Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Žiniasklaida sužinojo apie Tichanovskajos planus susitikti su Merkel

(atnaujinta 15:33 2020.09.29)
Antradienio rytą su Tichanovskaja susitiko Vilniuje viešintis Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidento postą Svetlana Tichanovskaja pranešė, kad kitą savaitę planuoja susitikti su Vokietijos kanclere Angela Merkel, apie tai pranešė RIA Novosti su nuoroda į RFI radijo stotį.

"Kitą savaitę esame numatę susitikti su Angela Merkel. Su Angelos Merkel kabinetu. Taip pat virtinę kitų susitikimų Europoje. Dalis jų vyks vaizdo ryšiu, kiti bus asmeniniai. Tačiau jie [susitikimai] labai svarbūs siekiant taikiai išspręsti mūsų klausimą", — sakė Tichanovskaja interviu radijo stočiai.

Antradienio rytą Vilniuje viešintis Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas susitiko su Tichanovskaja.

Masiniai opozicijos protestai prasidėjo Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos protestus malšino, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, naudojo ašarines dujas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6700 žmonių.

Lietuvos ir ES politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Praėjusią savaitę Europos Sąjunga atsisakė pripažinti Lukašenką teisėtu Baltarusijos prezidentu. Kaip pareiškė ES diplomatijos vadovas Žozepas Borelis (Josep Borrell), inauguruojant Aleksandrą Lukašenką atimamas demokratinis teisėtumas ir Baltarusijoje gilėja krizė.

Tegai:
Angela Merkel, Svetlana Tichanovskaja, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (482)
Dar šia tema
Pranckietis pareiškė, kad Lukašenka turi palikti Baltarusijos prezidento postą
JT Žurnalistų apsaugos draugų grupė susirūpino dėl situacijos Baltarusijoje
Didysis brolis šalia. Makronas išmokys Baltijos šalis, kada loti, o kada tylėti
Barselona

Barselona taps Europos miškų sostine 2022 metais

(atnaujinta 09:02 2020.10.30)
Pagrindinis Europos miškų sostinės tikslas yra atkreipti gyventojų ir specialistų dėmesį į miškų ir biologinės įvairovės išsaugojimo klausimus

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. 2022 metais Barselona taps Europos miškų sostine, dabar šį titulą turi Vokietijos miestas Bona, praneša "EuroPulse".

Titulą Europos miškų institutas (EFI) skiria nuo 2014 metais. Bėgant metams, jį turėjo Bilbao, Viena, Oslas, 2015 metais — Sankt Peterburgas, o kitais metais jis bus skirtas Prahai.

Dėl šio titulo su Barselona varžėsi Madridas, Sorija (Ispanija) ir Novi Sadas (Serbija).

Pagrindinis Europos miškų sostinės tikslas yra atkreipti gyventojų ir specialistų dėmesį į miškų ir biologinės įvairovės išsaugojimo klausimus.

Tegai:
miškas, Barselona
Dar šia tema
Mokslininkai išsiaiškino, kokie dumbliai galėjo sukelti taršą Kamčiatkoje
Lietuvos bankas pranešė, kad karantino metu išaugo elektroninių mokėjimų svarba
Karalienė Elžbieta II ir karališkoji šeima

Britai įvertino princo Hario ir Megan Markl įtaką karališkajai šeimai

(atnaujinta 17:58 2020.10.30)
Po to, kai pora paskelbė atsisakanti karališkųjų titulų ir norinti tapti finansiškai nepriklausoma, maištingųjų hercogų reitingai smarkiai krito

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Koronaviruso pandemijos metu Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II reitingai augo, tuo tarpu Sasekso hercogų princo Hario ir jo žmonos Megan Markl — smuko. Apie tai liudija apklausos duomenys, kurių rezultatus cituoja "Daily Mail".

Be to, krito Jorko hercogo princo Endriu populiarumas, nors jis atsisakė viešųjų pareigų.

Edinburgo hercogo princo Filipo reitingai augo — nuo kovo mėnesio jo populiarumas išaugo trimis punktais, iki 28 punktų.

Visuomenė mano, kad Kembridžo hercogų Viljamo ir Keitės Midlton įtaka karališkajai šeimai per ateinantį dešimtmetį persvers Hario ir Megan, taip pat Velso princo Čarlzo ir Kornvalio hercogienės Kamilos įtaką.

Apie 68 procentai apklaustųjų mano, kad Viljamas ir Keitė turės didžiausią įtaką karališkajai šeimai per ateinančius dešimt metų. Tuo tarpu 12 procentų balsavo už Čarlzą ir Kamilą, septyni procentai — už Harį ir Megan.

Remiantis apklausa, per pastaruosius 12 mėnesių palanki visuomenės nuomonė apie Sasekso hercogus sumažėjo, kai jie sausio pradžioje paskelbė atsisakantys karališkųjų titulų ir norintys tapti finansiškai nepriklausomi. Hario reputacija nukrito nuo 71 iki 55 proc., o Megan — nuo 55 iki 38 proc.

Paklausus visuomenės, ar jos požiūris į karalienę yra teigiamas, 83 proc. atsakė "taip" (kovą šis rodiklis siekė 79 proc.). 80 procentų britų teigiamai įvertino Viljamą, 76 procentai — Keitę.

Teigiamas Čarlzo įvertinimas siekė 59 proc., o Kamilos nežymiai padidėjo — iki 44 proc.

Sausio mėnesį Sasekso hercogai oficialiai paskelbė, kad nori "subalansuoti" savo laiką tarp Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Amerikos, todėl atsisako vyresniųjų karališkosios šeimos pareigų ir planuoja tapti finansiškai nepriklausomi.

Elžbieta II sutiko su sandoriu, tačiau pagal susitarimą Haris ir Megan nebeturės titulų "Jo karališkoji aukštybė" ir "Jos karališkoji aukštybė". Princas taip pat prarado karinius laipsnius. Be to, jie turės sumokėti Didžiosios Britanijos mokesčių mokėtojams 2,4 mln. svarų (daugiau nei 2,8 mln. eurų), kad kompensuotų Frogmoro kotedžo įrengimo išlaidas, ir kasmet mokėti už jo nuomą.

Tegai:
Princas Haris, Megan Markle, karališkoji šeima, Didžioji Britanija
Temos:
Karališkosios naujienos
Dar šia tema
Apklausa: beveik pusė britų nori, kad Haris ir Megan netektų titulo
Pastebima, kad Megan Markl "pernelyg pasitiki savimi"
Elžbieta II svajojo išsiųsti Megan Markl į Afriką