Nepripažintos Kalnų Karabacho Respublikos Stepanakerto miesto apylinkės

Armėnijoje paskelbta karo padėtis ir visuotinė mobilizacija

(atnaujinta 15:08 2020.09.27)
Anksčiau karo padėtį ir mobilizaciją paskelbė nepripažintos Kalnų Karabacho Respublikos valdžia. Pasak nepripažintos respublikos prezidento atstovo spaudai, Azerbaidžano kariškiai šaudė į gyvenvietes Kalnų Karabacho teritorijoje

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Armėnijos valdžia paskelbė karo padėtį šalyje ir visuotinę mobilizaciją dėl įvykių Kalnų Karabache. Apie tai Facebook pranešė ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas.

"Karo padėtis ir visuotinė mobilizacija yra paskelbta vyriausybės sprendimu Armėnijos Respublikoje. Sprendimas įsigalios po  oficialaus paskelbimo. Aš raginu kariuomenei paskirtą personalą vykti į jų teritorinius karinius komisariatus", — rašė jis.

Anksčiau karo padėtį ir mobilizaciją paskelbė nepripažintos Kalnų Karabacho Respublikos valdžia.

Apie eilinį situacijos paaštrėjimą Kalnų Karabache paaiškėjo šį rytą. Pasak nepripažintos respublikos prezidento atstovo spaudai, Azerbaidžano kariškiai šaudė į gyvenvietes Kalnų Karabacho teritorijoje, įskaitant sostinę Stepanakertą.

​Baku ir Jerevanas kaltina vienas kitą dėl padėties pablogėjimo. Azerbaidžano gynybos ministerija tvirtina, kad Armėnija pradėjo ugnį, o Azerbaidžano pajėgos pradėjo kontrpuolimo operaciją. Tuo tarpu Armėnijos gynybos ministerija tvirtina, kad Kalnų Karabachas "patyrė oro ir raketų išpuolius" iš Azerbaidžano pusės.

Karabacho konfliktas prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominis regionas paskelbė apie išėjimą iš Azerbaidžano TSR. Per ginkluotą konfrontaciją 1992–1994 metais Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho ir septynių gretimų regionų kontrolę. Nuo 1992 metų ESBO Minsko grupei, kuriai vadovauja trys pirmininkai — Rusija, JAV ir Prancūzija, vyksta derybos dėl taikaus konflikto sprendimo. Azerbaidžanas primygtinai reikalauja išsaugoti savo teritorinį vientisumą, Armėnija gina nepripažintos respublikos interesus, nes Kalnų Karabacho Respublika nėra derybų pusė.

Tegai:
mobilizacija, karo padėtis, Armėnija
Protestai Minske, archyvinė nuotrauka

Baltarusijos VRM įvardijo, kada protestų metu gali būti panaudotas karinis ginklas

(atnaujinta 15:22 2020.10.28)
Ministras pabrėžė, jog niekas nesako, kad kariniai ginklai bus naudojami prieš taikiai mitinguojančius protestuotojus

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Baltarusijos vidaus reikalų ministras Jurijus Karajevas, komentuodamas galimybę teisėsaugos pareigūnams panaudoti karinius ginklus prieš neteisėtų veiksmų dalyvius, teigė, kad sabotažą, teroro aktus ir išpuolius prieš saugumo pajėgas reikia nutraukti visomis priemonėmis, rašo RIA Novosti.

Opozicijos protestuotojai Minske, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Евгений Одиноков

"Kariniai ginklai pirmiausia taikomi slopinant nusikaltėlių veiksmus, kai visi kiti metodai jau išbandyti. Ir šiame pareiškime nėra nieko blogo", — sakė Karajevas interviu su politologu Aleksandru Sosnovskiu, kurį jo "Telegram" kanale paskelbė Baltarusijos žurnalistų sąjunga.

Ministras pabrėžė, kad niekas nesako, jog kariniai ginklai bus naudojami prieš taikiai mitinguojančius protestuotojus.

"Žmogus sukelia sabotažą ar teroro aktą. Jis užpuola policijos pareigūną. Jis ne tik priešinasi, bet ir naudoja smurtą. Natūralu, kad jis turi būti sustabdytas pasitelkus visą turimą pareigūno arsenalą: nuo fizinės jėgos iki karinės ginkluotės", — sakė Karajevas.

Sekmadienį opozicija surengė protesto veiksmus įvairiose Baltarusijos vietovėse. Didžiausia akcija įvyko Minske, kur protestuotojai surengė eitynes. Saugumo pajėgos, naudodamos specialią įrangą, sustabdė šią akciją Orlovskajos gatvės rajone ir sulaikė jos dalyvius.

Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, kuris, CRK duomenimis, surinko 80,1 % balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad laimėjo Svetlana Tichanovskaja. Malšindamos protestuotojų, kurie nesutiko su balsavimo rezultatais, veiksmus saugumo pajėgos naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.

Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai.

Tegai:
protestai, Baltarusija
Rusijos jūrų laivynas

Rusijoje išbandyta nauja priešpovandeninė raketa

(atnaujinta 15:18 2020.10.28)
Bandymas buvo atliktas atliekant kvalifikacinius serijinius raketos bandymus ir buvo pripažintas sėkmingu

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Rusijos jūreiviai iš fregatos "Admiral Kasatonov" Barenco jūroje išbandė naują priešpovandeninę raketą, trečiadienį pranešė Šiaurės laivyno spaudos tarnyba, praneša RIA Novosti.

Kokia raketa buvo išbandyta, nenurodyta.

Rusijos vakcina nuo COVID-19
© Sputnik / РФПИ и Центр имени Гамалеи

"Naujausios Šiaurės laivyno fregatos "Admiral Kasatonov" paleido priešpovandeninę raketą Barenco jūroje esančio laivyno poligone. Bandymas buvo atliktas atliekant kvalifikacinius serijinius produkto bandymus ir buvo pripažintas sėkmingu", — sakoma pranešime.

Vienas iš Šiaurės laivyno atominių povandeninių laivų stebėjo torpedą, kuri nuo raketos atsiskyrė jau po vandeniu. Taip pat šaudyti padėjo priešpovandeninis orlaivis Il-38, sraigtasparnis Ka-27 ir "Kola" flotilės torpedos valtis.

"Atlikdami raketų paleidimą, fregatos koviniai ekipažai užtikrintai parodė karinės technikos kokybę, didelį profesionalumą ir pasirengimą jūrinėms operacijoms", — pridūrė spaudos tarnyba.

Tegai:
Rusijos karinis jūrų laivynas, laivynas, Rusija
Dar šia tema
Rusija JT iškels klausimą dėl JAV pretenzijų į Mėnulio išteklius
Rusijos URM Vakarų reakciją į Putino pasiūlymą dėl INF sutarties pavadino neatsakinga

Nufilmuotas konfliktas tarp veteranų ir policijos dėl Pergalės vėliavos Ukrainoje

(atnaujinta 15:24 2020.10.28)
Akcijos dalyviai bandė paaiškinti, kad laidojimo vieta, aplink kurią jie susirinko, nepatenka į dekomunizavimo įstatymo taikymo sritį

Kijeve policija neleido veteranams išskleisti Pergalės vėliavos per Ukrainos išlaisvinimo iš nacių įsibrovėlių dieną. Vaizdo įrašas paskelbtas "Ukraine.ru" "YouTube" kanale.

Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip veteranai ir visuomenė piktinasi policijos draudimu.

Akcijos dalyviai bandė paaiškinti, kad laidojimo vieta, aplink kurią jie susirinko, nepatenka į dekomunizavimo įstatymo taikymo sritį.

Teisėsaugininkai bandė išplėšti vėliavą, tačiau vėliau situacija buvo išspręsta ir vis dėlto buvo panaudota Pergalės vėliava.

1944 metų spalio 28 dieną Ukraina švenčia nacionalinę šventę, kai Darbininkų ir valstiečių raudonosios armijos kariai išvarė Vermachtą iš TSRS teritorijos.

Tegai:
policija, veteranai, Ukraina, pergalė