Koronavirusas

Indonezijoje rasta labiau užkrečiama koronaviruso padermė

(atnaujinta 13:14 2020.09.05)
Pagal pirminę informaciją, apie 40 % visų šalyje užsikrėtusiųjų yra užsikrėtę D614G. Mokslininkas pažymėjo, kad siekiant gauti tikslesnį vaizdą atliekama daugiau tyrimų

VILNIUS, rugsėjo 5 — Sputnik. Indonezijoje buvo atrasta modifikuota naujo koronaviruso COVID-19 padermė, kuri mokslininkų pavadinta D614G ir yra labiau užkrečiama. Apie tai "Reuters" pranešė Džakartoje įsikūrusio Eijkmano molekulinės biologijos instituto direktoriaus pavaduotoja Heravati Sudoyo.

Pasak jos, viruso padermė buvo nustatyta genomo sekos duomenyse iš instituto surinktų mėginių.

Indonezijos universiteto epidemiologas Syahrizal'as Syarif'as teigė, kad indoneziečiai turėtų būti budrūs, nes, jo skaičiavimais, užsikrėtusių žmonių skaičius šalyje iki metų pabaigos gali išaugti iki 500 000.

"Padėtis rimta. Viruso perdavimas dabar nekontroliuojamas", — sakė jis ir pridūrė, kad aptiktų infekcijų skaičius gali būti daug didesnis, jei laboratorijos sugebėtų kasdien apdoroti daugiau mėginių.

Jis sakė, kad pagal pirminę informaciją apie 40 % visų šalyje užsikrėtusiųjų yra užsikrėtę D614G. Jis pažymėjo, kad siekiant gauti tikslesnį vaizdą atliekama daugiau tyrimų.

Mokslininkas teigė, kad esant D614G virusas perduodamas greičiau. Tačiau jis teigė, kad nėra mokslinių įrodymų, jog žmogui sunkiau pakęsti šią infekciją.

Kaip pažymėjo "Reuters", anksčiau Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė, kad mutacija buvo atrasta dar vasario mėnesį imant mėginius iš pacientų Europoje ir Amerikoje, taip pat nustatyta Singapūre, Malaizijoje bei Indonezijoje.

Liepos viduryje Rusijos ministro pirmininko pavaduotoja Tatjana Golikova vyriausybės koordinacinės tarybos, kovojančios su COVID-19 plitimu, posėdyje sakė, kad šalyje nustatyta daugiau nei šimtas naujo koronaviruso padermių. Šie mėginiai tapo reikšmingu indėliu į pasaulinę viruso kintamumo stebėseną, sakė ji.

Liepos pabaigoje Vietnamo valdžia paskelbė, kad atsiranda labiau užkrečiama koronaviruso rūšis. Ji buvo rasta Da Nange, iš miesto buvo evakuota apie 80 tūkst. PSO atstovas Vietname RBC sakė, kad koronavirusas, kurio protrūkis įvyko Da Nange, yra panašus į virusą, cirkuliuojantį kitose šalyse šį mėnesį. Komentuodamas pranešimus, kad Da Nange nustatytas viruso tipas turi didesnį gebėjimą užkrėsti žmones, Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas patikino, kad nėra jokių priežasčių nerimauti.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 25,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 847 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Indonezija
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (154)
Dar šia tema
Izoliacijai patalpų neturinčios savivaldybės raginamos kreiptis į kitas savivaldybes
Paskelbtas naujų koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje
ES vėliava

Europos Komisija ragina ES šalis pasidalyti atsakomybe pabėgėlius

(atnaujinta 18:05 2020.09.23)
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį pranešė apie naujo ES migracijos ir prieglobsčio pakto projektą, kuris numato didesnį valstybių narių solidarumą su šalimis, tiesiogiai susiduriančiomis su nelegalių imigrantų srautais

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Europos Komisija (EK) pasiūlė naują migracijos ir prieglobsčio paktą, kuriame numatyta bendra ES valstybių narių atsakomybė už į vieną iš Sąjungos šalių atvykstančių migrantų priėmimą ir grąžinimą, praneša RIA Novosti.

"Kiekviena valstybė be išimties krizės metu turi parodyti solidarumą, kad stabilizuotų bendrą situaciją, teiktų pagalbą valstybei, patiriančiai spaudimą užtikrinti ES humanitarinių įsipareigojimų laikymąsi", — sakoma EK pranešime.

Tačiau turint omenyje tai, kad visos valstybės turi skirtingą poziciją migracijos klausimu, EK siūlo skirtingas dalyvavimo galimybes. Pasiūlyme visų pirma teigiama, kad valstybės gali priimti ir pabėgėlius, atvykusius į vieną iš ES šalių, ir įsipareigoti grąžinti tuos, kurie negavo teisės pasilikti Europos Sąjungos teritorijoje.

Be to, šiame pasiūlyme numatyta sustiprinti kontrolę prie ES išorės sienų, paspartinti prieglobsčio prašymų nagrinėjimą.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį pranešė apie naujo ES migracijos ir prieglobsčio pakto projektą, kuris numato didesnį valstybių narių solidarumą su šalimis, tiesiogiai susiduriančiomis su nelegalių imigrantų srautais — Italija, Graikija ir Malta.

ES paspartino migracijos pakto rengimą po tragedijos Graikijos Lesbo saloje, kur rugsėjo 9 dieną visiškai sudegė Morijos pabėgėlių stovykla, kurioje gyveno 12,8 tūkst. žmonių.

Nemažai ES šalių sutiko priimti migrantus, kurie liko be namų po gaisro Lesbo saloje. Europos Sąjunga taip pat ketina dalyvauti statant naują pabėgėlių centrą saloje ir vėliau jį prižiūrėti bendradarbiaujant su Graikijos valdžios institucijomis.

Lesbo salą aplankė Europos Vadovų Tarybos vadovas Šarlis Mišelis. Jis sakė, kad ES neketina "užmerkti akių prieš migracijos problemą".

Tegai:
atsakomybė, ES, Europos Komisija (EK)
Dar šia tema
Skvernelis atskleidė, kiek Lietuvai gali kainuoti vakcina nuo COVID-19
Lietuvoje priimtas sprendimas dėl vakcinų įsigijimo
Rusijos URM, archyvinė nuotrauka

Rusija išplėtė ES piliečių, kuriems draudžiama atvykti į šalį, sąrašą

(atnaujinta 17:42 2020.09.23)
Skelbiama, jog Maskva taiko apribojimus dėl to, kad Briuselis "toliau plečia savo sankcijų instrumentus"

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Reaguodama į "nedraugiškus Briuselio žingsnius", Maskva išplėtė ES šalių piliečių ir ES institucijų darbuotojų, kuriems draudžiama atvykti į Rusiją, sąrašą, pranešime nurodė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Ji pabrėžė, kad Europa "apeidama esamas tarptautines normas" ir toliau plečia sankcijas ir jas taiko remdamasi "toli siekiančiais ir kartais absurdiškais pretekstais".

"Europos Sąjunga ne kartą yra įspėjusi apie šio požiūrio žalingumą. Tačiau ES nepaiso mūsų pasiūlymų vykdyti faktinį ir profesionalų dialogą, pagrįstą faktais, ir toliau renkasi sankcijų kalbą", — sakė Zacharova.

Pabrėžiama, kad pagal diplomatinę praktiką, asmenų, įtrauktų į Rusijos juodąjį sąrašą, skaičius priderintas prie ES sąrašo pariteto.

Užsienio reikalų ministerija patikslino, kad atitinkama pastaba buvo išsiųsta ES atstovybei Rusijoje, ir pridūrė, kad Maskva pasilieka atsakomųjų priemonių teisę, jei Briuselis tęs savo "konfrontacinę liniją".

Vladimiras Pozneris, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Pranešime nebuvo nurodyta, į ką reaguodama Rusija nusprendė išplėsti sankcijas.

Tačiau Zacharova iškart po naujų sankcijų paskelbimo pareiškė apie "plečiamą dezinformacijos kampaniją dėl situacijos su Rusijos piliečiu Navalnu". Vakarų politikų retoriką ji laiko nepriimtina.

Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministerija neįvardija pareigūnų, kuriems taikomos sankcijos, pavardžių.

Primename, kad ES šešiems mėnesiams pratęsė asmenines antirusiškas sankcijas. Taip pat buvo pranešta, kad artimiausiu metu į sankcijų sąrašą bus įtraukti dar 15 žmonių ir kelios Kerčės tilto statybose dalyvavusios organizacijos.

Šiandien Lietuvos Seimo narių grupė taip pat įregistravo rezoliucijos projektą, kuriuo po Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno "apnuodijimo" Europos Sąjunga raginama patvirtinti ir įgyvendinti vadinamojo Magnickio akto tipo sankcijų žmogaus teisių srityje mechanizmą. Parlamentarai siūlo, kad į jį būtų įtrauktas asmenų sąrašas ir numatytos Rusijos režimui skirtos sankcijos, nukreiptos į konkrečius sektorius, o Vokietija raginama atsisakyti "Nord Stream-2" dujotiekio projekto.

Aleksejus Navalnas sunegalavo rugpjūčio 20 dieną lėktuve, skridusiame iš Tomsko į Maskvą. Lėktuvas skubiai nusileido Omske, o tinklaraštininkas buvo išvežtas į ligoninę. Gydytojai diagnozavo medžiagų apykaitos sutrikimus, dėl kurių labai sumažėjo cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau Navalnas buvo nugabentas į Berlyno "Šaritė" kliniką. Po kelių dienų Vokietijos valdžia paskelbė, kad jis esą buvo apsinuodijęs "Novičiok" grupės kovine chemine medžiaga. Vokietijos vyriausybė taip pat pranešė, kad šias išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, o Berlyno prašymu Cheminio ginklo draudimo organizacija atlieka dar vieną tyrimą.

Trečiadienį "Šaritė" klinika paskelbė, kad Navalnas jau išrašytas. Gydantys gydytojai mano, kad įmanomas visiškas Navalno pasveikimas.

Tegai:
sankcijos, ES, Rusija
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai
Dar šia tema
Ekspertas: Rusija kone jėga išstumiama iš Europos dujų rinkos
Zacharova pažadėjo sąžiningai reaguoti į sankcijas Rusijai
Rusijos Federacijos taryba įvertino "Nord Stream-2" atsisakymo pasekmes
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Rugpjūtį Klaipėdos uoste užfiksuotas 11 % krovos augimas

(atnaujinta 16:21 2020.09.23)
Pažymima, kad per mėnesį uoste krauta 4,3 mln. tonų krovinių — 412 tūkst. tonų daugiau nei tą patį 2019 metų laikotarpį

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Rugpjūtį Klaipėdos uoste užfiksuotas 11 procentų krovos augimas, praneša Klaipėdos uosto spaudos tarnyba.

Pažymima, kad per mėnesį uoste krauta 4,3 mln. tonų krovinių — 412 tūkst. tonų daugiau nei tą patį 2019 metų laikotarpį.

"Labiausiai augo biriųjų krovinių segmentas — 2020 metų rugpjūtį krauta daugiau kaip 21 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai (2020 m. rugpjūtį birių krovinių pilta 2,3 mln. tonų, 2019 metų rugpjūtį — 1,9 mln. tonų). Paskutinis vasaros mėnuo buvo itin derlingas grūdų", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad iš viso pilta 594 tūkst. tonų — tai geriausias mėnesio rezultatas per pastaruosius penkerius metus ir patenka į TOP-5 geriausių mėnesio rezultatų per visą uosto istoriją.

Tuo pačiu pranešama, kad per pirmus 2020 metų 8 mėnesius Klaipėdos uoste krauta 30,2 mln. tonų.

Teigiama, kad šių metų sausį–rugpjūtį į Klaipėdos uostą atplaukė 4 293 laivai, tai -5,1 proc. arba 231 laivu mažiau, apsilankė 151 442 keleiviai, tai -51,4 proc. arba 160 082 keleiviais mažiau nei 2019 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais.

Pažymima, kad keleivių skaičius mažesnis dėl pasaulinės pandemijos. 2020 metais į Klaipėdos uostą turėjo atplaukti 66 kruiziniai laivai, kuriais turėjo atkeliauti apie 80 tūkst. turistų.

Tegai:
ekonomika, Klaipėdos uostas
Dar šia tema
Vaičiūnas aptarė bendradarbiavimą su Liuksemburgu
Rusijos ambasadorius papasakojo apie Lenkijos kovos su "Nord Stream-2" priežastį