Vėliavos prie Reichstago, suvienijus VDR ir VFR, archyvinė nuotrauka

"Tai nėra istorijos sąvartynas". Kas Vokietijoje jaučia nostalgiją dėl VDR

(atnaujinta 14:51 2020.10.04)
Prieš trisdešimt metų, 1990 metų spalio 3 dieną, pasaulio politiniame žemėlapyje vietoje dviejų valstybių — Vokietijos Federacinės Respublikos (VFR) ir Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR) — susiformavo viena

VILNIUS, spalio 4 — Sputnik. Vakarų Vokietija veikiau prijungė Rytų Vokietiją. Daugumai vokiečių tai yra likimo dovana — pati istorija nusišypsojo susiskaldžiusiems žmonėms. Vis dėlto "ostalgiją" — Vokietijos Demokratinės Respublikos nostalgiją — jaučia daugelis. RIA Novosti autorius Antonas Lisicynas tyrinėjo, kaip paaiškinti tokią meilę socialistinei praeičiai.

Apgautos viltys

"Jei atvirai, beveik niekas nenorėtų grįžti į VDR. Socialistinis gyvenimas nėra lyginamas su dabartimi vieningoje Vokietijoje. Tačiau žmonės iš rytinių kraštų palygina, kaip jiems sekasi ir kaip — žmonėms vakarinėje šalies dalyje. Rytuose uždarbis yra mažesnis, mažiau galimybių susirasti darbą pagal savo specialybę. Tai ir yra visa esmė", — sako Rytų Berlyne gimęs Lukas (paprašė nenurodyti jo pavardės dėl politinės veiklos).

Skirtumai tarp vakarų ir rytų, nors jie ir nyksta, vis dėlto pastebimi, įsitikinęs Lukas. Visų pirma politikoje — buvusios VDR gyventojai mėtosi iš šono į šoną. "Pažvelkite į Tiuringiją. 2019 metų rinkimuose į vietos parlamentą pateko kraštutiniai dešinieji. O prieš tai jie balsavo už kairiuosius — už "Die Linke". Toks maišymasis yra labai tipiškas", — sakė agentūros pašnekovas.

Гельмут Коль во время пресс-конференции в Москве
© Sputnik / Владимир Родионов
Helmutas Kolis

1990 metais VDR piliečiams atėjo norima ateitis. Bundestago "Die Linke" frakcijai vadovavusi Sara Vagenknecht (Sahra Wagenknecht) interviu prisiminė, kad tada, kaip ir daugelis, ji buvo labai entuziastinga. Viskas įvyko labai greitai. "Vakaruose niekas to nesitikėjo. Ir, pavyzdžiui, Prancūzijoje tikriausiai jaudinosi, kad Vokietija taps per didelė ir per stipri", — sakė ji.

Deja, ne visos viltys buvo pagrįstos. Kancleris Helmutas Kolis (Helmut Kohl) pažadėjo "žydinčius kraštovaizdžius", tačiau Vagenknecht pažymėjo, kad daugelis 40–50 metų turėjo palikti savo profesiją ir jie taip ir nesugebėjo susigrąžinti darbo.

Politiniai pokštai

Vyriausybė suvokia problemą. Vokietijos suvienijimo dienos išvakarėse buvo paskelbta metinė ataskaita: rytinių regionų rodikliai siekė beveik 80 procentų šalies vidurkio. Tačiau tuo pačiu metu 83 % Ossių (taip vadinami buvę VDR gyventojai) ir 59 % Wessių (vakariečiai) nemano, kad Vokietijos suvienijimas baigtas.

Kam buvo naudingas VDR prijungimas prie VFR? Vakaruose ir rytuose į šį klausimą atsakoma skirtingai. Keturiasdešimt procentų Wessių mano, kad susijungimas buvo naudingesnis jų rytų tautiečiams, 30 procentų Ossių mano visiškai priešingai.

Ir ne visi patenkinti tuo, kas galiausiai nutiko. 2019 metų rudenį, artėjant kitoms Vokietijos susivienijimo metinėms, "Die Zeit" apklausė tūkstantį VDR priklausančių kraštų gyventojų. Rezultatai buvo paradoksalūs. 58 % teigė nesijaučiantys labiau apsaugoti nuo valstybės savivalės. 52 % nebuvo patenkinti demokratijos veikimu šalyje. Tuo pačiu metu tas pats respondentų skaičius pažymėjo: apskritai jų lūkesčiai buvo patenkinti. Tačiau 41 % mano, kad laisvės nepadaugėjo.

Жители ГДР ломают Берлинскую стену
© Sputnik / Юрий Сомов
VDR gyventojai griauna Berlyno sieną

Visa tai neatitinka oficialaus Berlyno požiūrio. Interneto svetainėje "Demokratija, o ne diktatūra", sukurtoje remiant pareigūnui, atsakingam už VDR slaptųjų tarnybų dokumentus, akcentai dedami kitaip.

Joje pažymima, kad socialistinės Vokietijos konstitucija garantavo žodžio laisvę, tačiau "įstatymo" rėmuose. "Politinis pokštas, daina su užuominomis, valdžios kritika mokyklos kieme ar darbe jau galėjo sukelti baudžiamąjį persekiojimą", — sakoma svetainėje.

Ir vargu ar kas nors rimtai vadindavo VDR laisvės karalyste. Prieš griūvant Berlyno sienai žmonės bėgo iš ten į vakarus. Jei pagaus — penkeri metai kalėjimo. O kartais pasieniečiai mirtinai iššaudavo. 1990 metų rinkimuose VDR piliečiai balsavo ne už valdančią Vokietijos Vieningąją Socialistų Partiją (VVSP, vok. Sozialistische Einheitspartei Deutschlands — Sputnik) (TSKP analogą), bet už Krikščionių demokratų sąjungą.

Muziejus po atviru dangumi

Nepaisant to, "ostalgija" yra faktas. Leipcige yra muziejus, kuris taip ir vadinamas. Ekspozicijoje yra nedidelis automobilis "Trabant", Rytų Vokietijos automobilių pramonės simbolis, taip pat virtuvė iš broliškos socialistų stovyklos šalies, konservų skardinės ir sovietinis radijo magnetofonas, fotoaparatai "Zenith" ir "FED".

Buvusios VDR gyventojai nostalgiją praeičiai reiškia socialiniuose tinkluose — yra atitinkamos grupės. Rytų Vokietijos ginkluotųjų pajėgų veteranų — Nacionalinės liaudies armijos — asociacijoje švenčiamos įsimintinos datos, nariai dėvi NPA uniformą ir primena, kad armija, kurioje tarnavo, nieko nepuolė.

Buvusios VDR muziejus po atviru dangumi yra Vokietijos sostinės dalis. Pačiame Berlyno centre, Aleksandro aikštėje (eilinio Rusijos ir Vokietijos suartėjimo metu pavadinta Rusijos imperatoriaus Aleksandro I vardu) stovi televizijos bokštas. Prieš griūnant Berlyno sienai, VDR gyventojai užlipdavo ten žiūronais žiūrėti į Vakarų Berlyną.

Vokietijos suvienijimo dieną 200 metrų bokštu užkopęs vokiečių žurnalistas prieš metus pažymėjo, kad dabar, iš šio aukščio, skirtumo tarp rytų ir vakarų nebematyti. Aleksandro aikštė, kurią jis pavadino vienybės simboliu, išlieka, anot jo, nepatogi ir purvina. Bet grandiozinė.

Vokietijos istorijos instituto Maskvoje tyrėjas Mathiasas Uhlas atkreipia dėmesį į sociologiją. Vokietijos kanclerė Angela Merkel yra iš Ossių. Bet jei pažvelgsime į bendrą vaizdą, situacija su elitu kelia klausimų. "Pirmiausia, tai susiję su ekonomika, kariuomene ir teisingumu. Tik 1,6 proc. DAX kompanijų [didžiausių Vokietijoje — Sputnik] direktorių kilę iš Rytų, generolų — tik procentas, ir nė vieno federalinio teisėjo", — išvardija Uhlas.

Net buvusioje VDR Ossiai yra nepakankamai atstovaujami viršuje, tęsia istorikas. Paskutiniai Vokietiją skyrusios sienos likučiai sugrius, kai išnyks šis disbalansas, sako ekspertas.

"Ostalgijos" priežastis jis mato nepasitenkinime: daugelis Ossių yra nepatenkinti tuo, kaip jie buvo įvertinti VFR. O juk suvienyta Vokietija daug ko skolinosi iš VDR.

"Po susivienijimo galėjo atrodyti, kad viskas, kas susiję su VDR, buvo įmesta į šiukšlių sąvartyną. Tačiau daug kas buvo priimtina Rytams, pasklido po visą federalinę respubliką. Pavyzdžiui, vaikų darželių, lopšelių, klinikų sistema, 12 metų vidurinės mokyklos, natūralių buveinių išsaugojimas, civilinis patvirtinimas. Jau nekalbant apie žalią posūkio rodyklę. Dabar ji yra prie daugelio šviesoforų Vokietijoje", — šiek tiek pašaipiai aiškina istorikas.

Pastaraisiais metais išryškėjo viena tendencija, priduria jis. Į rytinius kraštus iš vakarinių kraustėsi daugiau žmonių nei atvirkščiai. Ir tai yra įrodymas, kad "atsilikusių Rytų" įvaizdis pamažu, bet užtikrintai palieka Vakarų sąmonę.

Tegai:
Vokietija
Dėlė

Kinijoje dėl išgerto vandens vaiko galvoje išaugo didžiulė dėlė

(atnaujinta 13:05 2020.10.23)
Tik praėjus daugiau nei metams tėvai kreipėsi į gydytojus, o prieš tai savarankiškai bandė išgydyti sūnų, kuris skundėsi kvėpavimo problemomis ir nuolatiniu gerklės skausmu

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Gydytojai penkerių metų Kinijos gyventojo galvoje rado dėlę, kuri į jo kūną pateko daugiau nei prieš metus, praneša "Daily Mail".

Pažymima, kad vaikas skundėsi kvėpavimo problemomis ir nuolatiniu gerklės skausmu. Tėvai bandė sūnų išgydyti savarankiškai, tačiau jo savijauta nepagerėjo.

Medicininės apžiūros metu vaiko galvoje buvo aptikta gyva suaugusio žmogaus delno dydžio dėlė. Remiantis gydytojų išvadomis, ji pateko į berniuko kūną per prastos kokybės vandenį, kurio jis išgėrė.

Gydytojai atliko parazito pašalinimo operaciją, taip pat paprašė tėvų užtikrinti, kad vaikai vartotų tik švarų vandenį.

Tegai:
Kinija
Svetlana Tichanovskaja

Tichanovskaja paragino iki metų pabaigos surengti naujus rinkimus Baltarusijoje  

(atnaujinta 18:43 2020.10.23)
Pasak politikės spaudos tarnybos, Tichanovskaja šį pareiškimą padarė darbo vizito Danijoje metu, kur, be kita ko, aptarė užsienio valstybių pagalbą organizuojant derybas dėl rinkimų

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Buvusi kandidatė į prezidentus Baltarusijoje Svetlana Tichanovskaja sakė, kad derybos dėl naujų prezidento rinkimų šalyje turėtų prasidėti šiais metais, o jie patys turėtų būti surengti iki metų pabaigos, praneša RIA Novosti.

Pasak politikės spaudos tarnybos, Tichanovskaja šį pareiškimą padarė darbo vizito Danijoje metu, kur, be kita ko, aptarė užsienio valstybių pagalbą organizuojant derybas dėl rinkimų.

"Įvyko svarbus susitikimas su ESBO parlamentinės asamblėjos atstovais. Jame buvo aptartos derybos dėl naujų rinkimų ir šalys, kurios gali dalyvauti organizuojant šias derybas. Svetlana pabrėžė, kad derybos dėl naujų rinkimų turėtų prasidėti 2020 metais, o nauji rinkimai taip pat turėtų būti suplanuoti iki metų pabaigos", — sakoma spaudos tarnybos pranešime Tichanovskajos Telegram kanale.

Spaudos tarnybos duomenimis, Tichanovskaja susitiko su Danijos užsienio reikalų ministru Jepe Kofodu, kuris pažymėjo, kad Danija kuria Naujosios demokratijos fondą remdama pilietinę visuomenę, taip pat ir Baltarusijoje.

Be to, ji susitiko su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen. Pasak spaudos tarnybos, susitikimo metu Tichanovskaja pabrėžė, kad atėjo laikas galvoti apie pereinamąjį laikotarpį Baltarusijoje ir aptarti reformų paketus, kurie padės jį įgyvendinti.

Anot pranešimo, Tichanovskaja susitiko su Danijos nevyriausybinių humanitarinių organizacijų atstovais, profesinių sąjungų judėjimo atstovais Danijoje ir Europoje, dalyvavo Danijos instituto prieš kankinimą orumui apskritame staliuke.

Padėtis Baltarusijoje

Masiniai opozicijos protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad iš tiesų rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. protestuotojų.

Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų ir daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai.

Tegai:
rinkimai, Danija, Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Dėl humanitarinių priežasčių į Lietuvą atvyko 507 baltarusiai
Tichanovskaja papasakojo apie savo gyvenimo sąlygas Lietuvoje
Čihuahua šuniukas vardu Raja

Žanas Klodas van Damas išgelbėjo čihuahua šuniuką

(atnaujinta 18:34 2020.10.23)
Trijų mėnesių šuniukui grėsė eutanazija, nes jis buvo atvežtas į šalį iš užsienio su padirbtu pasu

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Belgų aktorius Žanas Klodas van Damas atėjo į pagalbą trijų mėnesių čihuahua šuniukui ir išgelbėjo jį nuo eutanazijos, kuri grėsė šuniui dėl problemų su dokumentais, praneša "The Guardian".

Rugsėjį šuniukas vardu Raja buvo atvežtas naujiems šeimininkams iš Bulgarijos į Norvegiją, tačiau valdininkai negalėjo jo užregistruoti dėl padirbto paso. Norvegai pabandė sugrąžinti augintinį, tačiau Bulgarija atsisakė jį priimti, remdamasi ES gyvūnų vežimo taisyklėmis. Dėl to Rajai grėsė mirtis, tačiau įsikišo belgų aktorius.

Jis pradėjo šuniuko palaikymo kampaniją ir paskelbė internete vaizdo įrašą, kuriame paaiškino situaciją laikydamas rankose savo čihuahua veislės augintinį.

"Prašau, mano gimtadienio proga, pakeiskite savo sprendimą", — sakė van Damas.

"Taip, jie padarė klaidą, neteisingai sutvarkė dokumentus... Bet tai neturėtų užmušti mažo čihuahua šuniuko", — tvirtino jis.

Kaip rezultatas Bulgarijos valdžia sutiko šunį priimti atgal. Rajai bus atlikta reikalinga medicininė apžiūra, tada ją bus galima išsiųsti naujiems savininkams.

Dėl padirbto paso Norvegijos įstatymai liepė šunį užmigdyti spalio 20 dieną.

Tegai:
šuo, gyvūnai, Žanas Klodas van Damas, Norvegija, aktorius
Temos:
Pasinerk į kino pasaulį
Dar šia tema
Didžiojoje Britanijoje kiras pagrobė čihuahuą
Retas atvejis: didelis šuo rado kačiuką ir tapo jo globėju — video
Kauno bibliotekose vyks skaitymai su šunimis
Šuniukai susipešė dėl vietos ant pagalvės — juokingas vaizdo įrašas
Čihuahua Landi susidraugavo su balandžiu. Jie visą laiką glėbesčiuojasi — video