Europos Parlamentas, archyvinė nuotrauka

EP pareikalavo griežtesnių sankcijų Rusijai dėl Navalno bylos

(atnaujinta 18:19 2020.09.17)
Taip pat Europos parlamentarai pareikalavo nedelsiant pradėti tarptautinį situacijos su Navalnu tyrimą, dalyvaujant ES, JT, Europos Tarybai ir OPCW

VILNIUS, rugsėjo 17 — Sputnik. Europos Parlamentas pareikalavo griežtesnių sankcijų Rusijai dėl situacijos su Aleksejumi Navalnu. Tai teigiama rezoliucijoje, kurią Europos Parlamento nariai patvirtino plenarinėje sesijoje.

"Europos Parlamentas <...> primygtinai ragina sukurti tokį sankcijų mechanizmą, kuris leistų rinkti informaciją ir įšaldyti korumpuotų asmenų aktyvus Europoje pagal Kovos su korupcija fondo atlikto Aleksejaus Navalno tyrimo rezultatus", — rašoma dokumente.

Be to, EP ragina visas ES šalis atsisakyti dujotiekio "Nord Stream-2" užbaigimo, taip pat primygtinai reikalauja kuo anksčiau įvesti tikslines sankcijas už žmogaus teisių pažeidimus.

Алексей Навальный
© REUTERS / Evgenia Novozhenina

Rezoliucijoje taip pat kalbama apie būtinybę pradėti išsamų strateginį ES santykių su Rusija peržiūrėjimą ir Maskvos izoliacijos tarptautiniuose forumuose, tokiuose kaip G7, pratęsimą.

Be to, Europos parlamentarai pareikalavo nedelsiant pradėti tarptautinį situacijos su Navalnu tyrimą, dalyvaujant ES, JT, Europos Tarybai ir OPCW.

Už rezoliuciją balsavo 532 deputatai, prieš — 84, susilaikė — 72. Europos Parlamento sprendimas neturi privalomosios teisinės galios.

Navalnas rugpjūčio 20 dieną buvo paguldytas į ligoninę Omske, kai blogai pasijuto lėktuve. Remdamiesi tyrimų rezultatais, Omsko gydytojai kaip pagrindinę diagnozę įvardijo medžiagų apykaitos sutrikimą, dėl kurio smarkiai pasikeitė cukraus kiekis kraujyje. Kol kas nėra aišku, kas tai sukėlė, tačiau, pasak Omsko gydytojų, Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau tinklaraštininkas lėktuvu nuskraidintas į Vokietiją. Vokietijos vyriausybė, remdamasi karo gydytojų pateikta informacija, paskelbė, kad Navalnas, kaip įtariama, buvo apnuodytas. Kremlius teigė, kad Berlynas neinformavo Maskvos apie savo išvadas, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusija laukia Vokietijos atsakymo į oficialų paklausimą dėl šios situacijos.

Navalno hospitalizavimo dieną prokuratūra ir policija pradėjo atlikti patikrinimus. Rusijos ambasada Berlyne teigė, kad tikisi, jog Vokietija kuo greičiau atsakys į Rusijos generalinės prokuratūros rugpjūčio 27 dieną pateiktą prašymą suteikti teisinę pagalbą Navalno byloje.

Rusija yra suinteresuota ir nori išsiaiškinti situaciją. Tam reikia informacijos iš Vokietijos, tačiau jos dar nėra, sakė Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas. Tyrimo veiksmai dėl padėties su Navalnu yra de facto vykdomi. Jei bus patvirtinta, kad būta nuodingos medžiagos, tyrimas bus atliekamas ir de jure, sakė Rusijos Federacijos prezidento spaudos sekretorius, atsakydamas į žurnalistų klausimus.

Rugsėjo 7 dieną Berlyno "Šaritė" klinika pranešė, kad Navalno būklė pagerėjo, jis išvestas iš komos.

Tegai:
Aleksejus Navalnas, Rusija, Europos Parlamentas, sankcijos
Dar šia tema
NYT pranešė apie Navalno planus pasveikus grįžti į Rusiją
Rusija niekuo negali padėti Vokietijai
Navalnas pasidalino savo pirmąja nuotrauka atsipeikėjus iš komos
Minskas, archyvinė nuotrauka

Lukašenka pasirašė dekretą dėl valdžios perėmimo jo mirties atveju

(atnaujinta 11:37 2021.05.09)
Dokumente numatyta perduoti valdžią Saugumo Tarybai, jei valstybės vadovas miršta dėl pasikėsinimo, teroristinio išpuolio, išorinės agresijos ar kitų smurtinių veiksmų

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pasirašė dekretą "Dėl suvereniteto ir konstitucinės tvarkos apsaugos", skelbiama jo oficialioje svetainėje.

"Dekreto tikslas yra išsaugoti šalies nepriklausomybę ir suverenitetą", —  sakoma pranešime.

Dokumente numatyta perduoti valdžią Saugumo Tarybai, jei valstybės vadovas miršta dėl pasikėsinimo, teroristinio išpuolio, išorinės agresijos ar kitų smurtinių veiksmų.

"Visos valstybinės įstaigos ir jų pareigūnai veikia pagal Saugumo tarybos, kuriai pirmininkauja ministras pirmininkas, sprendimus", —  sakoma pranešime.

Tuo pačiu metu šalyje nedelsiant įvedama nepaprastoji padėtis arba karo padėtis, o Saugumo taryba nustato priemones jai užtikrinti. Tarybos sprendimai yra privalomi visiems ir yra vykdomi besąlygiškai.

Be to, Saugumo taryba, dalyvaujant gubernatoriams, sprendžia pagrindinį klausimą — rinkimų vykdymą.

Dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo momento.

Balandžio viduryje Lukašenka paskelbė sulaikęs grupę žmonių, kurie ruošėsi pasikėsinti į jo ir jo vaikų gyvybę. Pasak jo, tuo užsiima Amerikos specialiosios tarnybos, be to, tarp sulaikytųjų yra užsienio piliečių. KGB išaiškino, kad sukilėliai ruošia ginkluotą valdžios užgrobimą šalyje.

Perversmo plane kaltinami devyni žmonės, tarp jų teisininkas Jurijus Zenkovičius, politologas Aleksandras Feduta ir opozicinės BLF partijos lyderis Grigorijus Kostusevas. Keturi iš suimtųjų kali Baltarusijoje, dar penki — šiuo metu yra JAV, Lietuvoje ir Ukrainoje. Minskas siuntė šioms šalims prašymus išduoti kaltinamuosius.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Dar šia tema
Lukašenka: jei ES nori problemų dėl sankcijų Baltarusijai, jas ir gaus
Minskas reagavo į G7 raginimus surengti naujus rinkimus
Vakcina Pfizer/BioNTech, archyvinė nuotrauka

EK pritaria 1,8 mlrd. vakcinos dozių sutarčiai su "Pfizer"

(atnaujinta 10:44 2021.05.09)
EK pirmininkė Ursula von der Leyen išreiškė viltį, kad tai atvers kelią kitoms sutartims ir technologijoms

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Europos Komisija patvirtino susitarimą su "BioNTech" ir "Pfizer" tiekti 1,8 mlrd. vakcinų dozių. Apie tai šeštadienį, gegužės 8 dieną, pranešė EK vadovė Ursula von der Leyen.

"Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad Europos Komisija ką tik patvirtino sutartį su "BioNTech" ir "Pfizer" dėl garantuoto 900 mln. vakcinos dozių tiekimo (pridėjus 900 mln. dozių rezerve) 2021–2023 metams", — parašė ji Twitter.

Taip pat EK pirmininkas išreiškė viltį, kad tai atvers kelią kitoms sutartims ir technologijoms.

Europos Sąjungos rinkoje dabar leidžiama centralizuotai naudoti keturias vakcinas — "Pfizer" ir "BioNTech", "Moderna", "AstraZeneca", "Johnson & Johnson". Be to, EK su "Sanofi-GSK" ir "CureVac" yra sudariusi vakcinų tiekimo į ES sutartis. Tačiau skiepijimo kampanija nevyksta sklandžiai. Visų pirma, buvo ir yra kai kurių preparatų tiekimo sutrikimų.

Tegai:
ES, vakcina, Pfizer/BioNTech, Europos Komisija
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga