Amerikos kariškiai Lenkijoje, archyvinė nuotrauka

"Pastatė prieš faktą": kaip Europa mokės JAV karines bazes

(atnaujinta 16:45 2020.10.06)
Dešimtys tūkstančių karių, nauji ginklai ir milžiniškos išlaidos — Lenkija rimtai susimąstė, kiek jai kainuos Amerikos karinės bazės savo teritorijoje

VILNIUS, spalio 6 — Sputnik. Vietos žiniasklaida praneša, kad po papildomų JAV pajėgų perkėlimo Varšuva turės išmokėti milijardus dolerių. Apie tai, kas bus įtraukta į sąskaitą, — RIA Novosti medžiagoje.

"Viskas įskaičiuota" lenkiškai

Rugpjūčio viduryje Vašingtonas ir Varšuva pasirašė susitarimą sustiprinti Amerikos kontingentą Lenkijoje. Pagal dokumentą į šalį bus išsiųsta dar tūkstantis karių, o jų bendras skaičius sieks šešis tūkstančius.

Pasak Lenkijos prezidento Andžejaus Dudos, pavojaus atveju lenkai ir amerikiečiai stovės petys į petį prieš bendrą priešą. "Priešas", žinoma, yra Rusija. Be to, Vašingtonas yra pasirengęs "užtikrinti Ukrainos ir Baltijos šalių saugumą".

Dėl akivaizdžių priežasčių Duda nepaminėjo, kad Amerikos karių perkėlimas — anaiptol ne labdaros akcija, o jų išlaikymui iš Lenkijos biudžeto teks skirti milijardus dolerių. Tai nurodyta pagrindinės sutarties priede, kuriame nurodomi šalių įsipareigojimai.

Taigi, lenkų žurnalistai sužinojo, kad amerikiečiams bus suteiktos patalpos dvidešimtyje gyvenviečių: Pentagonas nusprendė neapsiriboti keliomis didelėmis bazėmis, bet tolygiai paskirstyti karinę jėgą visoje šalyje. Atsakomybė už patogų karių apgyvendinimą, be abejo, buvo priskirta priimančiajai pusei — lenkai turi įrengti dislokavimo vietas, pastatyti ar suremontuoti būstus.

Be to, Varšuva įsipareigoja prisiimti šildymo, elektros energijos, vandens tiekimo, šiukšlių surinkimo ir įrenginių apsaugos išlaidas, mokės už maistą amerikiečiams ir net už valymo paslaugas. Tuo tarpu kariuomenė iš JAV gaus lengvatų: galės nemokamai naudotis geležinkeliais ir aerodromais, nereikės mokėti navigacijos mokesčių, mokėti už orlaivių priežiūrą ir orlaivių stovėjimą.

Nepaisant ir be to kurortinių sąlygų, Pentagonas pasiliko teisę išplėsti reikalavimų sąrašą, o Lenkija pagal susitarimą turi neginčijamai viską patvirtinti ir sumokėti. Visų pirma, sutartis numato "skubius JAV ginkluotųjų pajėgų operatyvinius poreikius". Pavyzdžiui, per pratybas amerikiečiai gali nemokamai naudotis savivaldybių ir net privačia lenkų nuosavybe.

Analitinio klubo "Valdai" karo ekspertas Artiomas Kurejevas interviu RIA Novosti paaiškino, kad toks elgesys su sąjungininkais yra amerikiečių norma.

"Prieš kelerius metus jie aktyviai dirbo informaciniame darbe trečiojo pasaulio šalyse ir aiškino, kokią ekonominę naudą teikia Amerikos karinė bazė, — sako jis. — Spalvotose brošiūrose ir pristatymuose buvo aprašyta, kaip bus papildytas valstybės biudžetas, kiek bus sukurta darbo vietų. Bet viskas pasikeitė atėjus Trampui. Jis, kaip tikras verslininkas, pasiūlė "eksporto saugumo" koncepciją. Esmė ta, kad sąjungininkai turi mokėti už viską."

NATO likimas

Tačiau Lenkija negali susitvarkyti vien su amerikiečių karių išlaikymo išlaidomis: jau pasirašytos sutartys už milijardus dolerių oro gynybos sistemoms "Patriot" ir penktosios kartos naikintuvams F-35. Šios sistemos, kaip pabrėžia ekspertai, nėra tokios reikalingos, kad Lenkijos armija išleistų joms milžiniškas lėšas.

Pasak Lenkijos valdančiosios partijos "Teisė ir teisingumas" narių, jei kitus rinkimus laimės Donaldas Trampas, ateities NATO plėtros perspektyvos gali būti abejotinos. Prioritetinis JAV karinių operacijų teatras persikėlė į Aziją ir jau yra siūlymų sukurti naują karinį bloką, kuriame dalyvautų Azijos šalys. Ir vargu ar Vašingtonas sudarys dvi sąjungas vienu metu.

"Todėl partija bando užmegzti dvišalius santykius su JAV, ką įrodo milžiniškos išlaidos Amerikos ginklams, — sako lenkų ekspertas Stanislavas Stremidlovskis. — Kokiu tikslu Lenkija perka "Patriot", dar galima suprasti — juk tai ginybos sistemos. Bet kam reikalingos dešimtys naikintuvų F-35 — visiškai neaišku. Be to, lenkams gali reikėti kiekvieną kartą prašyti leidimo naudoti šiuos orlaivius."

Pasak eksperto, infrastruktūrai, amerikiečių maistui, būstui ir ginklų sandėliams per metus skiriama apie penki šimtai milijonų zlotų (apie 130 milijonų dolerių). Tuo tarpu Stremidlovskis yra įsitikinęs, kad JAV ir Lenkijos susitarime yra dar nepaskelbtų sąlygų, apibrėžiančių papildomus šalių įsipareigojimus.

"Pareigūnai tvirtina, kad lenkai uždirbs daug daugiau, — priduria specialistas. — Kaip įrodymą jie nurodo informaciją apie Amerikos karių dislokavimą JK ir Ispanijoje. Taigi, Londonas gauna 1,3 mlrd. USD per metus, o Madridas — šešis šimtus mln. Tačiau šiose šalyse JAV bazės yra nuolatinės, o Lenkijoje — laikinos. Todėl gali būti, kad valdžia neatskleidžia visų šalies patirtų išlaidų, atsižvelgdama į nuolatinio ir rotacinio dislokavimo skirtumus".

Savo ruožtu Kurejevas prisiminė gerai žinomą Napoleonui priskiriamą frazę: "Žmonės, nenorintys maitinti savo kariuomenės, maitins svetimą".

"Tai galų gale įvyko Rytų Europoje, — įsitikinęs ekspertas. — Baltijos šalys, neturinčios oro pajėgų, investuoja į oro bazių infrastruktūros palaikymą su savo sąjungininkų misijomis. Ir ne JAV moka Lenkijai, bet, priešingai, Varšuva prisiima išlaidas, susijusias su JAV kontingento perkėlimu. Pentagonas atlyginimus perveda tik kariuomenei".

Stabilus pelnas

Lenkija nėra vienintelė Amerikos sąjungininkė, iš kurios ji ima didelius pinigus už globą. Pavasarį paaiškėjo, kad Vašingtonas reikalavo Pietų Korėjos penkis kartus padidinti mokėjimą už savo kariuomenės išlaikymą šalyje.

Dabar korėjiečiams tai kainuoja milijardą dolerių per metus. Amerikiečiai reikalavo penkių milijardų, bet vėliau sumažino reikalavimą iki keturių. Korėja yra pasirengusi pridėti tik dešimt procentų, su kuriais Trampo administracija nesutinka.

Derybos yra aklavietėje ir Vašingtonas Seului kelia ultimatumus. Pavyzdžiui, grasina masiškai sumažinti karinių bazių techninės priežiūros personalą, kurį daugiausia sudaro vietos gyventojai.

Kitos nuolatinės JAV skolininkės yra Baltijos šalys NATO narės, kurios privalo gynybos išlaidoms išleisti mažiausiai du procentus BVP. Dalis šių pinigų išleidžiama užsienio karių išlaikymui reguliarių pratybų metu, o didžioji dalis — amerikiečių technikai įsigyti.

Rugpjūtį Lietuva įsigijo raketų iš JAV "Javelin" prieštankinėms sistemoms, kurių vertė — 31 mln. JAV dolerių, o liepos mėnesį Valstybės departamentas patvirtino UH-60M "Black Hawk" sraigtasparnių partijos pardavimą Lietuvos kariuomenei už 380 mln. Prieš tai šalys susitarė tiekti penkis šimtus šarvuotų transporto priemonių už 170 mln.

Panaši situacija yra ir kaimyninėse Latvijoje bei Estijoje. Amerikiečiai tiesiogine prasme verčia šių šalių vyriausybes pirkti "pagaminta JAV" įrangą, o tai sukelia atvirą daugelio politikų nepasitenkinimą.

Visų pirma Latvijos miesto Ventspilio meras Aivars Lembergs skundėsi, kad NATO neleidžia vystytis šalies karo pramonės kompleksui. Pasak jo, kai Latvija priklausė Varšuvos sutarčiai, karo pramonės kompleksas sudarė septynis procentus BVP, o dabar jis yra lygus nuliui.

Varšuvos sutartis, pažymėjo politikas, buvo palankesnė ir artimesnė Latvijai nei Šiaurės Atlanto aljansas. Tačiau JAV visiškai nepasitiki Ryga ir nenori, kad šalis plėtotų savo karo pramonės kompleksą, papildydama biudžetą to sąskaita.

Vardan teisingumo, reikia pažymėti, kad JAV vis dar skiria nedideles sumas karinės infrastruktūros plėtrai Baltijos šalyse. Pavyzdžiui, Estijos, Latvijos ir Lietuvos karinių objektų projektavimui bus išleista apie penkiasdešimt milijonų dolerių. Tačiau yra griežta sąlyga: sutartys dėl darbų atlikimo — tik su Amerikos kompanijomis.

Tegai:
kariai, JAV, Lenkija
Dar šia tema
Lietuvos kariuomenė už 300 mln. eurų pirks šešis JAV sraigtasparnius
Lenkijoje prasidėjo didžiausios JAV kariuomenės perkėlimo į Europą pratybos
Vokietija negavo oficialių duomenų apie dalies JAV kariuomenės išvedimą
Vokietijos URM pakomentavo JAV planus išvesti kariuomenę
Barselona

Barselona taps Europos miškų sostine 2022 metais

(atnaujinta 09:02 2020.10.30)
Pagrindinis Europos miškų sostinės tikslas yra atkreipti gyventojų ir specialistų dėmesį į miškų ir biologinės įvairovės išsaugojimo klausimus

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. 2022 metais Barselona taps Europos miškų sostine, dabar šį titulą turi Vokietijos miestas Bona, praneša "EuroPulse".

Titulą Europos miškų institutas (EFI) skiria nuo 2014 metais. Bėgant metams, jį turėjo Bilbao, Viena, Oslas, 2015 metais — Sankt Peterburgas, o kitais metais jis bus skirtas Prahai.

Dėl šio titulo su Barselona varžėsi Madridas, Sorija (Ispanija) ir Novi Sadas (Serbija).

Pagrindinis Europos miškų sostinės tikslas yra atkreipti gyventojų ir specialistų dėmesį į miškų ir biologinės įvairovės išsaugojimo klausimus.

Tegai:
miškas, Barselona
Dar šia tema
Mokslininkai išsiaiškino, kokie dumbliai galėjo sukelti taršą Kamčiatkoje
Lietuvos bankas pranešė, kad karantino metu išaugo elektroninių mokėjimų svarba
Karalienė Elžbieta II ir karališkoji šeima

Britai įvertino princo Hario ir Megan Markl įtaką karališkajai šeimai

(atnaujinta 17:58 2020.10.30)
Po to, kai pora paskelbė atsisakanti karališkųjų titulų ir norinti tapti finansiškai nepriklausoma, maištingųjų hercogų reitingai smarkiai krito

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Koronaviruso pandemijos metu Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II reitingai augo, tuo tarpu Sasekso hercogų princo Hario ir jo žmonos Megan Markl — smuko. Apie tai liudija apklausos duomenys, kurių rezultatus cituoja "Daily Mail".

Be to, krito Jorko hercogo princo Endriu populiarumas, nors jis atsisakė viešųjų pareigų.

Edinburgo hercogo princo Filipo reitingai augo — nuo kovo mėnesio jo populiarumas išaugo trimis punktais, iki 28 punktų.

Visuomenė mano, kad Kembridžo hercogų Viljamo ir Keitės Midlton įtaka karališkajai šeimai per ateinantį dešimtmetį persvers Hario ir Megan, taip pat Velso princo Čarlzo ir Kornvalio hercogienės Kamilos įtaką.

Apie 68 procentai apklaustųjų mano, kad Viljamas ir Keitė turės didžiausią įtaką karališkajai šeimai per ateinančius dešimt metų. Tuo tarpu 12 procentų balsavo už Čarlzą ir Kamilą, septyni procentai — už Harį ir Megan.

Remiantis apklausa, per pastaruosius 12 mėnesių palanki visuomenės nuomonė apie Sasekso hercogus sumažėjo, kai jie sausio pradžioje paskelbė atsisakantys karališkųjų titulų ir norintys tapti finansiškai nepriklausomi. Hario reputacija nukrito nuo 71 iki 55 proc., o Megan — nuo 55 iki 38 proc.

Paklausus visuomenės, ar jos požiūris į karalienę yra teigiamas, 83 proc. atsakė "taip" (kovą šis rodiklis siekė 79 proc.). 80 procentų britų teigiamai įvertino Viljamą, 76 procentai — Keitę.

Teigiamas Čarlzo įvertinimas siekė 59 proc., o Kamilos nežymiai padidėjo — iki 44 proc.

Sausio mėnesį Sasekso hercogai oficialiai paskelbė, kad nori "subalansuoti" savo laiką tarp Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Amerikos, todėl atsisako vyresniųjų karališkosios šeimos pareigų ir planuoja tapti finansiškai nepriklausomi.

Elžbieta II sutiko su sandoriu, tačiau pagal susitarimą Haris ir Megan nebeturės titulų "Jo karališkoji aukštybė" ir "Jos karališkoji aukštybė". Princas taip pat prarado karinius laipsnius. Be to, jie turės sumokėti Didžiosios Britanijos mokesčių mokėtojams 2,4 mln. svarų (daugiau nei 2,8 mln. eurų), kad kompensuotų Frogmoro kotedžo įrengimo išlaidas, ir kasmet mokėti už jo nuomą.

Tegai:
Princas Haris, Megan Markle, karališkoji šeima, Didžioji Britanija
Temos:
Karališkosios naujienos
Dar šia tema
Apklausa: beveik pusė britų nori, kad Haris ir Megan netektų titulo
Pastebima, kad Megan Markl "pernelyg pasitiki savimi"
Elžbieta II svajojo išsiųsti Megan Markl į Afriką
Spalio 31

Kokia šiandien diena: spalio 31-osios šventės

(atnaujinta 18:01 2020.10.30)
Nuo spalio 31 dienos iki metų galo lieka 61 dienos, dienos ilgis — 09 val. 26 min. Šiandien švenčiamas Helovinas bei minima svarbi bažnytinė šventė — Reformacijos diena

Spalio 31 yra 304-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 305-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 61 dienos.

2020 metų spalio 31 dieną saulė teka 07:19, leidžiasi 16:45, dienos ilgis — 09 val. 26 min.

Helovinas

Į Lietuvą vis dažniau pūsteli modernūs europietiški ar amerikietiški vėjai. Vieniems tai suteikia džiaugsmo ir pelno, kitiems kelia pasipiktinimą.

Helovinas — tai šventė, vykstanti spalio 31 dieną JAV šios šventės metu vaikai dėvi specialius kostiumus ir vaikšto po žmonių namus, sakydami: "Pokštas arba saldainis". Daugelis iš moliūgų išsiskaptuoja žibintus. Taip pat pasakojamos baisios istorijos, žiūrimi siaubo filmai, krečiamos šunybės. Pavadinimas Helovinas (angl. Halloween, sutraukta iš All Hallows' Eve 'Visų šventųjų vakaras') kilęs iš senosios anglų kalbos.

Helovino šaknys glūdi senovėje švęstų naujųjų metų ir mirusiųjų šventėse. 800 metais katalikų bažnyčia šią šventę pavadino Visų šventųjų diena ir leido ją oficialiai švęsti lapkričio 1 dieną. Taigi, žmonės ir toliau galėjo švęsti įprastą šventę, tik kitu pavadinimu. Tą dieną būdavo laikomos mišios ir jos buvo vadinamos Visų šventųjų mišiomis.

Tradicija persirenginėti įvairiais kostiumais atsirado Airijoje ar Škotijoje maždaug XIX amžiuje. JAV ji išplito XX amžiaus pradžioje. Ketvirtajame dešimtmetyje JAV parduotuvėse jau pasirodė pirmieji masinės gamybos šventiniai kostiumai. Tradiciškai, kostiumai imituoja antgamtines, dažniausiai baisias būtybes — vaiduokliai, skeletai, raganos, velniai. Naujesniais laikais įkvėpimo semiamasi ir iš fantastikos kūrinių — "Svetimas", "Grobuonis" ir panašiai. Taip pat iš superherojų komiksų, siaubo filmų ir kt.

Reformacijos diena

Spalio 31 dieną drauge su visu evangeliškuoju pasauliu minima Reformacijos šventė. 1517 metų spalio 31-ąją Vitenberge augustinų vienuolis, kunigas, teologijos mokslų daktaras Martynas Liuteris paskelbė 95 tezes, kviesdamas diskutuoti apie to meto bažnyčioje įsigalėjusias nuo Biblijos mokymo nutolusias praktikas.

Ši diena laikoma Bažnyčios atgimimo — Reformacijos sąjūdžio, per kelerius metus apėmusio didžiąją Europos dalį, pradžia. Reformacija keitė Bažnyčios sampratą, o kartu buvo ir reikšmingas visuomenės raidos veiksnys, skatinęs švietimą, gimtosios kalbos vartojimą. Taip pat Lietuvoje.

Reformacijos diena — spalio 31-oji — yra įtraukta į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų sąrašą. Dėl Reformacijos dienos oficialaus pripažinimo 2017 metais, minint Reformacijos 500 metų jubiliejų, į Lietuvos Respublikos Seimą kreipėsi Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija.   

Ši diena Lietuvos istorijoje

1904 metais suvaidintas pirmasis spektaklis lietuviškai — Keturakio komedija "Amerika pirtyje";

1938 metais Kaune oficialiai pristatyta pirmoji lietuviška farmakopėja;

1940 metais Lietuvos TSR nutarė nacionalizuoti namus, kurių naudingasis plotas viršijo 220 kv.m;

1950 metais buvo pasirašytas TSRS aukštojo mokslo ministro Sergejaus Kaftanovo įsakymas "Dėl Kauno universiteto reorganizavimo į Kauno politechnikos ir Kauno medicinos institutus"

2015 metais įvyko didžiausia žaidimų kultūros paroda Baltijos šalyse "GameON".

Savo vardadienį šiandien švenčia Antoninas, Benignas, Liucilė, Tanvilė, Vygandas.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai