Arbata, archyvinė nuotrauka

Įvardyta saugi arbatos norma

(atnaujinta 11:41 2020.10.03)
Pasak gydytojo, suaugęs žmogus gali suvartoti 400 miligramų kofeino per dieną, nepakenkdamas sveikatai

VILNIUS, spalio 3 — Sputnik. Gydytojas endokrinologas Michailas Bogomolovas interviu "AiF" papasakojo, kiek arbatos galima išgerti per dieną, nepakenkiant sveikatai.

Pasak jo, suaugęs žmogus gali suvartoti 400 miligramų kofeino per dieną, nepakenkdamas sveikatai.

"Kadangi šios medžiagos yra ne tik arbatoje, kavoje, bet ir kolose, energetiniuose gėrimuose, kakavoje ir šokolade, kad būtų patogu apskaičiuoti kasdienį kofeino kiekį, pasiūlėme kavos vienetą (KV) — 100 mg kofeino", — paaiškino Bogomolovas.

Taigi, litre nestiprios arbatos yra apie vienas KV, todėl per dieną galite išgerti beveik keturis litrus tokio gėrimo. Vidutinio stiprumo arbatos vienas KV bus maždaug pusė litro gėrimo, šiuo atveju riba bus kiek daugiau nei du litrai gatavo produkto. Savo ruožtu stiprios arbatos, kurioje yra keturi KV, dienos dozė bus apie 1,8 litro.

Pasak gydytojo, arbata yra labai sveikas gėrimas, turintis optimalų kofeino kiekį: sunku geriant arbatą perdozuoti, tačiau kartu su ja gausite daug naudingų antioksidantų.

Tegai:
sveikata, arbata, gydytojai
Temos:
Medicina ir sveikata (380)
Dar šia tema
Įvardytas lengvas ir greitas būdas numesti svorio be dietų
Įvardyta, kaip rudenį sustiprinti imunitetą
Atrastas naujas vėžinių ląstelių naikinimo būdas
Stokholmas, archyvinė nuotrauka

Atsisakiusi karantino Švedija susidūrė su nauja problema

(atnaujinta 09:31 2020.10.25)
Šalyje, kurios valdžios institucijos atsisakė griežtų apribojimų dėl koronaviruso pandemijos, didėja nedarbas

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Švedija negali išleisti per daug pinigų iš biudžeto ekonomikai, kurią ištiko koronaviruso pandemija, paremti, rašo "Bloomberg".

Dešimtojo dešimtmečio viduryje vykusi didžiulė Švedijos biudžeto reforma deficitą pavertė reikšmingu pertekliumi. Valdžia pradėjo laikytis aukštos finansinės drausmės. Leidinyje pažymima, kad tai padėjo šaliai atsidurti palankioje padėtyje. Karantino atsisakiusios Švedijos valstybės skola šiais metais išliks 40 procentų BVP lygyje.

Tačiau šalis susidūrė su nauja problema. Švedija gali suteikti per mažai stimulų, kas neigiamai paveiks ekonomikos atsigavimą ir ilgą laiką išlaikys žemesnę infliaciją, įsitikinę ekspertai.

Nepaisant atsisakymo nustatyti griežtus apribojimus kovoje su koronavirusu, Švedija susiduria su didžiule ekonomine krize ir didėjančiu nedarbu. Švedijos statistikos tarnybos duomenimis, balandžio mėnesį nedarbas šalyje padidėjo iki 7,9 %, o tai buvo daugiau nei prognozuota.

Neįskaitant sezoninių veiksnių, šis rodiklis siekė 8,2 %. Tačiau, anot agentūros analitikės Johannos Jansson, jei prekių ir paslaugų paklausa neatsigaus, nedarbo lygis gali šoktelėti iki 17 %.

Augant nedarbui valdžia svarsto įstatymo projektą, pagal kurį darbdaviams bus lengviau ir pigiau atleisti darbuotojus. Šį pasiūlymą jau sukritikavo profesinės sąjungos ir opozicija: pastarųjų lyderiai jau pagrasino paskelbti nepasitikėjimą premjeru Stefanu Löfvenu, jei pataisos bus priimtos.

Rugpjūčio mėnesį Švedijos vyriausybė prognozavo, kad metinis BVP sumažės 4,6 proc. (gegužę tikėtasi 7 proc. kritimo). Prognozuojama, kad kitais metais ekonomika augs 4,1 proc. Pasak "Bloomberg", daugiau nei du trečdaliai bendrovių, įtrauktų į pagrindinį Švedijos akcijų indeksą "OMX Stockholm 30", pelnė geresnį nei tikėtasi pelną per pastarąjį ketvirtį.

Savaitę anksčiau "Bloomberg" pranešė, kad Švedija išgyvena didžiausią ekonomikos nuosmukį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Karantino apribojimai Lietuvoje
© Sputnik
Karantino apribojimai Lietuvoje
Tegai:
Švedija, COVID-19, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Virusologas įvardijo kategoriją žmonių, kuriems nepadės vakcina COVID-19
Lietuvoje bus registruojami kavinių, barų ir naktinių klubų lankytojai
Kariuomenė skirs karius į pagalbą Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka

Lukašenka įspėjo apie atsakymą Lietuvos ir Lenkijos agresijos atveju

(atnaujinta 09:23 2020.10.25)
Kaip Baltarusijos lyderis sakė pokalbyje su Amerikos valstybės departamento vadovu, Minskas ir Maskva turės reaguoti ir ginti teritoriją

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka telefoninio pokalbio metu su JAV valstybės sekretoriumi Maiklu Pompėjumi sakė, kad Rusija yra pagrindinė respublikos sąjungininkė, Minskas ir Maskva yra pasirengę kartu reaguoti į kylančias išorines grėsmes.

Kaip praneša "BelTA", Baltarusijos lyderis taip pat atkreipė dėmesį į paramą, kurią Rusija dabar teikia kaimyninei šaliai. Be to, jis pabrėžė, kad Maskva nesikiša į Baltarusijos vidaus reikalus.

"Tuo pačiu metu šalys yra pasirengusios kartu reaguoti į kylančias išorines grėsmes. Visų pirma, laikantis KSSO susitarimo — dėl bendros erdvės apsaugos — Lenkijos, Lietuvos ar kitų šalių išorės agresijos atveju, Baltarusija ir Rusija bus priverstos reaguoti", — sakoma Baltarusijos agentūros medžiagoje.

Savo ruožtu Pompėjas teigė, kad "nei NATO, nei Lenkija ir Lietuva neturėtų bijoti tokios grėsmės, nes jos nėra".

Be to, esą buvo ir kitų temų.

"Kita pokalbio tema buvo vieno iš JAV piliečių likimas Baltarusijoje [JAV pilietis, Baltarusijos politinis strategas Vitalijus Škliarovas yra baudžiamosios bylos kaltinamasis — Sputnik]", — sakė ONT televizijos kanale.

Pasak jo, Baltarusijos prezidentas taip pat sakė, kad Baltarusija atidžiai stebi politinę kampaniją JAV, palinkėjo sėkmės ją įgyvendinant apskritai ir asmeniškai prezidentui Donaldui Trampui.

Padėtis Baltarusijoje

Masiniai opozicijos protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad iš tiesų rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. protestuotojų.

Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų ir daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai.

Tegai:
Baltarusija, Rusija, Lenkija, Lietuva, Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Astravo AE gavo leidimą pradėti elektros gamybą pirmajame bloke
Baltarusija palaidojo "spalvotąją revoliuciją"