Vakcina nuo koronaviruso

JT generalinis sekretorius pakomentavo rusiškos vakcinos nuo COVID-19 registravimą

(atnaujinta 13:22 2020.09.15)
JT generalinis sekretorius, komentuodamas faktą, kad Rusija pirmoji užregistravo vakciną nuo COVID-19, pabrėžė, jog sprendimus dėl vakcinos turi priimti sveikatos priežiūros specialistai, įskaitant PSO darbuotojus

VILNIUS, rugsėjo 15 — Sputnik. JT generalinis sekretorius Antonijus Guteresas (Antonio Guterres), komentuodamas faktą, kad Rusija pirmoji užregistravo vakciną prieš COVID-19, teigė tikintis, jog PSO ekspertai įvertins galimas vakcinas ir tolesnes rekomendacijas, praneša RIA Novosti.

"Sprendimus dėl vakcinų nuo COVID-19 turėtų priimti medicinos specialistai, įskaitant PSO darbuotojus. Ir aš tikiuosi, kad jie tinkamai ištirs galimas vakcinas ir, remdamiesi tuo, pateiks rekomendacijas", — interviu RIA Novosti atsakė jis, paklaustas, ar mano, kad PSO turėtų rekomenduoti naudoti Rusijos vakciną.

Anksčiau Rusijos sveikatos apsaugos ministras Michailas Muraška paskelbė, kada bus baigti vakcinos, kurią sukūrė Gamalėjaus epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centras, klinikiniai tyrimai. Jis pabrėžė, kad valdžios institucijos ketina spalio mėnesį pradėti masinę vakcinaciją. Pirmiausia bus skiepijami specialiųjų grupių atstovai, tarp jų gydytojai ir mokytojai.

Ekspertai vaistus sukūrė kartu su Gynybos ministerija. Liepos pabaigoje iš karo ligoninės buvo išleista antroji 20 savanorių grupė. Kiekvienam iš jų išsivystė imuninis atsakas, nenustatyta jokių šalutinių reiškinių ar komplikacijų.

Anksčiau Rusijos sveikatos apsaugos ministerija užregistravo pirmąją pasaulyje vakciną COVID-19 prevencijai, kurią kartu su Rusijos tiesioginių investicijų fondu sukūrė Gamalėjaus nacionalinis epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centras.

Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas pranešė, kad fondas iš daugiau nei 20 šalių gavo paraiškas įsigyti milijardą dozių vakcinų nuo koronaviruso. Tuo pat metu jis pažymėjo, kad Rusija susitarė dėl vakcinos gamybos penkiose šalyse, turimi pajėgumai leidžia pagaminti 500 milijonų dozių per metus.

Taip pat klinikinius vakcinos tyrimus pradėjo vykdyti "Vektor" centras, lapkritį jis planuoja pradėti gaminti vakciną.

Pažymima, kad šiuo metu šia vakcina susidomėjusios 50 šalių.

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik /
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
Tegai:
Antonijus Guterešas, Rusija, vakcina
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas (95)
Dar šia tema
Šiaulių "Akropolio" darbuotojui nustatytas koronavirusas
Paaiškėjo, ar gimdyvės privalo dėvėti kaukes
Ledynas ir vanduo

Mokslininkai atrado naują vandens sudėtį

(atnaujinta 18:29 2020.09.18)
Nors vanduo, kaip cheminė medžiaga, yra labai plačiai paplitęs, jo sudėtis vis dar nėra iki galo suprantama. Mokslininkai kartais tai vadina slėpiningiausia medžiaga Žemėje

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Vandens aušinimas — tai du skysčiai viename. Tokią išvadą padarė amerikiečių mokslininkai, atlikę pirmuosius skysto vandens matavimus, esant temperatūrai, gerokai žemesnei už įprastą užšalimo tašką. Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale "Science".

Nors vanduo, kaip cheminė medžiaga, yra labai plačiai paplitęs, jo sudėtis vis dar nėra iki galo suprantama. Mokslininkai kartais tai vadina slėpiningiausia medžiaga Žemėje.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Пресс-служба АФК "Система"

Faktas tas, kad vanduo nėra panašus į kitus skysčius — užšaldamas jis plečiasi ir nesitraukia kaip visi, tačiau jo tankis mažėja. Todėl ledas ne skęsta, o plūduriuoja paviršiuje. Vanduo turi aukštą virimo temperatūrą ir yra puikus tirpiklis, todėl įvairiomis sąlygomis jame ištirpsta dauguma organinių ir neorganinių medžiagų. Galiausiai, jis turi didžiulį paviršiaus įtempimo koeficientą. Dėl visų šių unikalių savybių vanduo tapo gyvybės Žemėje pagrindu.

Vanduo turi dar vieną įdomią savybę — užšąla labai "nenoriai". Jei kiti skysčiai į kietą būseną pereina palaipsniui, iškart po to, kai kertamas užšalimo taškas, vanduo "priešinasi" iki paskutiniųjų. Kad vanduo pradėtų kietėti, jam visada reikia kristalizacijos branduolių — mineralinės ar organinės kilmės suspenduotų dalelių.

JAV Energetikos departamento Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų nacionalinės laboratorijos (PNNL) tyrėjai nusprendė patikrinti, iki kokios temperatūros vanduo išliks skystas.

Yra žinoma, kad vanduo gali būti gerokai atvėsusių lašelių pavidalu debesyse net esant labai žemai temperatūrai, o tada, kai iš viršaus, iš aukštesnių ir šaltesnių sluoksnių, į šiuos debesis patenka smulkių ledo dulkių, lašeliai akimirksniu kristalizuojasi ir ledo trupinių pavidalu krenta ant žemės (kruša).

Laboratorijos mokslininkai lazeriu sunaikino ploną ledo plėvelę, sukurdami peraušintą skystą vandenį, o paskui, naudodami infraraudonųjų spindulių spektroskopiją, stebėjo visus mažiausius jo virsmų etapus nuo 135 iki 245 kelvinų temperatūros — nuo minus 138 iki minus 28 laipsnių Celsijaus.

Ant fazinių būsenų "užšalimo rėmų" mokslininkai pamatė, kad aušinant vanduo kondensuojasi į tankaus skysčio fazę, kuri ir toliau egzistuoja kartu su įprasto skysčio faze. Didelio tankio skysčio dalis greitai sumažėja, kai temperatūra nukrenta nuo 190 iki 245 Kelvinų.

"Mes parodėme, kad skystas vanduo esant labai žemai temperatūrai yra ne tik santykinai stabilus, bet ir egzistuoja dviem struktūrinėmis formomis", — pranešime spaudai sakė tyrimo bendraautoris Gregas Kimmelis, atsakydamas į klausimą, ar visada kristalizuojasi peraušintas vanduo. "Atsakymas yra neigiamas", — patvirtino jis.

Tyrėjai pirmieji eksperimentiškai įrodė, kad pervėsintas vanduo gali būti stabilios dviejų fazių skysčio ir skysčio būsenos, o fazių santykis skiriasi priklausomai nuo temperatūros. Anksčiau buvo manoma, kad hipotermijos metu vanduo laikui bėgant neišvengiamai sukietėja.

Tegai:
mokslininkai, vanduo
Dar šia tema
Mokslininkai įvardijo neįprastą veiksnį, ilginantį gyvenimo trukmę
Atrastas būdas, kaip nugalėti bakterijas be antibiotikų
Kembridžo hercogienė Keitė Midlton

Keitė Midlton davė slaptą ženklą Megan Markl

(atnaujinta 18:20 2020.09.18)
Socialinių tinklų vartotojai mano, kad Kembridžo hercogienė atgailavo dėl savo veiksmų ir pasiilgo varžovės

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Princo Viljamo žmona Keitė Midlton padarė netikėtą gestą princo Hario žmonos Megan Markl atžvilgiu: slapta hercogienės žinutė sujaudino karalystės gerbėjus.

Neseniai būsima karalienė oficialiai apsilankė populiarioje Londono konditerijoje, kur kartu su vyru iškepė bandelių. Midlton gerbėjus nustebino ne tik originalia apranga, bet ir specialiu aksesuaru, primenančiu apie jos maištingąją varžovę.

Tinkle aptariamas netikėtas Keitės Midlton poelgis: Didžiosios Britanijos karalienės numylėtinė neva davė slaptą ženklą Megan Markl.

Socialinių tinklų vartotojai susidarė tokią nuomonę dėl Kembridžo hercogienės papuošalų, kuriuos ji pasirinko tą dieną. Reikalas tas, kad auskarai iš rožinių krištolų buvo nupirkti iš jos varžovės mėgstamiausio juvelyrikos prekės ženklo ir neša tam tikrą žinutę.

"Auskarai iš rodochrozito turi gydomųjų savybių ir kalba apie meilę ir atjautą. Šis akmuo taip pat padeda susidoroti su praradimo skausmu", — pažymėjo leidinio "Hello!" šaltinis.

Ir kol Midlton bando suvokti savo klaidas, princas Haris rūšiuoja dovanas po savo gimtadienio ir prisimena, kaip linksminosi prieš susitikęs su Megan Markl.

Tegai:
Didžioji Britanija, Megan Markle, karališkoji šeima, Keitė Midlton
Temos:
Karališkosios naujienos
Šypsenėlės diena, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 19-osios šventės

(atnaujinta 18:33 2020.09.18)
Nuo rugsėjo 19-osios iki metų galo lieka 103 dienos, dienos ilgis — 12 val. 29 min.

Rugsėjo 19 yra 262-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 263-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 103 dienos.

2020 metų rugsėjo 19 dieną saulė teka teka 06:58, leidžiasi 19:27, dienos ilgis — 12 val. 29 min.

Miškininko diena

Miškininko diena minima kasmet, rugsėjo mėnesio trečiąjį šeštadienį.

Miškininko diena švenčiama nuo 2000 metų. Rekomendavus Aplinkos ministerijos kolegijai, aplinkos ministras Dainius Lygis priėmė šventę numatantį įstatymą.

Ši šventė turi ir gilesnes ištakas. Kai Lietuva dar priklausė Tarybų Sąjungai, trečiąjį rugsėjo sekmadienį buvo švenčiama Miško darbuotojų diena. Šią dieną būdavo rengiamos miško talkos — miškai tvarkomi, renkamos šiukšlės.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tokias talkas Lietuvos miškininkų sąjunga rengdavo balandžio mėnesį, tačiau galiausiai nuspręsta Miškininkų šventę minėti rudenį.

Tai pat šią dieną minimas Kompiuterio šypsenėlės gimtadienis.

Ši diena istorijoje

1871 metų gimė lietuvių kilmės vokiečių mikrobiologas Fricas Richardas Šiaudinis. Kartu su E. Hofmanu atrado sifilio sukėlėją. Mirė 1906 metais.

1915 metais Vokietijos kariuomenė užėmė Vilnių. Į Vilnių atvyko imperatorius Vilhelmas II bei žymiausias feldmaršalas ir būsimasis prezidentas Hindenburgas. Vokietijos vadovų apsilankymas Lietuvoje nieko gero nežadėjo — pyliavos, mokesčiai ir prievartiniai darbai tapo Lietuvos gyventojų kasdienybe. Liūdnos dienos atėjo net šunims, kuriuos nebe taip mylėjo "šunų mokesčiu" apdėti šeimininkai.

1991 metais Lietuvos nepriklausomybę pripažino Jungtiniai Arabų Emyratai.
1996 metais Lietuvoje pradėjo veikti pirmasis bankomatas.

2013 metais šiauriniame Kosovo pasienyje su Serbija, netoli Zvečano miesto, buvo užpulti EULEX (Europos Sąjungos teisės viršenybės misija Kosove) misijos pareigūnai tarnybos metu. Užpuolimo metu mirtinai sužeistas EULEX deleguotas Lietuvos muitinės pareigūnas 35 metų Audrius Šenavičius.

Savo vardadienius šiandien švenčia Arnulfas, Giedrė, Girvinas, Vytė, Vilhelmina, Vilė.

Tegai:
Lietuva, šventė, šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai