Sausra, archyvinė nuotrauka

Įvardyta dar viena klimato katastrofos pasekmė

(atnaujinta 23:16 2020.09.19)
Japonijos Tokijaus universiteto mokslininkai nustatė, kad vidutinė pasaulinė temperatūra, pakilusi vos 0,5 laipsnio Celsijaus, žymiai padidins sausras visoje Žemėje

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Naujos katastrofiškų klimato pokyčių pasekmės įvardijamos žurnale "Environmental Research Letters" paskelbtame straipsnyje.

Tyrėjai sukūrė naują klimato modelį, pagrįstą projekto "Papildomo pusės laipsnio atšilimo prognozės ir numatomas poveikis" (HAPPI) duomenimis, kuriame buvo įvertintas 1,5 ir 2 laipsnių Celsijaus temperatūros pakilimo virš ikipramoninės vertės poveikis klimatui. Paaiškėjo, kad atšilus dviem laipsniams, sausringi metai bus dažnesni, o drėgmė žymiai sumažės daugelyje pasaulio šalių.

Mokslininkai teigė, kad padėtis ypač rimta taps Viduržemio jūroje, Vakarų Europoje, Pietų Amerikos šiaurėje, Sahelyje ir Pietų Afrikoje. Tačiau kai kuriuose kituose regionuose, pavyzdžiui, Australijoje ir kai kuriose Azijos šalyse, klimatas, priešingai, taps drėgnesnis.

Šiuo metu tiriamas scenarijus, kai temperatūra pakils trimis laipsniais virš ikipramoninės vertės. Jei ateinančiais metais anglies dvideginio emisija nebus sumažinta iki minimumo, toks scenarijus bus neišvengiamas.

2015 metų Paryžiaus susitarimas įpareigoja šalis riboti temperatūros kilimą iki 2 ar 1,5 laipsnio Celsijaus virš ikipramoninio lygio. Tačiau nemažai klimatologų padarė išvadą, kad labiau norimas iš šių dviejų scenarijų jau nepasiekiamas.

 

Tegai:
klimatas
Dar šia tema
Paskaičiuota būsima birželio klimatinė norma: Lietuva nuo klimato kaitos niekur nepabėgs
Meteorologai papasakojo apie klimato pokyčius per ateinančius penkerius metus
Numatyta, kam bus skiriamos Klimato kaitos programos lėšos
Klimato kaitos programai įgyvendinti skirtas 170 mln. eurų biudžetas
Keltų medinė figūrėlė, aptikta ant ledyno Šveicarijos Alpėse

Archeologai atitirpusiuose ledynuose aptiko senovinius artefaktus

(atnaujinta 13:07 2020.10.24)
Nors mokslininkai suvokia, kokį niokojamą poveikį daro klimato kaita aplinkai, tačiau pažymi ir šio proceso pliusus: tirpstantys ledynai leidžia žymiai išplėsti supratimą apie žmones, gyvenusius kalnuose prieš tūkstantmečius

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Aktyvus ledynų tirpsmas Alpėse padėjo archeologams aptikti senovės artefaktus šiose vietose, praneša "Daily Mail".

Tyrėjai rado maždaug šešių tūkstančių metų senumo siūlą iš augalinių pluoštų, medinę figūrėlę, suvarstytus batus, datuojamus trečiu tūkstantmečiu prieš mūsų erą, ir kitus lobius. Visi daiktai išliko puikios būklės, nes ledas juos apsaugojo nuo irimo.

Mokslininkai suvokia, kokią niokojamą poveikį daro klimato kaita aplinkai, tačiau yra ir pliusų: tirpstantys ledynai leidžia žymiai išplėsti supratimą apie žmones, gyvenusius kalnuose prieš tūkstantmečius. Atsirado net nauja mokslo sritis su pavadinimu "ledyninė archeologija".

Ilgą laiką buvo manoma, kad priešistorės žmonės nekopė į aukštus kalnus, tačiau naujausi tyrimai įrodo ką kitą. Rugsėjį archeologė Regula Gabler ir jos komanda Šnidejocho perėjoje aptiko virvę, kuriai, mokslininkų manymu, taip pat yra daugiau nei 6000 metų.

2003 metais kita tyrėjų grupė, atlikdama kasinėjimus tame pačiame rajone, beveik trijų tūkstančių metrų aukštyje, rado dėžę su strėlėmis, kurios datuojamos trečiu tūkstantmečiu prieš mūsų erą.

Visa tai leido mokslininkams padaryti išvadą, kad žmonės taip aukštai lipo į kalnus, ieškodami kristalų ir įvairių naudingųjų iškasenų.

Tegai:
artefaktas, ledynai, archeologai
Dar šia tema
Archeologai rado bronzos amžiaus kapus, išklotus auksu
Meksikoje archeologai atrado futbolo aikštės dydžio majų rūmus
Britų archeologai mano, kad rado seniausius meno kūrinius
Archeologai rado senovės gyvenvietės, kurioje gyveno paslaptinga gentis, griuvėsius
Archeologai įrodė, kad pirmieji Eurazijoje kamuoliu pradėjo žaisti kinai
Pagyvenusi pora

Įvardytos geriausios pensijų sistemos pasaulyje

(atnaujinta 18:43 2020.10.24)
Pusėje jų padėtis pablogėjo dėl koronaviruso pandemijos — sumažėjo pensijų kaupimo įmokos ir pajamos, o valstybės skola išaugo

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Geriausios pensijų sistemos pasaulyje yra Nyderlanduose ir Danijoje. Šios šalys užėmė dvi geriausias pasaulio pensijų indekso vietas, rašo "Bloomberg".

Reitinge yra 39 šalys. Pusėje jų padėtis pablogėjo dėl koronaviruso pandemijos — sumažėjo pensijų kaupimo įmokos ir pajamos, o valstybės skola išaugo. "Tai neišvengiamai turės įtakos būsimoms pensijoms: kai kuriems žmonėms teks ilgiau dirbti, o kitiems teks susitaikyti su žemesniu gyvenimo lygiu išėjus į pensiją", — sakė pranešimo autorius Deividas Niksas (David Nix).

JAV reitinge užėmė 18 vietą. Ekspertai Argentiną ir Tailandą pavadino autsaideriais. Iš šalių su išsivysčiusia ekonomika blogiausia pasirodė Japonijos pensijų kaupimo sistema, užėmusi 32 vietą.

Pernai Nyderlandai ir Danija taip pat tapo geriausių pensijų sistemų šalimis. Šis rezultatas leido joms patekti į A grupę — tai šalys su patikima, tvaria ir naudinga pensijų sistema. Blogiausia padėtis buvo Tailande, Argentinoje ir Turkijoje.

Kiek metų Europos žmonės gyvena pensijoje?
© Sputnik
Kiek metų Europos žmonės gyvena pensijoje?
Tegai:
valstybinė pensija
Dar šia tema
Karbauskis pareiškė, kad konservatoriai "nekenčia" senyvo amžiaus žmonių
Prietarai ir rinkimai: ar atsiras Lietuvoje 13-oji pensija
Be 13-osios pensijos ir naujų mokesčių: Vyriausybė pritarė kitų metų biudžetui
Šalies prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda džiaugiasi sutapimu antrasis Seimo rinkimų turas vyksta per Konstitucijos dieną

(atnaujinta 09:23 2020.10.25)
Prezidento manymu, tai, kad didelė rinkėjų dalis nusprendžia nebalsuoti, jam reiškia, jog Lietuvoje vis dar tvyro pernelyg daug nusivylimo.

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Antrasis Seimo rinkimų turas vyksta per Konstitucijos dieną, apie tai savo Facebook paskyroje parašė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

"Juk būtent Konstitucijos dėka kiekvienas mūsų turime teisę, kurios trokšta ir dėl kurios kovoja kai kurių kaimyninių valstybių gyventojai. Mes galime demokratiškai, slaptai ir nevaržomai rinkti savo valdžią — o po to reikalauti jos atsakomybės", — rašo prezidentas.

Pasak Nausėdos, tai, kad didelė rinkėjų dalis nusprendžia nebalsuoti, jam reiškia, jog Lietuvoje vis dar tvyro pernelyg daug nusivylimo.

Taip pat jis viliasi, kad naujai išrinktas Seimas, ne tik proginėse kalbose, bet ir praktiniame gyvenime vadovausis konstituciniu atsakingo valdymo principu.

"Tik taip gali būti atkurtas žmonių pasitikėjimas tiek šia ypatingai svarbia valdžios institucija, tiek ir visu įstatymų leidybos procesu", — sakė šalies vadovas.

Antrasis Seimo rinkimų turas vyksta sekmadienį, spalio 25 dieną. Bus renkami 68 parlamentarai vienmandatėse apygardose.

Tegai:
Seimo rinkimai, Gitanas Nausėda
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Sputnik Lietuva paklausė vilniečių, kas laimės Seimo rinkimus
Antrajame Seimo rinkimų ture balsavo beveik dešimtadalis rinkėjų
2020-ųjų Seimo rinkimų II turas: pagrindiniai faktai. Ką reikia žinoti apie balsavimą