JAV karinis batalionas, archyvinė nuotrauka

"Tapo taikiniu": kodėl JAV kariuomenė bėga okupuotų šalių

(atnaujinta 12:12 2020.09.26)
Šimtai tūkstančių aukų, sunaikintų miestų ir neslepiama neapykanta civiliams — Pentagonas iš okupuoto Afganistano ir Irako išveda didžiąją dalį savo karių

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Per karo veiksmus jie niekada nepasiekė per invazijas nustatytų tikslų, todėl šiose šalyse kilo tik chaosas. Apie tai, kodėl amerikiečiai ketina atsisakyti to, ką pradėjo, ir bėga — RIA Novosti medžiagoje.

Nerealizuoti planai

Sprendimas grąžinti karius į Vašingtoną buvo priimtas dar pavasarį. Iki šiol Afganistane liko aštuoni su puse tūkstančio karių ir karininkų, o iki spalio vidurio kontingentas sumažės iki keturių su puse tūkstančio.

Американские военные в Багдаде, Ирак
© AP Photo / Hadi Mizban
JAV kariai Bagdade.

Tai yra taikos sutarties tarp JAV vyriausybės ir radikalaus Talibano* rezultatas. Remiantis dokumentu, amerikiečiai per 14 mėnesių privalo išvesti karius iš penkių karinių bazių. Savo ruožtu Talibanas pažadėjo išvaduoti Afganistaną nuo teroristų.

Šis karas yra ilgiausias JAV istorijoje. JAV kariai įsiveržė į šalį 2001 metais, netrukus po rugsėjo 11-osios išpuolių. Kampanijos tikslas — kova su tarptautiniu terorizmu ir Talibanu, kuris priglaudė "Al-Qaedos"* lyderius. Kontingentas nuolat didėjo ir pasiekė 110 tūkst. Per devyniolika karo metų amerikiečiai neteko daugiau nei 2300 karių, apie dvidešimt tūkstančių buvo sužeista.

Nukentėjo ir civiliai gyventojai. Kasmet per oro smūgius žūsta šimtai afganistaniečių. 2019 metais Pentagonas pripažino daugiau nei šimtą civilių aukų. Tačiau, analitikų teigimu, oficialūs duomenys yra toli nuo tikrovės: mirčių skaičius yra daug didesnis.

Atsitiko taip, kad smogiamieji dronai sunaikino kelias gyvenvietes vienu metu. Pavyzdžiui, 2009 metais amerikiečiai subombardavo du Faraho provincijos kaimus. Žuvo 150 žmonių. Tačiau, pasak Karo mokslų akademijos nario korespondento Sergejaus Sudakovo, pastebimos sėkmės kovoje su teroristais nebuvo pasiekta.

Daugybė instruktorių iš JAV nesugebėjo tinkamai apmokyti Afganistano armijos, kovojančios su terorizmu. Nors šaliai buvo tiekta milijardai dolerių ginklų ir įrangos, pastatyta dešimtys mokymo bazių, afganai taip ir neišmoko kovoti. Jų nuostoliai yra milžiniški: per pastaruosius penkerius metus — daugiau nei dešimt tūkstančių karių ir karininkų.

Nosis į svetimus reikalus

"Donaldas Trampas operacijos rezultatus apibendrino dar 2016 metų rinkimų kampanijoje, — interviu RIA Novosti pažymi Sudakovas. — Beveik penkis su puse trilijono JAV tiesiog iššvaistė karuose, kurių jos nelaimėjo".

Eksperto įsitikinimu, pagrindinis dalykas yra ne šalyje dislokuotų karių skaičius, o operacijos rezultatai. Amerikiečiams nepavyko padaryti regiono stabilaus ir susitvarkyti su daugeliu teroristų grupuočių. Per Donaldo Trampo prezidentavimo metus JAV nebuvo įvykdytas nė vienas teroro išpuolis. Tačiau šio "saugumo" kaina yra nuolatiniai ir dideli kariuomenės nuostoliai.

Amerikiečiai niekada visiškai nepaliks Afganistano — šalyje liks privačios karinės kompanijos.

Солдаты США во время передачи военной базы Таджи войсками коалиции под руководством США силам безопасности Ирака на базе к северу от Багдада в Ираке
© REUTERS / Thaier Al-Sudani
JAV kariuomenė Irake.

"Jie ir toliau spręs praktines problemas, — aiškina Sudakovas. — Palikti šalį reiškia atverti sienas teroristams ir prarasti žvalgybos informacijos šaltinius, ištrinti viską, kas buvo statyta daugelį metų. Amerikiečiams nerūpi, kaip terorizmas plinta posovietinėje erdvėje ar Europoje. Jiems rūpi savo teritorija. Ir privati karinė kompanija toliau gins šią "sieną" Afganistano pavidalu".

Ne geresnė padėtis ir Irake, kur 2003 metais amerikiečiai įsiveržė su pretekstu sunaikinti cheminį ginklą. Tuomet Vašingtonas apkaltino prezidentą Sadamą Huseiną dėl "Al Qaedos" teroristų palaikymo.

Vakarų koalicija pribaigė Irako kariuomenę vos per mėnesį. Cheminio ginklo nerasta, tačiau buvo paskelbta Huseino medžioklė. Maždaug šešis mėnesius jis slapstėsi ir galų gale įkliuvo — Irako lyderis buvo nuteistas ir pakartas. Atrodytų, tikslai pasiekti. Tačiau viskas tik prasidėjo. Šalis pasinėrė į žiaurų religinį pilietinį karą. Dėl šiitų ir sunitų skirtumų prasidėjo kraujo praliejimas, mirė dešimtys tūkstančių civilių.

Amerikiečiai, stebėdami, kas vyksta už aukštų karinių bazių tvorų, bandė situaciją išspręsti naudodamiesi "Didžiosios bangos" strategija.

Tvarkai palaikyti į Iraką buvo perkelta daugiau nei dvidešimt tūkstančių karių. Bet sektantų žudynės tęsėsi. Be to, reaguodami į karinių pajėgų sustiprėjimą, suaktyvėjo vietiniai sukilėliai — jie šaudė į amerikiečių objektus, numušė sraigtasparnius ir surengė teroro išpuolius. Mirė tūkstančiai Irako miestų gyventojų. Padidėjo ir nuostoliai Amerikos armijoje.

"Jankiai, eikit namo"

Irake dabar yra apie 5000 JAV karių. Donaldas Trampas pažadėjo sumažinti kontingentą iki trijų tūkstančių. Aukštosios Rytų studijų mokyklos vyresnysis dėstytojas Andrejus Čupryginas tai paaiškino tuo, kad Amerikos kariai ir karininkai jaučiasi vis nejaukiau šioje šalyje.

"Neseniai, ypač po Irano karo lyderio Kasemo Soleimanio nužudymo, JAV padėtis Irake pablogėjo", — pažymi ekspertas.

Amerikiečiai neįvykdė 2003 metais nustatytų užduočių. Ypač jiems nepavyko paskleisti Irake demokratijos ir liberalizmo idėjų, kurios jau "šlubuoja" pačiose JAV.

Iš tikrųjų Irakas virto dar vienu karštu tašku. Įvairiais skaičiavimais, per Amerikos okupacijos metus šalyje mirė nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų tūkstančių žmonių.

"Irako gyventojams šiandien rūpi tik vienas dalykas: išgyventi, apsirengti ir pavalgyti, turėti stogą virš galvos beprotiškoje ekonominėje aplinkoje, kurioje jie gyvena 17 metų, — sako Čupryginas. — Nesvarbu, ar yra amerikiečių, ar ne, juos mažai domina. Vis stiprėja neigiamos nuotaikos, kaip sakoma: "Jankiai, eikit namo". Ir tai suprantama: erzina nuolatinis ginklais apsikarsčiusių vaikinų šmirinėjimas".

Kita vertus, dauguma apklaustų ekspertų sutinka, kad, nepaisant sumažėjusių karinių pajėgų, vargu ar Vašingtonas visiškai pasitrauks nuo Artimųjų Rytų procesų. Tiesiog pakeis taktiką į taikesnę.

* Rusijoje uždrausta teroristų organizacija.

Tegai:
kariuomenė, JAV
Nord Stream-2 statybos

Ekspertas: Rusija pasirengusi JAV sankcijoms dėl "Nord Stream-2"

(atnaujinta 16:58 2020.10.21)
Svarbiau užbaigti dujotiekį nei tai, kad keli laivai bus įtraukti į juodąjį sąrašą, nes jie vis tiek daugiausia dirba Rusijoje, mano ekspertas Igoris Juškovas

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. JAV išplėstose "Nord Stream-2" sankcijose nėra nieko naujo, interviu Sputnik Lietuva sakė Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas.

"Tiesą sakant, tai labiau paaiškinimas sankcijų, galiojančių nuo 2019 metų, nes paprasčiausiai buvo pasakyta, kad draudžiama teikti paslaugas užbaigiant "Nord Stream-2" ir draudžiamas finansavimas. Tiesą sakant, čia nėra nieko naujo. Tie, kas dalyvauja užbaigime, o dalyvavimas užbaigime — nebūtinai vamzdžių klojimas, tačiau, pavyzdžiui, pristatyti vamzdžius vamzdžių klojimo laivams ar pristatyti degalus jiems — visa tai draudžiama", — sakė jis.

Pasak Juškovo, Vašingtonas negali iš anksto taikyti sankcijų laivams, kurie dar nieko nepažeidė ir nedalyvavo statant "Nord Stream-2". Tačiau vėliau, kai jie pradės dirbti, jie bus įtraukti į juodąjį sąrašą, kas jau seniai žinoma.

"Todėl nereikia kelti jokios panikos, nieko naujo, tiesą sakant, nevyksta, net ir naujuose įstatymų projektuose viskas, kas susiję su statybomis, yra tiesiog konkretizacija to, kas draudžiama... Rusija yra pasirengusi pažeisti šias sankcijas, nes svarbiau yra užbaigti dujotiekį nei tai, kad keliems laivams bus taikomos sankcijos ir tada jie galės dirbti, iš tiesų, tik Rusijoje. Na, jie ir taip dirba tik Rusijoje, todėl čia nebus jokių gigantiškų problemų", — apibendrino jis.

JAV išplėtė "Nord Stream-2" apribojimus įmonėms, teikiančioms paslaugas dujotiekį tiesiantiems laivams.

Kalbama apie paslaugų ar pajėgų teikimą, taip pat apie finansavimą šiems laivams modernizuoti ar įrengti įrangą, nurodoma dokumente. Bendrovėms suteikiama 30 dienų nutraukti tokią veiklą pradedant nuo spalio 20 dienos, rašoma paaiškinimuose.

Tegai:
Nord Stream-2, sankcijos, JAV, Rusija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Kyla klausimas, kada: Vokietija pasisakė apie "Nord Stream-2" statybų pabaigą
Sustabdykite lėktuvą, Briuselis nori išlipti — ES užsienio politikos kančios
Vokietijos deputatas pranašauja tamsą šaliai, jei bus atsisakyta "Nord Stream-2"
Bombonešis Su-34

Rusijoje nukrito bombonešis Su-34

(atnaujinta 16:18 2020.10.21)
Skrydis buvo vykdomas be amunicijos. Lėktuvas krito miškingoje lygioje vietoje, ant žemės nėra sunaikinimo žymių

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Planinio mokomojo skrydžio metu Chabarovsko teritorijoje nukrito daugiafunkcis bombonešis Su-34, pilotai katapultavosi, pranešė RIA Novosti, remdamasi Rytų karinės apygardos spaudos tarnyba.

"Spalio 21 dieną Chabarovsko teritorijoje planinio mokomojo skrydžio metu nukrito orlaivis Su-34 iš Rytų karinės apygardos. Pilotai katapultavosi. Jų sveikatai grėsmės nėra. Šiuo metu įgulos nariai evakuoti į bazinį aerodromą", — sakoma pranešime.

Pažymima, kad skrydis buvo vykdomas be amunicijos. Priduriama, kad lėktuvas nukrito miškingoje lygioje vietovėje, ant žemės nėra sunaikinimo žymių.

"Norint nustatyti įvykio priežastis ir aplinkybes, į avarijos vietą buvo išsiųsta komisija iš Rytų karinės apygardos", — sakoma pranešime.

Pasak agentūros šaltinio, bombonešio katastrofos priežastis, pirminiais duomenimis, buvo orlaivio gedimas.

"Pirminė priežastis yra įrangos gedimas", — teigė agentūros šaltinis.

Tegai:
Rusija, bombonešis
Dar šia tema
Sirijos patirtis prie Lietuvos sienų: Su-24M dalyvauja pratybose netoli Kaliningrado
Paskelbtas Tu-160 ir Tu-95MS degalų papildymo ore vaizdo įrašas
Linas Linkevičius, archyvinė nuotrauka

Kas tas Linkevičius? Venesuelos užsienio reikalų ministras atsakė kolegai Lietuvos

(atnaujinta 15:16 2020.10.21)
Arreaza pabrėžė, kad Lietuvos ministro pareiškimai apie padėtį Venesueloje peržengia pastarojo įgaliojimus

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik.  Venesuelos užsienio reikalų ministras Jorge Arreaza socialiniame tinkle Twitter atsakė į Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus pareiškimą dėl rinkimų nepripažinimo Venesuelos Bolivaro Respublikoje.

"Prisipažįstu, man teko išsiaiškinti, kas tas Linas Linkevičius. Jūs irgi nežinote? Pasirodo, kad tai yra Lietuvos užsienio reikalų ministras. Be abejo, labai menkai informuotas. Manau, jis kalba apie pranešimą, kuris nėra susijęs su JT ir daro pareiškimus, viršijančius jo įgaliojimus", — rašė Arreaza.

Šalia įrašo Venesuelos užsienio reikalų ministras pridėjo Linkevičiaus pranešimą, kuriame jis rašo, kad susitiko su vienu pagrindinių Venesuelos opozicijos atstovų Julio Borgesu. Linkevičius žadėjo Venesuelos opozicijai nepripažinti parlamento rinkimų šioje šalyje, jei "nesilaikoma demokratinių sąlygų". Jis, remdamasis "JT ataskaita", taip pat reikalavo patraukti į teismą pareigūnus, įvykdžiusius nusikaltimus žmoniškumui.

Amerikos valstybių organizacija, į kurią įeina 35 regiono šalys, įskaitant Kolumbiją, pasisako už valdžios pasikeitimą Venesueloje, šalies prezidentu laiko buvusį parlamento pirmininką Juaną Guaidą ir ragina boikotuoti gruodžio mėnesį vyksiančius šios šalies parlamento rinkimus, iš anksto paskelbiant, kad jie nėra laisvi ir sąžiningi.

Venesueloje 2019 metų pradžioje netrukus po priesaikos prasidėjo didžiuliai protestai prieš prezidentą Nikolą Madurą. Kelios Vakarų šalys, vadovaujamos JAV, paskelbė Guaidó pripažinimą prezidentu. Savo ruožtu Maduras pavadino parlamento vadovą JAV marionete. Rusija, Kinija, Turkija ir daugybė kitų šalių palaikė Madurą kaip teisėtą prezidentą. Maskva pavadino Guaido "prezidento statusą" neegzistuojančiu.

Tegai:
Linas Linkevičius