Bombonešis B-52H Stratofortress ВВС JAV

Idėja "bombarduoti Kaliningradą" tampa JAV manija

(atnaujinta 16:21 2020.09.23)
Vašingtonas Baltijos šalyse atkakliai demonizuoja Rusijos eksklavą, siekia padidinti biudžetus ir gauti naujų užsakymų

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Vašingtonas vėl pareiškė, kad reikia sutriuškinti Kaliningrado sritį, jei Europoje įvyktų karinis JAV ir Rusijos konfliktas, rašo portalo  "Rubaltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius.

Pasak jo, Aataka prieš Kaliningradą virsta JAV karinės politikos manija. Vašingtonas Baltijos šalyse atkakliai demonizuoja Rusijos eksklavą, siekia padidinti biudžetus ir gauti naujų užsakymų. Lobistinė veikla pridengiama rūpinimusi NATO sąjungininkais, nors karinio konflikto Baltijos regione atveju šie sąjungininkai būtų sunaikinti pirmiausia.

"Nors Jungtinės Valstijos regione turi bazių ir sąjungininkų, milžiniškam kiekiui atsakomųjų priemonių, reikalingų, pavyzdžiui, norint nugalėti integruotą Kaliningrado oro gynybos sistemą, reikės didelio bombardavimo", — rašo Shane'as Praiswater'is, Amerikos demokratijų gynybos fondo karo analitikas.

"Norint apsaugoti demokratijas, reikia bombarduoti Kaliningradą", — sako jis.

Ką bendro su tuo turi Kaliningradas ir kokią grėsmę jis kelia "demokratijoms", karo analitiko manymu, nebūtina paaiškinti. Demokratijų gynybos fondo karo analitikas apsiriboja sausais skaičiavimais.

Amerikiečiams, norint prasiveržti pro oro gynybos sistemą, reikia 225 bombonešių. Šiuo metu Amerikos armijos balanse yra tik 140 tokių orlaivių, o Pentagonas planuoja iki 2040 metų padidinti orlaivių parką iki 175 bombonešių. To akivaizdžiai nepakanka norint nugalėti Kaliningrado sritį.

Todėl Pentagonui reikalinga ambicingesnė karinė tvarka. Būtina padidinti ginkluotę bombonešiais ir teikti pirmenybę "Rockwell B-1 Lancer" ir "Boeing B-52 Stratofortress" modeliams, nes "jie gali gabenti daugiau ginklų".

"Tokia "karinė analizė" iš tikrųjų pasirodo esanti tikriausi "džinsai", tai yra, paslėpta reklama. Tik standartiniuose "džinsuose" amerikiečių namų šeimininkės įtikinamos pirkti skalbimo ploviklius ir avižinius dribsnius, o štai JAV karo pramonės kompleksas įtikina Pentagoną pirkti naujausius strateginius bombonešius" — rašo Nosovičius.

Jo teigimu, tai jau tampa įprasta, kai Vašingtono karo lobistai Kaliningrado sritį naudoja kaip pretekstą, norėdami gauti naujus karinius užsakymus ir padidinti biudžetus.

Pasak jo, vakarų klasikinė muzika — tuometinio JAV ginkluotųjų pajėgų Europoje (EUCOM) vado Philip'o Breedlove'o kalba 2017 metais JAV Kongrese, kuriame jis pavadino Kaliningradą pirmuoju NATO kariuomenės taikiniu karinio konflikto su Rusija atveju.

Straipsnio autorius pabrėžia, kad Rusijos eksklavas tarp Lenkijos ir Lietuvos yra tvirtovė, per kurią Vakarų sąjungininkai turėtų prasiveržti. "Turime būti tikri, kad galime tai nugalėti", — aiškino generolas Kongreso nariams ir dėl to paprašė trigubai finansuoti jo EUCOM, kad Europoje būtų pakankamai pajėgų nugalėti Kaliningradą.

Atstovų rūmai palaikė Philip'o Breedlove'o biudžeto pasiūlymą.

Po trejų metų JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Robert'as O'Brien'as pavadino Kaliningrado sritį "durklu Europos širdyje". Jis pateisino savo viršininko Donaldo Trampo sprendimą pasitraukti iš kito susitarimo dėl nusiginklavimo ir abipusio karinio atgrasymo — Atviro dangaus sutarties. Rusijos regionas kelia karinę grėsmę Europai, todėl nereikėtų sulaikyti Amerikos gynėjų.

"Idėja "bombarduoti Kaliningradą" tampa JAV manija", — sako Nosovičius.

Daugybė rangovų sukasi aplink šią idėją tikėdamiesi ką nors išpešti iš atitinkamų Vašingtono biudžetų — nevyriausybinių organizacijų, "demokratijų gynybos pagrindų". Pavyzdžiui, Džeimstauno fondas praėjusiais metais paragino šalia Rusijos sienos sukurti Lenkijos ir Amerikos karinę grupuotę, rengiantis NATO kariuomenei užgrobti Kaliningrado sritį.

Jei kyla klausimas, kodėl NATO pajėgos turėtų užgrobti Kaliningrado sritį, tikrai turi būti ištrauka apie sąjungininkų apsaugą. Juk "visi žino", kad Kaliningradas yra "durklas Europos širdyje", iš kurio Kremlius ruošia agresiją prieš Lenkiją ir Baltijos valstybes. Kad būtų išvengta jų okupacijos, JAV turi bombarduoti šį "nuskendusį Putino lėktuvnešį".

Tokie pokalbiai Rusijoje dažnai sukelia ironiją, nes akivaizdu, kad šie "kariai" nieko nebombarduos. Viskas, ko jiems reikia, yra papildyti karinį biudžetą, jie objektyviai aptaria Kaliningrado srities gynybos potencialą, todėl niekada ten nevažiuos.

"Bet įsivaizduokite, kad Rusija nusprendė "atkurti" santykius su Vakarais, darydama nuolaidas ir kompromisus ne savo naudai, o viena iš tokių nuolaidų — Kaliningrado demilitarizacija. Žymiai sumažėja eksklavo gynybiniai pajėgumai, iš jo pašalinami "Iskander", uždaromas karinis aerodromas, o Baltijos laivynas perkeliamas arčiau Sankt Peterburgo", — rašo straipsnio autorius.

Anot jo, po to NATO ir Rusijos karinio konflikto liepsnose degs ne tik Kaliningrado sritis, bet ir jos kaimynai, kuriuos neišvengiamai palies šis konfliktas.

Nes Vašingtono karo lobistai turės kaip nors pagrįsti 65 papildomų strateginių bombonešių įsigijimo biudžetą. Ar jie buvo panaudoti bombarduojant Kaliningradą? Na, bombarduokite, kol jis nepradėjo okupuoti kaimynų.

O Kaliningrado sritis pagal dydį, švelniai tariant, nėra Sibiras. Jei aplink jį įsiliepsnos visapusiškas karinis konfliktas tarp Rusijos ir NATO, tai kartu su Kaliningradu bus subombarduota visa Lietuva, Latvija ir didelė Lenkijos dalis.

Taigi, kaimynai, ne mažiau nei patys kaliningradiečiai, turėtų melstis už kariuomenės grupę, dislokuotą Kaliningrado srityje.

Šios kariuomenės apsaugo ne tik Kaliningradą, bet ir jo kaimynus nuo jų iniciatyvumo, polinkio rengti karus, kad būtų sukurti kariniai sąjungininkų biudžetai, apibendrina straipsnio autorius.

Tegai:
Kaliningradas, Rusija, JAV
Dar šia tema
Tu-160 pasiekė skrydžio be nusileidimo nuotolio pasaulio rekordą
Amerikiečių ekspertas paaiškino, kodėl JAV negali bombarduoti Kaliningrado
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, archyvinė nuotrauka

Lenkijos prezidentas užsikrėtė koronavirusu

Pranešama, kad prezidentui Andrzejui Dudai vakar buvo atliktas testas dėl koronaviruso, rezultatas buvo teigiamas

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai patvirtinta koronavirusinė infekcija COVID-19. Tai šeštadienį pranešė valstybės vadovo atstovas spaudai Blažejus Spychalskis.

"Vakar prezidentui A. Dudai buvo atliktas testas dėl koronaviruso. Jo rezultatas buvo teigiamas. Prezidentas jaučiasi gerai. Mes palaikome nuolatinį ryšį su medicinos tarnybomis", - parašė jis Twitter.

Paskutinis Dudos užsienio vizitas buvo Ukrainoje spalio 11–13 dienomis. Visų pirma jis susitiko su Ukrainos prezidentu Vladimiru Zelenskiu.

Be to, Lenkojos vadovas penktadienį taip pat aplankė Nacionalinį stadioną Varšuvoje, kur šiuo metu įrenginėjama laikina ligoninė COVID-19 pacientams, nurodė prezidento spaudos tarnyba. 

Pastaruoju metu Lenkijoje smarkiai padaugėjo koronaviruso infekcijos atvejų ir mirčių. Penktadienį užfiksuotas dar vienas rekordas - 13 632 atvejai. Ketvirtadienį mirė rekordiniai 168 žmonės.

Tegai:
koronavirusas, Lenkija, Andrzejus Duda
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Prezidentūroje nustatytas naujas COVID-19 atvejis
Rekordiniai COVID-19 skaičiai: infekcija plinta ligoninėse, mokyklose ir įmonėse
"Pavasarį buvo tik mokymai": gydytojas įvertino situaciją su COVID-19 Lietuvoje
Dėlė

Kinijoje dėl išgerto vandens vaiko galvoje išaugo didžiulė dėlė

(atnaujinta 13:05 2020.10.23)
Tik praėjus daugiau nei metams tėvai kreipėsi į gydytojus, o prieš tai savarankiškai bandė išgydyti sūnų, kuris skundėsi kvėpavimo problemomis ir nuolatiniu gerklės skausmu

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Gydytojai penkerių metų Kinijos gyventojo galvoje rado dėlę, kuri į jo kūną pateko daugiau nei prieš metus, praneša "Daily Mail".

Pažymima, kad vaikas skundėsi kvėpavimo problemomis ir nuolatiniu gerklės skausmu. Tėvai bandė sūnų išgydyti savarankiškai, tačiau jo savijauta nepagerėjo.

Medicininės apžiūros metu vaiko galvoje buvo aptikta gyva suaugusio žmogaus delno dydžio dėlė. Remiantis gydytojų išvadomis, ji pateko į berniuko kūną per prastos kokybės vandenį, kurio jis išgėrė.

Gydytojai atliko parazito pašalinimo operaciją, taip pat paprašė tėvų užtikrinti, kad vaikai vartotų tik švarų vandenį.

Tegai:
Kinija
Pensininkai, archyvinė nuotrauka

Lietuvos gyventojams žada padidinti pensijas

(atnaujinta 10:38 2020.10.24)
Skaičiuojama, kad 2021 metais vidutinė pensija pasieks 404 eurus. Tuo tarpu anksčiau "Swedbank" pranešė, kad ši suma yra beveik du kartus mažesnė už norimos pensijos dydį

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Vyriausybė pritarė atnaujintai socialinio draudimo pensijų indeksavimo tvarkai, praneša spaudos tarnyba.

Planuojama, tai atveria galimybes kitąmet pensijas didinti 7,17 proc. 

"Tam reikia pakeisti formulę taip, kad nežymus bendrojo vidaus produkto (BVP) smuktelėjimas šiemet netaptų kliuviniu pensijų augimui ir senjorų bei neįgaliųjų skurdo mažinimui, kai kitąmet prognozuojamas darbo užmokesčio fondo augimas", teigiama pranešime. 

Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2021 metais pasieks 428 eurus, o vidutinė pensija – 404 eurus. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu sudaro 399 eurus, o vidutinė pensija – 377 eurus.

Vyriausybė taip pat pritarė Seime įregistruotoms pataisoms dėl išankstinių pensijų. Jei įstatymas būtų priimtas, tiek būsimi, tiek esami išankstinių pensijų gavėjai gautų didesnes pensijas iki senatvės pensijos amžiaus ir jau sulaukę jo.  

Swedbank“ užsakymu atliktos gyventojų apklausos duomenys rodo, kad šalies gyventojų norus ir poreikius tenkinanti senatvės pensija turėtų siekti 700–800 eurų.

Daugiau kaip 60 proc. šalies gyventojų norėtų gauti tarp 500 ir 800 eurų svyruojančią pensiją. 19 proc. nurodo, jog juos tenkinančios pensijos dydis turėtų būti rėžyje tarp 800 ir 1000 eurų. Didesnės nei 1000 eurų pensijos sumos tikėtųsi 1 iš 10 šalies gyventojų. 

Lietuvoje pensininkai yra viena pažeidžiamiausių socialinių grupių. Remiantis "Eurostato" tyrimu, Baltijos respublika užėmė pirmąją vietą ES šalyse, kuriose pensininkams dažniausiai gresia skurdas.

Tegai:
Lietuva
Dar šia tema
Ekonomistas: šildymo kainos Lietuvoje krito sparčiau nei ES
Be 13-osios pensijos ir naujų mokesčių: Vyriausybė pritarė kitų metų biudžetui