Karys

Baltarusija pasirengusi kovoti RF pusėje prieš Vakarus, pareiškė Lukašenka

(atnaujinta 19:03 2020.09.09)
Baltarusijos lyderis pažymėjo, kad kariniu požiūriu Minskas ir Maskva turi vieningą kariuomenę, o vakarinės sienos yra KSSO atsakomybės zona abiejose šalyse

VILNIUS, rugsėjo 9 — Sputnik. Baltarusija stos į karą, jei iš Vakarų pusės kils agresija Rusijos atžvilgiu, interviu Rusijos žiniasklaidai sakė šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Baltarusijos vadovas pažymėjo, kad kariniu požiūriu Minskas ir Maskva turi vieningą kariuomenę.

"Ir jei kažkas vykdytų agresiją prieš Rusiją per Baltarusiją arba šalia Baltarusijos (o KSSO atsakomybės zona mūsų ir Sąjunginėje valstybėje — vakarai, tai mūsų atsakomybės zona), Baltarusijos kariuomenė, 60 tūkstančių karių, 65 — ji stoja į karą. Ir Rusijos grupuotė, ji taip pat yra įtraukta į planą, kuri mus palaiko, ji su mumis atremia agresiją vakarų kryptimi", — sakė jis.

Lukašenka pabrėžė, kad Vakarams labiausiai reikalinga Rusija, o ne Baltarusija, o Rusijos vadovybė tai puikiai supranta. Anot jo, skirtingai nei Ukraina, Baltarusija "nėra pavaldi Amerikai ar Vakarams".

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė apie "rimtą NATO kariuomenės judėjimą" Lietuvoje ir Lenkijoje. Jis pažymėjo, kad pirmą kartą per ketvirtį amžiaus reikėjo priimti "patį rimčiausią sprendimą" — atvesti pagrindinius ginkluotųjų pajėgų padalinius į visišką kovinę parengtį ir perkelti kariuomenę į Vakarų kryptį.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius priekaištavo Minskui dėl to, kad Baltarusijos pareigūnai "nepagrįstai" kaltina NATO ir aljanso sąjungininkus regione karinės galios didinimu. Pasak jo, išorinė grėsmė yra "pretekstas represijoms prieš protestuotojus".

Baltarusijos opozicijos Koordinacinės tarybos narė Marija Kolesnikova
© Sputnik / Евгений Одиноков

Tuo tarpu per pastaruosius kelerius metus Šiaurės Atlanto aljansas nuolat didino kontingentų skaičių netoli Rusijos sienų. Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai kaip "Rusijos grėsmę", nors Maskva ne kartą paneigė šiuos kaltinimus ir pabrėžė, kad neketina nieko pulti.

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo dabartinis Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka. Šalies opozicija nepripažino rinkimų rezultatų ir teigia, kad juos laimėjo Tichanovskaja. Pati buvusi kandidatė po oficialaus pralaimėjimo rinkimuose išvyko į Lietuvą.

Po rinkimų šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Tada teisėsaugininkai nustojo vaikyti mitingus ir naudoti jėgą. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, įskaitant daugiau nei 120 teisėsaugos pareigūnų.

Tegai:
Rusija, prezidento rinkimai, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (358)
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva kartais žeminamai pasisako Lukašenkos atžvilgiu
JAV įspėjo apie papildomas sankcijas Baltarusijai po Kolesnikovos sulaikymo
Europos ekspertai atvyks į Baltarusiją BelAE streso testų veiksmų plano apžvalgos parengti
Karinis transporto lėktuvas An-26, archyvinė nuotrauka

Netoli Charkovo sudužus "An-26", žuvo 22 žmonių

(atnaujinta 22:26 2020.09.25)
Netoli Čugujevo miesto, Charkovo srityje, sudužęs lėktuvas, preliminariais duomenimis, atlikinėjo mokomąjį skrydį, keturių žmonių likimas kol kas nežinomas

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybė patvirtino lėktuvo "An-26" katastrofą Charkovo srityje, yra žuvusių ir sužeistų.

"Šiąnakt Charkovo srityje įvyko Ukrainos karinių oro pajėgų lėktuvo "An-26" katastrofa. Lėktuvas nukrito nusileidimo metu. Be įgulos, lėktuve buvo ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Charkovo universiteto kariūnai. Yra žuvusių ir sužeistų. Informacija yra tikslinama", —  Facebook pranešė komanda.

Charkovo regioninės administracijos vadovas Aleksejus Kučeris sakė, kad sudužus "An-26" yra ir išgyvenusių žmonių.

"Netoli Čugujevo nukrito lėktuvas. Yra žuvusių ... Yra išgyvenusių žmonių. Visos aukos gaus visapusišką pagalbą", — savo Facebook rašė Kučeris.

Iš pradžių Ukrainos vidaus reikalų viceministras Antonas Geraščenka pranešė, kad Charkovo regione per lėktuvo An-26 katastrofą žuvusiųjų skaičius siekė 20 žmonių.

"Lėktuve buvo kariniai pilotai ir Kožedubo oro pajėgų instituto kariūnai. Pirminiais duomenimis, lėktuve buvo septyni įgulos nariai ir 21 kariūnas. Iš viso 28 žmonės. 22:00 (Sutampa su Lietuvos laiku — Sputnik) duomenimis, pasak valstybinės avarinės tarnybos, buvo patvirtinta 20 žmonių mirtis. Du sunkios būklės išgyvenusieji buvo išsiųsti į ligoninę. Gelbėtojai toliau ardo nukritusį orlaivio korpusą ir ieško kitų aukų ir sužeistų", — Facebook parašė Geraščenka.

Vėliau patikslinta, kad žuvusiųjų skaičius pasiekė 22. Dar keturių žmonių likimas kol kas nežinomas.

Preminaliariai žinoma, kad du žmonės buvo hospitalizuoti. "Iš avarijos vietos greitoji medicinos pagalba paėmė du žmones, kurių nudegimai sudarė daugiau nei 90% kūno, preliminari informacija", — cituojamas Nelaimingų atsitikimų medicinos centro direktorius Viktoras Zabašta.

Pagal preliminarų vietos leidinio 057.ua, lėktuvas atlikinėjo mokomąjį skrydį.

Kaip RIA Novosti buvo informuota Charkovo srities valstybinėje ekstremalių situacijų tarnyboje, nelaimės vietojegelbėtojai dirba.

"Į įvykio vietą nuvažiavo trys skyriai su autocisternomis ir viena gelbėjimo mašina", — RIA Novosti sakė Charkovo srities valstybinės skubios pagalbos tarnybos spaudos tarnybos vadovas Igoris Lupandinas.

Tegai:
lėktuvo katastrofa, Charkovas, Ukraina
Sterblinė žiurkė Magova

Sterblinė žiurkė gavo aukščiausią Britanijos apdovanojimą

(atnaujinta 15:45 2020.09.25)
Milžiniška sterblinė žiurkė pastaruosius septynerius metus užsiima minų aptikimu, nes daro tai daug greičiau nei žmogus

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Gambijos sterblinė žiurkė vardu Magova pelnė aukščiausią Didžiosios Britanijos gyvūnų apdovanojimą už nesprogusių minų aptikimą Kambodžoje, praneša apdovanojimus įteikianti veterinarijos labdaros organizacija "PDSA".

Magova buvo apdovanota specialiu "PDSA" aukso medaliu "Gold Medal", kuris laikomas Džordžo kryžiaus, aukščiausio Britanijos civilinio apdovanojimo, analogu "už ištikimybę gyvybes išgelbėjusiai pareigai surasti ir nukenksminti mirtinas minas Kambodžoje".

Гамбийская сумчатая крыса по имени Магова, участвовавшая в обнаружение неразорвавшихся наземных мин в Камбодже
© REUTERS / PDSA UK
Sterblinė žiurkė Magova

Gyvūną surasti minas išmokė labdaros organizacija "APOPO" Tanzanijoje. Organizacijos interneto svetainėje rašoma, kad patinas Magova sveria 1,2 kilogramo ir yra 70 centimetrų ūgio. Ir nors jis "daug didesnis už vidutinę naminę žiurkę, jis yra pakankamai lengvas, kad nesusprogdintų minų".

Magova minų aptikimu užsiima pastaruosius septynerius metus. Per savo karjerą jis padėjo išvalyti daugiau nei 141 tūkstantį kvadratinių metrų plotą nuo sprogstamųjų įtaisų, rado "38 sausumos minas ir 28 nesprogusius šaudmenis".

Kaip pažymi "PDSA", Magova "minas suranda daug greičiau nei žmonės". Taigi, teniso korto dydžio teritoriją jis gali patikrinti per 30 minučių, tuo tarpu žmogui su metalo detektoriumi tam prireiks iki keturių dienų.

Гамбийская сумчатая крыса по имени Магова, участвовавшая в обнаружение неразорвавшихся наземных мин в Камбодже
© REUTERS / PDSA UK
Sterblinė žiurkė Magova

Magova tapo pirmąja žiurke, gavusia "PDSA" apdovanojimą "Gold Medal". Iš viso juo apdovanota 30 gyvūnų.

Gambijos sterblinė žiurkė yra viena didžiausių pelių šeimos narių. Ji yra paplitusi Afrikoje, turi labai gerą uoslę.

Tegai:
Didžioji Britanija, žiurkės