Dalia Grybauskaitė, archyvinė nuotrauka

"Prankeriai" Vovanas ir Lexus papasakojo, kaip Grybauskaitė juos pergudravo 

(atnaujinta 14:38 2020.09.10)
Pasak jaunuolių, jie norėjo pasikalbėti su buvusia Lietuvos vadove tuometinio Ukrainos prezidento Porošenkos vardu

VILNIUS, rugsėjo 10 — Sputnik. "Prankeriai" Vovanas ir Lexus papasakojo, kad jiems nepavyko pabendrauti su buvusia Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite, nes ši juos pergudravo. Apie šį epizodą jie kalbėjo tarptautinėje vasaros mokykloje "Studia Baltica X", vykusioje Kaliningrade.

Pasak jų, praktikoje yra komiškų istorijų. Jie norėjo pakalbėti su Grybauskaite 2015 metais buvusio Ukrainos prezidento Petro Porošenkos vardu.

"Mums beveik pavyko, mes veikėme per Ukrainos ambasadorių Lietuvoje. Suplanavome pokalbį kitai dienai", — sakė Vovanas (Vladimiras Kuznecovas).

Pasak jo, nustatytu laiku jie paskambino nurodytu numeriu. Tai buvo ne tiesioginis, o sekretoriato numeris.

"Jie kikeno ir padėjo ragelį. Paaiškėjo, kad Porošenka tuo metu kalbėjosi per "WhatsApp" su Lietuvos prezidente. Ji, matyt, parašė: "Norėjai su manimi pasikalbėti?" — pasakė pokštininkas.

Tuo tarpu pats Porošenka tapo pokštų auka. Vovanas ir Lexus Naujųjų metų išvakarėse jį pasveikino NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo vardu. Buvęs Ukrainos prezidentas labai džiaugėsi šiuo "sveikinimu" ir neslėpė džiaugsmingų emocijų.

Tegai:
Dalia Grybauskaitė
Rygos uostas, archyvinė nuotrauka

Latvija skundžiasi pasekmėmis dėl prarastų Rusijos krovinių

(atnaujinta 12:08 2020.09.20)
Pasak Latvijos geležinkelio atstovų, pagrindinė krovinių gabenimo Latvijoje sumažėjimo priežastis yra ta, kad Rusijos Ust-Luga uosto terminaluose kraunama vis daugiau anglių

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Latvijos valstybinės įmonės "Latvijas dzelzceļš"(LDz) vadovas Maris Kleinbergs paskelbė apie krovinių srauto sumažėjimą šalyje dėl to, kad Rusija nukreipė prekių srautus į savo uostus, rašo Sputnik Latvija.

Pasak Kleinbergso, bendrovė planuoja šiek tiek padidinti pervežimų apimtį, tačiau pasiekti ankstesnių metų rodiklių nepavyks.

"Šiais metais planuojame pervežti apie 25 milijonus tonų krovinių, tai yra maždaug perpus mažiau nei praėjusiais metais. Ateinančiais metais planuojame šiek tiek padidinti. Tačiau nematau galimybės pakeisti prarastų krovinių iš Rusijos kiekius", — aiškino LDz vadovas.

Jis pažymėjo, kad ankstesniais metais kroviniai iš Rusijos sudarė iki 70 procentų viso Latvijos geležinkelių krovinių srauto. Sumažėjimą lėmė naftos, naftos produktų ir anglies gabenimo apimčių sumažėjimas.

"Pagrindinė kritimo priežastis yra ta, kad vis daugiau anglių yra apdorojama Leningrado srities Ust-Luga uosto terminaluose", —  pabrėžė Kleinbergas.

Be to, iki metų pabaigos Latvijos geležinkelis turės atleisti 1500 darbuotojų — apie 24 procentus visų darbuotojų. Iki šiol darbą prarado apie tūkstantis žmonių.

Taip pat COVID-19 pandemija turėjo įtakos krovinių srauto sumažėjimui Latvijos geležinkelyje.

Krovinių srauto sumažėjimo fone "atvijas dzelzceļš" sukūrė naują verslo modelį, kuris turėtų padėti įmonei išeiti iš krizės. Naujasis LDz verslo modelis numato plėsti teikiamų paslaugų spektrą, įtraukiant jūrų ir kelių ekspedijavimo paslaugas, taip pat terminalų ir sandėlių paslaugas.

Tuo tarpu Geležinkelių grupės "Lietuvos geležinkeliai" (LTG) krovinių vežimo bendrovė "LTG Cargo" rugpjūčio mėnesį pervežė daugiau krovinių nei pernai ir pirmą kartą šiais metais fiksavo krovinių prieaugį. 

Preliminariais duomenimis, "LTG Cargo" rugpjūčio mėnesį pervežė 5,1 mln. tonų krovinių — 3,1 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu, kai vežta 4,9 mln. tonų. Krovinių srauto augimui didžiausią įtaką turėjo rekordiniai Lietuvoje nukultų grūdų pervežimai ir 22 proc. didesnis baltarusiškų krovinių srautas į Klaipėdos jūrų uostą.

Krovinių apyvarta Baltijos uostuose
© Sputnik /
Krovinių apyvarta Baltijos uostuose
Tegai:
Rusija, krovinių apyvarta, Latvija
Dar šia tema
Lietuvoje išaugo geležinkeliais pervežamų krovinių kiekis
Lukašenka pareiškė apie pasirengimą perorientuoti krovinių srautus iš Baltijos šalių į RF
Ekspertas: Rusija Baltarusijai gali suteikti palankias tranzito sąlygas
Baltijos jūra

Dėl gražaus kadro! Ekstremalios mylinčio jūrą fotografo kelionės

(atnaujinta 12:06 2020.09.20)
Kelionių fotografas Pavelas Matvejevas ekstremaliai keliavo iš Kaliningrado į Kamčiatką, išplaukė į jūrą "Kruzenšernu", savaitę gyveno palapinėje Jakutijoje, esant 50 laipsnių šalčiui

Interviu RIA Novosti jis pasakojo, kur Rusijoje galima pamatyti juodus paplūdimius, Marsą primenančius peizažus, baltas uolas ir ruošti pusryčius karšto vandens šaltinyje.

Gimiau Maskvoje, bet visą savo suaugusį gyvenimą praleidau Kaliningrado srityje. Ir svarbiausias traukos taškas man yra, žinoma, Baltijos jūra.

Aš galiu kelias valandas laukti pakrantėje, kad sulaukčiau reikiamos šviesos ir padaryčiau gražų kadrą. Jūros fotografavimo grožis yra tas, kad net jei kamera nukreipta į tą patį tašką, visi kadrai yra skirtingi — dėl vandens, šviesos ir debesų judėjimo. Jūros negalima nufotografuoti vienodai du kartus.

Путешествие по Северному морю
© Фото : Павел Матвеев
Kelionė Šiaurės jūroje.

Daugumai žmonių geras oras yra giedras dangus su kaitria saule.

Fotografui yra priešingai. Geriausias mano išėjimas į jūrą yra per lietų. Labai neįprastas jausmas, kai ateini į pakrantę arčiau saulėlydžio, supranti, kad artėja audra. Eini prie jūros, o priešaky tave pasitinka minia žmonių. Poilsiautojai stengiasi kuo greičiau palikti paplūdimį, kad jų neužkluptų lietus. Ir aš vienintelis einu prie jūros. Būtent besikeičiant orui nufotografuojami neįtikėtini saulėlydžiai.

Балтийское море на закате
© Фото : Павел Матвеев
Saulėlydis Baltijos jūroje.

Fotografuoti jūrą aš galiu be galo.

Ir nors sėkminga pasirodo tik viena ar dvi nuotraukos iš dešimties (ne visada pavyksta pagauti tinkamą šviesą kartu su debesuotumu), pakrantėje praleistas laikas savaime yra nuostabus. Dėl to, kad dažniausiai fotografuoju jūrą "ne paplūdimio" oru, ji visada būna vieniša. Eini kelis kilometrus palei vandenį — ir nė gyvos dvasios! Tai tokia palaima!

Sachalinas yra viena gražiausių vietų Rusijoje.

Daugelis žmonių jūrą sieja su atostogomis paplūdimyje. Bet tik ne aš. Ir būtent šios vietos man yra patraukliausios. Be to, spalio pabaigoje. Pačią pirmą dieną nuvykome į pakrantę. Beveik dešimt valandų lėktuvuose, porą valandų automobiliu. Aš nemiegojau daugiau nei parą. Bet prie jūros mintys apie miegą visiškai išsisklaidė!

Мыс Евстафия. Путешествие на остров Сахалин
© Фото : Павел Матвеев
Sachalino sala.

Palei visą pakrantę nuo Paukščių kyšulio iki Milžino kyšulio yra daugybė grotų, arkų ir stulpų, kuriuos jūroje sukūrė vėjas ir jūros bangos, o ant jų — paukščių kolonijos.

Ši vieta turi gamtos paminklo statusą, ji labai unikali!

Мыс Птичий, мыс Великан, Сахалин
© Фото : Павел Матвеев
Paukščių ir Milžino kyšulys.

Juodas smėlis Eustafijaus kyšulyje atrodo nuostabiai!

Paplūdimys išmargintas kriauklėmis. Tai sukuria absoliučiai unikalų vaizdą.

Iturupas yra sala Kurilų salų Didžiojo kalvagūbrio pietinėje grupėje, didžiausia salyne.

Įdomiausia vieta yra Jankito lavos plynaukštė. Vos dešimt minučių kelio nuo Kurilsko!

Лавовое плато Янкито
© Фото : Павел Матвеев
Jankito lavos plynaukštė.

Manau, kad visi turi asociacijų su Marso peizažais.

Ir man tai tikrai yra užšalusi vulkaninė lava, susiformavusi pajūryje išsiveržus Bogdano Chmelnickio ugnikalniui. Uolų formos yra labai specifinės. Jos taip pat yra aštrios ir šiurkščios, netyčia užsikabinę drabužius galite lengvai perplėšti.

Плато Янкито
© Фото : Павел Матвеев
Jankito lavos plynaukštė.

Tačiau dar įspūdingesnis reginys saloje yra baltos uolos.

Jos yra iš pemzos ir taip pat susidarė dėl ugnikalnio išsiveržimo. Norėdami patekti į jas, turite judėti pakrante. Vietomis uolos priartėja taip arti vandens, kad reikia laukti akimirkos, kai banga palieka smėlį — tada galima pajudėti.

Белые скалы на острове Итуруп
© Фото : Павел Матвеев
Baltos uolos Iturupo saloje.

Iturupas yra vulkaninė sala su kalnuotu reljefu. Saloje man daug kas priminė Islandiją. Pavyzdžiui, geizerių slėnis, kuriame lengva išsivirti savo pusryčius karšto vandens šaltinyje.

Be to, augalija man atrodė labai neįprasta. Visur auga... bambukai. Taip pat keistų kontūrų medžiai, tarsi specialiai susukti bonsų meistrų.

Tegai:
fotografija, jūra
Medikas su termometru, archyvinė nuotrauka

Gydytojas paragino nebijoti 37 laipsnių temperatūros

(atnaujinta 12:10 2020.09.20)
Pasak mediko, temperatūra, viršijanti 37 laipsnius, visuomet asocijuojasi su liga, tačiau šis požiūris nėra visiškai teisingas

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Gripo ir peršalimo ligų sezono metu karščiavimas nėra retas atvejis. Ties kokiais termometro skaičiais laikas pradėti nerimauti, Sputnik radijui papasakojo medicinos mokslų daktaras, programos "Gyvenk sveikai" vedėjas Andrejus Prodeusas.

Temperatūra, viršijanti 37 laipsnius, visuomet asocijuojasi su liga, tačiau šis požiūris nėra visiškai teisingas, sakė jis. Pasak gydytojo, nereikėtų panikuoti, jei termometras rodo tokius skaičius.

"Pati temperatūra nėra pavojinga. Didesnę reikšmę turi žmogaus savijauta. Jei yra apsinuodijimo simptomų, žmogus jaučiasi blogai, net jei jam yra sąlygiškai normali temperatūra, tada žmogus greičiausiai serga. Tiesiog nuolat pakylanti temperatūra ir temperatūra iš "serijos" 37,1, išmatuota po žastu tinkamu prietaisu, neturėtų kelti nerimo", — sakė jis.

Nerimą keliantį 37 ar daugiau laipsnių rodmenį galima gauti, jei temperatūra matuojama netinkamu laiku.

"Normali žmogaus kūno temperatūra svyruoja nuo maždaug 36,2 iki 37,2 laipsnių. Maksimali temperatūra yra apie aštuntą valandą vakaro, mažiausia — apie trečią ryto, kai miegame. Šie skaičiai yra svarbūs, jei kalbame apie paviršinę pažasties temperatūrą, kadangi žmogaus temperatūros samprata yra santykinė, tai priklauso nuo to, kur ji yra matuojama. Temperatūrą galima išmatuoti burnos ertmėje, išangėje ir kt. Ir jei mes kalbame apie normalią temperatūrą nuo 36,2 iki 37,2 laipsnių, tai yra matavimas pažastyje", — paaiškino Prodeusas.

Tačiau aukštesnė nei 37 temperatūra neturėtų būti dažnas reiškinys. Jei tai nuolat kartojasi, vertėtų kreiptis į gydytoją, rekomenduoja radijo pašnekovas.

Tegai:
peršalimo ligos, virusas
Dar šia tema
"Tartum dramblys prisėdo". Kardiologas įvardijo tris širdies priepuolio simptomus
Įvardytas neįprastas simptomas, kuris atsiranda pacientams, persirgusiems koronavirusu
Mokslininkai nustatė, kokia tvarka pasireiškia COVID-19 simptomai