Koronaviruso testai

Mokslininkas įvertino duomenis apie koronavirusą neutralizuojančią priemonę

(atnaujinta 15:40 2020.09.19)
Anksčiau Pitsburgo universiteto mokslininkai atrado mažą antikūnų komponentą, kuris labai efektyviai apsaugojo eksperimentinius gyvūnus nuo SARS-CoV-2

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Tikimybė, kad antikūnų komponentas, įrodęs veiksmingumą tiriant peles ir žiurkėnus, užkrėstus SARS-CoV-2, taps vaistu, yra labai maža, RIA Novosti sakė Marcinovskio medicininės parazitologijos, tropinių ir užkrečiamųjų ligų instituto direktorius Aleksandras Lukaševas.

"Natūralu, kad būtina atlikti tyrimus, tačiau tikimybė, jog šis komponentas parodęs poveikį, taps vaistu, yra maždaug vienas iš tūkstančio, remiantis visos farmakologijos patirtimi", — sakė jis.

Pasak Lukaševo, reikia atlikti daug tyrimų. Pagrindinė problema yra ta, kad komponentas gali efektyviai neutralizuoti virusą in vitro — mėgintuvėlyje. Bet tai nereiškia, kad jis bus veiksmingas koronavirusą turinčiam asmeniui.

"Nėra visiškai aišku, kaip jį naudoti, nes koronavirusas dauginasi gleivinės ląstelėse — kvėpavimo epitelio ląstelėse, o molekulė cirkuliuoja kraujyje, ir ar ji prasiskverbs ten, kur dauginasi koronavirusas, ir turės įtakos jo dauginimuisi, neleis virusui pereiti iš vienos ląstelės į kitą, yra didelis klausimas", — pažymėjo jis.

Pasak eksperto, atradus tokį antikūną bus galima geriau suprasti, kaip neutralizuoti virusą ir nustatyti jo pažeidžiamumą, tačiau apie vaistą kalbėti dar per anksti.

Anksčiau Pitsburgo universiteto mokslininkai atrado mažą antikūnų komponentą, kuris labai efektyviai apsaugojo eksperimentinius gyvūnus nuo SARS-CoV-2.

Tegai:
koronavirusas, mokslininkas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (364)
Dar šia tema
Kaunas suteiks paramą dėl COVID-19 pandemijos nukentėjusiam viešbučių verslui
Kai kurios mokyklos dirba derindamos įprastą ir nuotolinį mokymo būdus
Mergina dėvi medicininę kaukę

Virusologas: susirgti COVID-19 gali asmuo, turintis bet kokią kraujo grupę

(atnaujinta 20:31 2020.10.22)
Skirtingai nuo kitų, antroji kraujo grupė laikoma jautresne koronaviruso infekcijai, bet tai nereiškia, kad visi kiti neturi saugotis, sako virusologas, medicinos mokslų daktaras Anatolijus Altšteinas

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Skirtingai nuo kitų, antroji kraujo grupė yra laikoma didelės COVID-19 rizikos grupe, interviu Sputnik Lietuva sakė virusologas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Anatolijus Altšteinas.

"Yra keletas duomenų apie receptoriaus pokyčius. Kai kurios AT2 receptoriaus mutacijos lemia tai, kad žmogus tampa mažiau jautrus. Yra ir kitų duomenų apie tai. Tačiau iš esmės žmonės labai skiriasi jautrumu. Šių skirtumų mechanizmas ne visada žinomas. Žmonės, turintys pirmą kraujo grupę, taip pat gali sirgti, sunkiai sirgti ir gali mirti. Niekas negali pasakyti, kad žmonės, turintys pirmą kraujo grupę, visai neserga. Žinoma, reikia imtis visų atsargumo priemonių žmonėms, turintiems visas kraujo grupes", — sakė specialistas.

Žmonės, turintys tam tikrą kraujo grupę, gali būti mažiau jautrūs COVID-19 infekcijai ir sirgti lengvesne jos forma, sakė Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas.

Danijos tyrimų duomenimis, tarp 473 000 COVID-19 užsikrėtusių asmenų buvo mažiau tarp O (pirmos) kraujo grupę turinčių asmenų nei tarp A (antros), B (trečios) ir AB (ketvirtos) grupės asmenų, mat jų gleivinės paviršiuje yra virusą neutralizuojančių anti-A ir anti-B antikūnų.

Tegai:
koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (364)
Dar šia tema
Per praėjusią parą šalyje nustatyti 5 mirties nuo koronaviruso atvejai
Numatomi papildomi apribojimai dėl koronaviruso plitimo
Kėdainių rajono meras užsikrėtė koronavirusu
Koronaviruso testai

Įvardytas paprastas būdas nustatyti asmenį, užsikrėtusį koronavirusu

(atnaujinta 20:47 2020.10.22)
Pabrėžiama, kad COVID-19 paveikia nervines ląsteles, kurios atsakingos už uoslę ir skonį, tačiau šie pokyčiai yra grįžtami

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Gydytojas ir televizijos laidų vedėjas Jevgenijus Komarovskis skonio ir uoslės praradimą įvardijo kaip pagrindinį koronaviruso simptomą, praneša RIA Novosti.

Lauko kavinė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Būtent šį simptomą galima laikyti diagnostiniu, tai yra, testas "Kuo tai kvepia?" yra daug tikslesnis nei bet kuri termometrija", — sakė jis.

Pasak Komarovskio, sirgdami gripu pacientai gali prarasti uoslę, tačiau tokioje situacijoje taip yra dėl nosies užgulimo.

"O esant koronavirusui, nėra ir uoslės", — sakė jis.

Gydytojas pridūrė, kad COVID-19 paveikia nervines ląsteles, kurios atsakingos už uoslę ir skonį. Kartu jis pabrėžė, kad šie pokyčiai yra grįžtami.

PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 41 mln. koronaviruso infekcijos atvejų. Daugiau nei 1 mln. žmonių tapo pandemijos aukomis.

Tegai:
mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (364)
Dar šia tema
Šiaulių regione dviem "Maximos" darbuotojoms nustatyta COVID-19 liga
ES atnaujintas trečiųjų šalių sąrašas dėl sienų atidarymo
Vilnius

Kokia šiandien diena: spalio 23-iosios šventės

(atnaujinta 20:49 2020.10.22)
Nuo spalio 23 dienos iki metų galo lieka 69 dienos; savo vardadienį švenčia Doloresa, Lolita, Odilija, Ramvydė, Sanginas

Spalio 23 yra 296-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 297-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 69 dienos.

2020 metų spalio 23 dieną saulė teka 08:01, leidžiasi 18:05, dienos ilgis — 10 val. 04min.

Tarptautinė snieginio leopardo diena

Spalio 23-ioji paskelbta Tarptautine snieginių leopardų diena.

2013 metų spalio 23 dieną 12-os šalių (Afganistano, Butano, Indijos, Kinijos, Kirgizijos, Kazachstano, Mongolijos, Nepalo, Pakistano, Rusijos, Tadžikistano ir Uzbekistano), kuriose gyvena snieginis leopardas, atstovai, susirinkę į Kirgizijos sostinę Biškeką, patvirtino "Biškeko deklaraciją" dėl šių retų gyvūnų išsaugojimo. Šalys tikisi išlaikyti bent 23 kraštovaizdžius, kuriuose gyventų snieginiai leopardai.

Snieginis leopardas, įrašytas į Raudonąją knygą, gyvena Centrinėje Azijoje, kalnuose. Dėl ypatingo kailio gyvūnas mėgstamas brakonierių. Jų išsaugojimui turi įtakos ir švarus oras.

Molekulės diena

Spalio 23-iąją nuo 06:02 ryto iki 06:02 vakaro (18:02) chemikai švenčia molekulės arba molio dieną. Ši data pasirinkta dėl Avogadro skaičiaus, kuris yra lygus 6,022 × 1023.

Avogadro skaičius — tai dalelyčių skaičius, sudarantis vieną molį. Molis — medžiagos kiekis, kuriame yra tiek dalelių (atomų, molekulių, jonų), kiek atomų yra 12 g anglies 12C izotopo. Skaičius pavadintas italų mokslininko Amadeo Avogadro garbei. Iš tiesų šį skaičių pirmasis suskaičiavo Johanas Jozefas Lošmidtas 1865 metais, tad Vokietijoje šis skaičius iki šiol vadinamas Lošmidto skaičiumi.

Savo vardadienį šiandien švenčia Doloresa, Lolita, Odilija, Ramvydė, Sanginas.

Ši diena pasaulio istorijoje

1917 metais Prancūzijoje įvyko pirmasis JAV dalinių mūšis su vokiečiais per Pirmąjį pasaulinį karą.

Šią dieną 1954 metais Didžioji Britanija, Prancūzija, JAV ir TSRS sutarė baigti Vokietijos okupaciją.

1956 metais Vengrijoje prasidėjo antikomunistinė revoliucija. Vengrijos Respublikos nacionalinė diena.

1989 metais dešimtys tūkstančių demonstrantų Vengrijoje, minėdami 1956 metų revoliucijos metines, reikalavo demokratinių reformų šalyje.

1990 metais Izraelis uždraudė palestiniečiams, gyvenantiems okupuotose teritorijose, vykti į Izraelį.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai