Gintaras, archyvinė nuotrauka

Kaliningrado srityje sustabdyta gintaro kontrabanda į Lietuvą

(atnaujinta 21:47 2020.09.26)
Pranešama, kad bendra daugiau nei 15 kilogramų sverianti nelegalaus krovinio vertė viršija 13 tūkstančių eurų

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Kaliningrado srities muitinė sustabdė bandymą įvežti gintarą į Lietuvą, pranešė muitinės spaudos tarnyba.

Šią savaitę į Lietuvą važiavęs sunkvežimis su tuščia puspriekabe atvyko į Sovetsko automobilių patikros punktą. Muitinės patikrinimo metu salone buvo rasta talpykla, užpildyta gintaru, kurio bendras svoris buvo 15,5 kilogramo.

Bendra kontrabandos vertė siekė daugiau nei 13 tūkstančių eurų.

Prekės buvo konfiskuotos. Pažeidėjui iškelta baudžiamoji byla. Jam gali būti skirta laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki septynerių metų.

Tegai:
Lietuva, Kaliningrado sritis, gintaras, kontrabanda
Dar šia tema
Kelmės rajone cigarečių kontrabandininkė mėgino duoti 1000 eurų kyšį
Šakių rajone tarnybinis šuo sučiupo cigarečių kontrabandininkus
Svetlana Tichanovskaja

Tichanovskaja paprašė, kad Lenkija pakeistų įstatymus dėl baltarusių migrantų

(atnaujinta 11:21 2020.10.21)
Pasak jos, Lenkijos premjeras teigė, kad Varšuva yra pasirengusi balsuoti, jog būtų atsisakyta teisės dirbti su humanitarinėmis vizomis apribojimų

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Buvusi Baltarusijos kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja prašo Lenkijos ministro pirmininko Mateušo Moravieckio leisti tėvynę palikusiems baltarusiams dirbti Lenkijoje.

Antradienį Varšuvoje Tichanovskaja susitiko su keletu Lenkijos politikų, visų pirma su ministru pirmininku Mateušu Moravieckiu, prezidento kanceliarijos vadovu Kšištofu Ščerskiu ir Varšuvos meru Rafalu Tšaskovskiu.

"Šiandien susitikdama su ministru pirmininku Moraveckiu įteikiau jam laišką, kuriame prašau pakeisti įstatymus, kad žmonės, atvykę į Lenkiją vykdydami humanitarines programas ir kurie buvo priversti palikti Baltarusiją, galėtų dirbti Lenkijoje", — sakė ji.

"Mes nenorime gyventi čia kitų žmonių sąskaita. Mums labai svarbu, kad galėtume dirbti ir užsidirbti pragyvenimui. Esame dėkingi už Lenkijos vyriausybės palaikymą, tačiau žmonės nori, kad jie galėtų užsidirbti pragyvenimui ir būtų naudingi juos priėmusiai valstybei," — pridūrė ji.

Tichanovskajos spaudos tarnybos kanalas "Telegram" pažymi, kad politikė pateikė rekomendacijų sąrašą, kaip pagerinti humanitarinių vizų į Lenkiją gavimo tvarką, taip pat įgyti teisę dirbti šalyje.

"Premjeras sakė, kad Lenkija yra pasirengusi balsuoti, jog būtų atsisakyta teisės dirbti su humanitarinėmis vizomis apribojimų. Susitikime aptarta baltarusių, kurie per protestus buvo sunkiai sužeisti, reabilitacija, taip pat stipendijų programos sportininkams, kad jie galėtų toliau treniruotis Lenkijoje", — cituojama Tichanovskaja RIA Novosti pranešime.

Tichanovskaja Lenkijos ministrui pirmininkui pasakojo apie savo ekonomikos atstovą Alesą Alechnovičių, "paprašė surengti susitikimą su juo, kad būtų aptartas demokratinių Baltarusijos ekonominių reformų paketas".

Politikė taip pat išreiškė padėką už paramą studentų programoms, nepriklausomai žiniasklaidai, tinklaraštininkams ir visiems Baltarusijos žmonėms.

Lenkijos teigimu, nuo šių metų rugpjūčio 18 iki spalio 18 dienos į Lenkiją atvyko 707 baltarusiai, kurie pasinaudojo specialiu įvažiavimo režimu, kurį įvedė Lenkijos vyriausybė po prezidento rinkimų Baltarusijoje ir po to vykusių protestų. 399 baltarusiai atvyko į Lenkiją su humanitarinėmis vizomis, 170 respublikos piliečių kreipėsi dėl tarptautinės apsaugos į Lenkiją.

Padėtis Baltarusijoje

Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka (CRK duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų), prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad laimėjo Tichanovskaja.

Po rinkimų Tichanovskaja išvyko į Lietuvą. O Baltarusijoje jos iniciatyva opozicija sukūrė Koordinacinę tarybą (KT). Opozicija Tichanovskają laiko išrinktąja vadove, reikalauja skirti naujus rinkimus šalyje, primygtinai reikalauja derybų su dabartine valdžia.

Pirmosiomis protestų Baltarusijoje dienomis veiksmai virto smurtiniais protestuotojų ir teisėsaugos institucijų susidūrimais. Opozicija ragina tęsti protestus, valdžia reikalauja nutraukti neteisėtus veiksmus. Atsižvelgdama į tai, Europos Sąjunga priėmė keletą sankcijų Baltarusijos valdžios institucijoms, kurias tada palaikė Šveicarija, kuri nėra ES narė, tačiau laikėsi jos sankcijų politikos.

Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad vykstantys protestai šalyje koordinuojami iš užsienio. Lukašenka apkaltino Vakarų šalis tiesioginiu kišimusi į padėtį respublikoje, pažymėjo, kad riaušėms vadovauja JAV, o europiečiai "žaidžia išvien". Tarp šalių, iš kurių galimai koordinuojami protesto veiksmai, Lukašenka įvardijo Lenkiją, Čekiją, Lietuvą ir Ukrainą.

Tegai:
migrantai, Lenkija, Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva gali tik spekuliuoti dėl Lukašenkos pokalbio tardymo izoliatoriuje
Tichanovskaja su Šveicarijos deputatais aptarė krizę Baltarusijoje
Sankt Peterburgas

Estijos vežėjas galvoja apie "turistinį burbulą" su Sankt Peterburgu

(atnaujinta 11:14 2020.10.21)
Bendrovė pažymėjo, kad Estija turi teigiamos tokio režimo patirties su Latvija ir Lietuva. Tačiau kyla klausimų dėl terminų

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Estijos transporto bendrovė "Lux Express" svarsto galimybę sukurti "turistinį burbulą" su Sankt Peterburgu ir Leningrado sritimi, praneša portalas ERR.

Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский

Idėja sukurti "turistinį burbulą" su Rusija kilo šį rudenį Suomijoje. Be to, remiantis vežėjo atlikta apklausa, iš dviejų tūkstančių apklaustų Sankt Peterburgo gyventojų apie 80 procentų norėtų keliauti į Baltijos šalis ir Suomiją, kol sienos dar nėra visiškai atidarytos.

"Lux Express" valdybos narys Raitas Remelis sakė, kad kyla klausimų dėl terminų.

"Manau, kad tai tikriausiai yra kitas klausimas — kada. Atsivėrus sienoms nebus taip, kad vieną dieną visas pasaulis bus atviras ir visi galės keliauti. Tai vyks palaipsniui, o tada kaimyninės šalys turi tarpusavyje susitarti dėl sąlygų, o žmonės pamažu galės pradėti keliauti", — sakė jis.

Pasak Remelio, Estija turi teigiamos patirties kurdama "turistinį burbulą" su kaimyninėmis Baltijos šalimis — Latvija ir Lietuva. Dabar į šį sąrašą įtraukta ir Suomija.

"Mes dirbame ties tuo, stebime esamą situaciją, o vasara mums įrodė, kad kai yra tokia galimybė, žmonės keliauja. Taigi, šie "burbulai" veikia, ir aš tikiuosi, kad kažkuriuo metu Leningrado sritis ir Sankt Peterburgas bus į juos įtraukti", — sakė Remelis.

Tegai:
Sankt Peterburgas, Baltijos šalys, Estija
Dar šia tema
Neištirtos salos: naujos kelionių kryptys pagal "Tripadvisor"
Dėl gražaus kadro! Ekstremalios mylinčio jūrą fotografo kelionės
Seimo rūmai, archyvinė nuotrauka

Lietuvos lenkų partija išpuolius prieš Tomaševskį palygino su Hitlerio retorika

(atnaujinta 12:43 2020.10.21)
LLRA-KŠS atstovas Valinsko pareiškimą pavadino skandalinga neapykantos kalba, nukreipta prieš Lietuvos lenkus

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Agresija, nukreipta prieš Lietuvos lenkus, įgauna pavojingą dimensiją, keliančią grėsmę visuomenės saugumui, o dar blogiau — žmonių gyvybei ir sveikatai, sakė Česlavas Olševskis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narys, rašoma Seimo pranešime.

Parlamentaras piktinasi, kad žiniasklaida ir Lietuvos valdovai ilgai tylėjo po buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko išpuolio prieš lenkų partijos lyderį Valdemarą Tomaševskį ir pačią partiją. Interviu lietuviškam portalui, kalbėdamas apie lenkus ir Valdemarą Tomaševskį, jis pareiškė, kad "tokius reikėtų šaudyt, šiaip jau, po vieną į metus, pradėt nuo jo".

Olševskis Valinsko pareiškimą pavadino neapykantos nacionaliniu pagrindu ir ksenofobijos aktu, kuriam nėra vietos viešojoje erdvėje. Kaip pabrėžė parlamentaras, žurnalistas, televizijos vadovybė, politiniai lyderiai ir žiniasklaida turėjo tai nedelsiant pasmerkti, o prokuratūra ir teisėsaugos institucijos, Seimo vadovybė ir prezidentas turėjo nedelsiant reaguoti.

"Valinsko veiksmai — daugiau nei skandalas, tai yra nusikaltimas, kuris turi būti pasmerktas ir prokurorų įvertintas, o jis pats turi sulaukti griežtos bausmės, kad būtų pavyzdžiu ir perspėjimu visiems, kurie ateityje norėtų jį mėgdžioti", — sakė jis.

Deja, anot Olševskio, Valinsko aktyvumas pastaruoju metu nėra vienintelis agresijos aktas, nukreiptas prieš lenkus, gyvenančius Vilniaus krašte. Jo teigimu, tai yra žmonių, susijusių su Vytauto Landsbergio aplinka, antilenkiškos retorikos tąsa — dar 2007 metais, prieš savivaldos rinkimus, Landsbergis kvietė kovai prieš lenkus, kad "pasiekti istorinę pergalę prieš lenkus Vilniaus krašte".

Kaip pavyzdį parlamentaras pateikė ir žurnalisto Andriaus Tapino, kuris anksčiau buvo kaltinamas žurnalistinės etikos principų ir visuomenės informavimo įstatymo pažeidimais, veiklą, nes, LLRA-KŠS manymu, jo kampanija buvo nukreipta prieš lenkų partiją.

Olševskis palygino Valinsko pareiškimą su "jaunojo Hitlerio kalba" ir ragino neleisti istorijai pasikartoti. Jis priminė, kad už neapykantos kurstymą yra baudžiama.

"Žmones, sėjančius neapykantą ir panieką, reikia stabdyti jų beprotiško kelio pradžioje, kol jie dar neiššovė pirmojo šūvio. Iš A. Valinsko lūpų skamba jaunojo Hitlerio kalba, o tam negali būti pritarimo nei Lietuvoje, nei Europoje", — sako parlamentaras.

Kaip pridūrė politikas, svarbus ne tik teisinis tokių veiksmų įvertinimas, bet ir pasmerkimas visuomenėje. Tačiau Seimas ir  komitetai tyli.

"Raginame: konservatorių ir liberalų partijų, kurių nariai yra dažnai tokios neleistinos Valinsko ir Tapino retorikos rėmėjai, nedelsiant pažaboti tautinės neapykantos kurstymą Lietuvoje. Reikalaujame, kad susikompromitavę Tapinas ir Valinskas būtų nušalinti nuo visuotinio eterio Lietuvos valstybinėje televizijoje", — sako Olševskis.

Anksčiau Tomaševskis pateikė skundą dėl Valinsko pasisakymų Generalinei prokuratūrai. Ten pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris padės išsiaiškinti, ar šis pareiškimas yra nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Apie įvykį jau kalbėjo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir prezidentas Gitanas Nausėda. Vyriausybės vadovas pasmerkė Valinską už jo išpuolius ir teigė, kad šis pareiškimas visus sukrėtė ir sukėlė daug klausimų tarptautinėje arenoje. Kreipdamasis į Lietuvos lenkus jis dar kartą pabrėžė, kad tas pareiškimas visiškai neatspindi nei valdžios, nei visuomenės požiūrio.

Savo ruožtu Nausėda taip pat pasmerkė viešus išpuolius prieš Tomaševskį ir pabrėžė, kad jie kenkia visuomenei.

Seimo rinkimai

Pirmajame ture, kuris vyko spalio 11 dieną, konservatorių partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" laimėjo su 23 mandatais iš 141. Antrojoje vietoje (16 mandatų) atsidūrė valdančioji partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga". Iš viso į parlamentą pateko šešios partijos, kurios įveikė penkių procentų barjerą. LLRA-KŠS nepavyko surinkti reikiamo balsų skaičiaus.

Antrasis turas vyks spalio 25 dieną. Jis vyks tose rinkimų apylinkėse, kur nė vienam iš kandidatų nepavyko surinkti daugiau nei 50 procentų balsų. 68 mandatai lieka laisvi.

Pats Olševskis pirmajame ture laimėjo Medininkų vienmandatėje apygardoje.

Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
© Sputnik
Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
Tegai:
Adolfas Hitleris, Valdemaras Tomaševskis, Arūnas Valinskas
Dar šia tema
"Lenkų klausimas" rado atsakymą: Lietuvoje kurstoma nacionalinė nesantaika
Politologas: net Lenkijoje jau sureaguota į išpuolį prieš lenkus Lietuvoje
Skvernelis: pasisakome prieš bet kokį nesantaikos kurstymą