Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ir Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka

Lukašenka pareiškė, kad paprašė Putino tam tikrų ginklų rūšių

(atnaujinta 17:56 2020.09.16)
Susitikime su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu Baltarusijos prezidentas pasiūlė dar vieną bendrų pratybų etapą ir sakė, kad paprašė ginklų Sąjunginei valstybei stiprinti

VILNIUS, rugsėjo 16 — Sputnik. Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka sakė, kad neseniai Rusijoje susitikęs su šalies prezidentu Vladimiru Putinu jis paprašė "kai kurių ginklų tipų", praneša Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra "BelTa".

Apie tai jis sakė trečiadienį Minske vykusiame susitikime su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu.

"Aš jam pasakiau, kad kai jūs atvyksite, pamatysime, ką ir kur turime iš tikrųjų sustiprinti kalbant apie Sąjunginę valstybę. Nėra ko bijoti, mes esame pasirengę to siekti. Naujausi įvykiai rodo, kad reikia drąsiau ginti tiek baltarusių, tiek rusų interesus. Taip susiklostė, kad šiuo klausimu likome vieni, bet ne patys silpniausi", — susitikime sakė Lukašenka.

Lukašenka patikino Rusijos ministrą, kad Minskas sugeba išlaikyti padėtį "ne tik Baltarusijoje, bet ir palei mūsų sienų perimetrą".

"Jūs galite neabejoti mūsų patikimumu ginant mūsų bendrą Tėvynę — nuo Bresto iki Vladivostoko. Pastarieji įvykiai dar labiau skatina mus laikytis kartu ir jokiu būdu nepavyks įvaryti pleišto tarp mūsų visiems tiems, kurie to siekė ir siekia", — pabrėžė valstybės vadovas.

Jis taip pat kalbėjo apie susitarimą su Putinu tęsti karines pratybas "Slavų brolija" Baltarusijos teritorijoje.

Sergejus Šoigu taip pat išreiškė pasirengimą plėtoti karinį bendradarbiavimą, pažymėdamas, kad Baltarusijos ir Rusijos bendrų karinių priemonių programa šiuo metu yra baigta tik 30 proc. Aptardamas dvišalį bendradarbiavimą, Baltarusijos prezidentas užtikrino Šoigu dėl Baltarusijos gynybinių pajėgumų ir pasirengimo ginti Rusiją.

Vėliau Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas RIA Novosti pareiškė, kad Lukašenka Sočyje susitikęs su Putinu neprašė tiekti naujų Rusijos ginklų, sąveika kariniame-pramoniniame komplekse ir taip vyksta

Pirmadienį Baltarusijoje prasidėjo tarptautinės pratybos "Slavų brolija". Be baltarusių, jose turėjo dalyvauti kariai iš Rusijos ir Serbijos. Tačiau rugsėjo 9 dieną Serbija paskelbė dalyvavimo bet kokiose karinėse pratybose moratoriumą šešiems mėnesiams, todėl šios šalies atstovai neatvyko į Baltarusiją.

Pirmadienį Lukašenka susitiko su Putinu Sočyje. Susitikimo metu prezidentai aptarė politinę krizę Baltarusijoje. Maskva pažadėjo suteikti Minskui 1,5 milijardo dolerių paskolą. Savo ruožtu Lukašenka padėkojo Putinui už jo poziciją.

Padėtis Baltarusijoje

Po rugpjūčio 9 dieną įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiais CRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų, visoje šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.
Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka
Фото: Пресс-служба президента Республики Беларусь

Praėjusią savaitę Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje Tichanovskaja buvo vadinama "Baltarusijos tautos išrinktąja lydere". Dokumente tarptautinė bendruomenė raginama nepripažinti naujų Lukašenkos pasirašytų susitarimų. Lietuvos politikų teigimu, naujų susitarimų su Rusijos Federacija pasirašymas "riboja Baltarusijos tautos suverenitetą".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Vladimiras Putinas, Aleksandras Lukašenka, Rusija, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (350)
Dar šia tema
Tichanovskaja garantuoja Lukašenkos saugumą taikaus pasitraukimo atveju
Tichanovskaja papasakojo, apie ką norėtų pasikalbėti su Putinu
Koronaviruso testai

Mokslininkai atrado veiksmingesnius antikūnus prieš COVID-19

(atnaujinta 21:33 2020.09.24)
Tyrėjai taip pat nustatė, kad kai kurie koronaviruso antikūnai jungiasi su audiniais iš įvairių organų, o tai gali sukelti nepageidaujamą šalutinį poveikį

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Mokslininkai iš Vokietijos neurodegeneracinių ligų centro ir Berlyno "Šaritė" klinikos atrado labai efektyvius antikūnus naujo tipo koronavirusui, kurie gali būti naudojami pasyviai vakcinai sukurti, rašoma "Šaritė" tinklalapio pranešime spaudai, praneša RIA Novosti.

Pažymima, kad iš pradžių mokslininkai išskyrė kelis efektyviausius mėginius iš beveik 600 skirtingų antikūnų. Tada specialistai dirbtiniu būdu reprodukavo šiuos antikūnus, naudodami ląstelių kultūras. Remiantis mokslininkų išvadomis, atrasti "neutralizuojantys antikūnai" blokuoja patogeno skverbimąsi į ląsteles ir vėlesnį jo dauginimąsi.

Su žiurkėnais atlikti bandymai įrodė aukštą pasirinktų antikūnų efektyvumą. Taigi, kai po infekcijos buvo skiriami antikūnai, gyvūnams pasireiškė nestiprūs ligos simptomai. Jei antikūnai buvo naudojami prieš infekciją, žiurkėnai neužsikrėtė.

"Naudodami šiuos antikūnus, mes pradėjome kurti pasyvią imunizaciją nuo SARS-CoV-2", — sakė vienas iš klinikos atstovų dr. Haraldas Priusas (Harald Prüß), kurio žodžiai cituojami pranešime spaudai.

Paprastai pasyvi vakcinacija suteikia mažiau stabilų imunitetą nei aktyvi vakcinacija. Be to, pirmuoju atveju imunitetas ligai pasireiškia beveik iš karto.

"Geriausia būtų, jei būtų abu variantai ir būtų galima lanksčiai reaguoti, atsižvelgiant į situaciją", — pabrėžė jis.

Priusas teigė, kad šiuo metu klinika siekia bendradarbiauti su didele biotechnologijų įmone, kad būtų užtikrintas antikūnų dauginimasis. Kitas etapas bus klinikiniai tyrimai. Tačiau, kaip pabrėžė Priusas, tai neįvyks iki šių metų pabaigos.

Tyrėjai taip pat nustatė, kad kai kurie koronaviruso antikūnai jungiasi su įvairių organų audiniais, o tai gali sukelti nepageidaujamą šalutinį poveikį, sakoma pranešime spaudai.

Tegai:
mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Rekomenduojama stabdyti sporto paslaugas, jei neužtikrinamos COVID-19 apsaugos priemonės
Lietuvoje paskelbta apie antrąją COVID-19 bangą
Geležinkelis, archyvinė nuotrauka

Estija energijos tranzito ateitį sieja su "Rail Baltica"

(atnaujinta 21:23 2020.09.24)
Šalies plėtros stebėsenos centro specialistai mano, kad geležinkelis yra raktas į jūrų transporto augimą

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Tradicinio energijos tranzito iš Rytų į Vakarus per Estijos uostus atkūrimas mažai tikėtinas, todėl Talinas priverstas ieškoti alternatyvų. Apie tai pranešė "ERR" portalas su nuoroda į šalies Plėtros stebėsenos centro ekspertus.

Specialistai pabrėžia, kad Estijai svarbus gabenimas jūra ir uostai. Ekspertai kaip vieną iš jo plėtros alternatyvų nurodo susisiekimą Šiaurės jūros keliu ir Adrijos jūros–Baltijos jūros koridoriaus pratęsimą.

"Nors Šiaurės jūros keliu gabenamos kiniškos prekės gali žymiai padidinti Estijos uostų apyvartą, jei jos ir toliau bus gabenamos į pietus per Suomijos geležinkelį, šio maršruto dalis atrodo abejotina dėl daugelio priežasčių", — praneša portalas.

Rytinės pakrantės uostai ypač aktyviai konkuruoja tarpusavyje dėl Kinijos krovinių. Kaip pažymėta straipsnyje, be Estijos uostų, čia yra keletas alternatyvų, o Rusijos Federacija turi geras galimybes nukreipti šiuos srautus į Kaliningradą.

"Ekspertai pažymi, kad regiono multimodaliniuose transporto koridoriuose ateinančiais dešimtmečiais uostams svarbiausia bus Adrijos jūros–Baltijos jūros koridoriaus pratęsimas iki Talino dėl geležinkelio "Rail Baltica". Tai padės pritraukti Suomijos tranzitinius krovinius, taip pat prisidės prie Estijos eksporto plėtros", — rašoma pranešime.

Ekspertai pažymi, kad Suomijos užsienio prekybos struktūra bus labai svarbi Estijos uostams. Jų nuomone, jūrų transporto augimo raktas yra geležinkelis, o plačiąja prasme — visa verslo ir investicijų aplinka.

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85 proc., tikimasi, finansuos ES.

Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, greičiausiai projektas bus nepelningas keleivių pervežimui ir paprastų krovinių gabenimui, o vienintelė jo paskirtis yra karinė.

Tegai:
tranzitas, Estija, Rail Baltica
Temos:
"Rail Baltica" statyba
Dar šia tema
Susisiekimo ministras: "Rail Baltica" turi būti įgyvendintas laiku
Ekspertas: Lietuva, Latvija ir Estija pinigų srityje viena kitai aršios priešės
Lenkija įvertino "Rail Baltica" progresą Lietuvoje
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka

Politologas: Baltarusijos nepaveiks tai, kad Europa nepripažins Lukašenkos prezidentu

(atnaujinta 21:36 2020.09.24)
Šalys, pareiškusios nuomonę apie Baltarusijos valdžią, nepersvarstė savo santykių su šia šalimi, sakė politologas Aleksandras Asafovas

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Nė viena iš Europos šalių nenutraukė prekybos santykių su Baltarusija ar kaip nors kitaip jų neperžiūrėjo, interviu Sputnik Lietuva sakė politologas Aleksandras Asafovas.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Ir Lukašenka supranta, ir parlamentarai iš šių šalių, kurie su gana rimta retorika kaltina Lukašenką valdžios užgrobimu, taip pat tai žino. Tai būtinas politinis žaidimas, kuris iš esmės neturės įtakos tų šalių, tarp jų ir pačios Baltarusijos ekonomikai. Kalbant apie Lukašenką, jis išdidžiai neša paskutiniojo Europos diktatoriaus titulą. <...> Dabar jis vėl turi savo įgaliojimus ir elgiasi taip pat, kaip ir anksčiau, todėl jokių pokyčių nei jam asmeniškai, nei šaliai kol kas nebus", — sakė jis.

Trečiadienį įvyko Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos inauguracija. Iš anksto apie tai nebuvo pranešta. Kai kurios Europos šalys ir JAV paskelbė, kad nepripažįsta Lukašenkos šalies vadovu.

Pavyzdžiui, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad jokia ceremonija nepadarys Lukašenkos teisėtu Baltarusijos prezidentu.

Tegai:
prezidento rinkimai, Europa, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (350)
Dar šia tema
Lukašenka pareiškė, kad Minskas neprivalo perspėti Vakarų apie inauguraciją
Šapito su "prezidente Sveta": Lietuvos valdžia išbando save akrobatų vaidmenyje 
Rusijos Valstybės Dūma įvardijo padėtį Baltarusijoje destabilizuojančias šalis