Britanijos karalienė Elžbieta II ir Megan Markl

Elžbieta II svajojo išsiųsti Megan Markl į Afriką

(atnaujinta 21:26 2020.10.07)
Slapta maištingosios hercogienės ir jos vyro "tremtis" buvo planuojama ilgą laiką, tačiau taip ir nebuvo įgyvendinta

VILNIUS, spalio 7 — Sputnik. Britanijos karalienė Elžbieta II norėjo išsiųsti princą Harį ir jo žmoną Megan Markl į Afriką: apie radikalų Jos Didenybės sprendimą papasakojo karališkasis ekspertas Robertas Leisis.

Megan Markl
© AP Photo / Daniel Leal-Olivas

Naujoji karališkojo autobiografo knyga sukėlė daug triukšmo Internete: iš pradžių gerbėjai sužinojo apie pavojingą Megan Markl charakterio bruožą, po to jų laukė dar viena detalė apie pačią Didžiosios Britanijos karalienę.

Karalienė iš anksto suplanavo Megan Markl ir princo Hario tremtį į Afriką. Nepriekaištingas planas turėjo būti įgyvendintas gudraus taktiko Kristoferio Geidto pagalba.

2019 metų pradžioje Elžbieta II paprašė Geidto nusiųsti hercogus metams ar dvejiems į vieną iš Sandraugos šalių, kad "duotų visiems pailsėti".

"Jos Didenybė norėjo suteikti jiems galimybę gauti labai garbingą vaidmenį brangioje jai Tautų Sandraugoje. Ir viskas dėl to, kad ji jau žinojo apie poros svajones apie paprastą gyvenimą ir norėjo sulėtinti įvykių eigą", — pažymėjo ekspertas.

Be to, pasak eksperto, karalienė visais būdais stengėsi išlaikyti artumą su savo jauniausiu anūku ir jo žmona, tačiau neatsižvelgė į visus sunkumus. Hercogų pasitikėjimas rūmais ir šeimos nariais buvo prarastas, o šeimos derybos buvo nesėkmingos dėl idėjos dviprasmybės.

Dabar paaiškėjo dar viena "Megzit" — skandalingo maištininkų atsisakymo karališkųjų titulų — priežastis.

Tegai:
Megan Markle, Afrika, Didžioji Britanija, karališkoji šeima, Elžbieta II
Temos:
Karališkosios naujienos (121)
Dar šia tema
Apklausa: beveik pusė britų nori, kad Haris ir Megan netektų titulo
Karalienės gimtadienio proga: Elžbietos II vaikystė ir jaunystė nuotraukose
Alkoholis išgelbės karalienę. Kaip Elžbieta II uždirba pinigus
Elžbieta II nusprendė pamokyti Harvį Veinšteiną
JAV vėliava

Ekspertas: JAV Rusiją naudoja kaip vidaus politinės kovos instrumentą

(atnaujinta 14:35 2020.10.24)
Deja, toks požiūris dar labiau apsunkins dialogą su Maskva, sako Amerikos ekspertas Dmitrijus Suslovas

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. JAV kandidatų į prezidentus pareiškimuose nėra nieko naujo, tačiau tai reiškia, kad Rusija ir toliau išliks Amerikos vidaus politinės kovos įrankiu, sakė interviu Sputnik radijui Rusijos aukštosios ekonomikos mokyklos Visuotinių Europos ir tarptautinių studijų centro direktoriaus pavaduotojas, amerikietis Dmitrijus Suslovas.

"Rusijos temos depolitizavimas, Rusijos suvokimas kaip nacionalinio tarptautinio saugumo faktoriaus, kaip užsienio politikos partnerio, net jei ir oponento, o ne Amerikos vidaus politinės kovos elemento, kol kas mažai tikėtinas. Ir šie kaltinimai reiškia, kad ir kas laimės dabartiniuose rinkimuose... Rusija išliks labai politizuota, Rusija išliks vidinės politinės kovos faktoriumi, kas ir toliau komplikuos dialogą su Rusija per ateinančius ketverius metus", — sakė jis.

Kremlius nežiūrėjo JAV priešrinkiminių debatų, tačiau skaitė pranešimus žiniasklaidoje, jis nevertins, kas laimės, tai yra amerikiečių teisė, pranešė Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.

JAV prezidentas Donaldas Trampas per debatus su demokratų kandidatu Džo Baidenu pareiškė, kad jo oponentas pinigus iš Rusijos gavo per prezidentą Vladimirą Putiną. Trampas taip pat pabrėžė, kad niekada negavo pinigų iš Maskvos. Savo ruožtu Baidenas teigė, kad Rusijos Federacija nenori jo pergalės rinkimuose.

Tegai:
Rusija, prezidento rinkimai, JAV
Dar šia tema
Baidenui pralaimėjus nepavyks apkaltinti rusų
Trampas pajuokavo, kad amerikiečiai Rusijoje laikomi "trenktais"
Baltijos šalys kaip parako statinė: kokio JAV prezidento laukia Lietuva
Dmitrijus Medvedevas

Medvedevas paskelbė apie grėsmę JT paversti "demokratinių tautų klubu"

(atnaujinta 14:11 2020.10.24)
Jungtinių Tautų 75-ųjų metinių proga skelbiamas Rusijos Federacijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo straipsnis

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Bandymai sugriauti JT vaidmenį ir sukurti "demokratinių tautų bendruomenę" kelia Rusijai nerimą. Tai pareiškė Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas.

"Tokio pobūdžio idėjos ne vienija, o suskaldo žmoniją, prisideda prie tarptautinės įtampos eskalavimo ir galiausiai sukelia tiesioginius konfliktus", — rašė Medvedevas straipsnyje, skirtame JT 75-osioms metinėms ir paskelbtame RT kanalo svetainėje.

Eksprezidentas pabrėžė, kad jokios kitos tarptautinės organizacijos, jau nekalbant apie karinius aljansus, negali sukrėsti JT statuto numatytų organų monopolijos pasaulio bendruomenės valios išreiškimui. Tuo tarpu JAV ir jos sąjungininkės NATO, kaip pažymėjo Medvedevas, ir toliau "šiurkščiai bando kištis į suverenių valstybių vidaus reikalus".

"Atsakomybės už pasaulinį saugumą ignoravimas, įvairių organizacijų ir atskirų galių bandymai uždėti etiketes ant valstybių ir vyriausybių, lemti pasaulio likimą, neišvengiamai nublokš mus atgal dešimtmečiams", — įsitikinęs Medvedevas.

Pasak jo, tik suderintas JT Saugumo Tarybos vertinimas leidžia "suprasti, kas teisus ir kas kaltas, kas yra agresorius ir kas yra agresijos auka".

"Priešingu atveju informacinių "įmetimų", faktų klastojimo, hibridinio karo metodų sąlygomis kyla rizika, kad juoda bus pateikta kaip balta, neteisėti veiksmai taps teisėtais, tiesa bus paslėpta už gražaus paveikslo televizijoje ar įrašų socialiniuose tinkluose".

Apie ginklų mažinimą

Medvedevas atkreipė dėmesį, kad vienas pagrindinių JT uždavinių yra nusiginklavimas, visų masinio naikinimo ginklų atsargų sumažinimas ir panaikinimas, ir priminė, kad Rusija tikisi surengti "branduolinio penketuko" šalių susitikimą. Ji apima JAV, JK, Prancūziją, Kiniją ir Rusiją.

Anot buvusio valstybės vadovo, Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (START-III) pratęsimo klausimas taip pat reikalauja "greito sprendimo". Medvedevas pabrėžė, kad Rusijos pozicija šiuo klausimu jau suformuota.

Be to, jis atkreipė dėmesį į būtinybę sumažinti naujų grėsmių riziką.

"Šiuo atžvilgiu Rusija paskelbė moratoriumą naujų raketų sistemų diegimui Europoje ir kituose regionuose. Tikimės analogiškų Vakarų partnerių žingsnių. Taip pat palaikome teisiškai privalomą valstybių susitarimą dėl visapusiško kosminės erdvės militarizavimo uždraudimo", — sakė Dmitrijus Medvedevas.

Apie JT užduotis pandemijos metu

Medvedevas pareiškė, kad koronaviruso pandemijos sukeltas pasaulinis ekonomikos nuosmukis privertė valstybes permąstyti vertybes ir teikti pirmenybę žmonių gyvybėms ir sveikatos apsaugai.

"COVID-19 epidemija aiškiai parodė, kad vien politinės laisvės negali išgelbėti gyvybių. Tam reikalinga veiksminga ir prieinama medicininės priežiūros ir socialinės apsaugos sistema, šalies sanitarinio saugumo programos ir didžiausias pastangų koordinavimas visais viešosios valdžios lygmenimis."

Pasak Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo, būtent stiprios valstybės, sugebėjusios greitai mobilizuoti ekonomiką ir politines institucijas, sėkmingai susidorojo su pandemijos padariniais.

"Rusija nuolat teikė pasiūlymus dėl bendro atsisakymo taikyti prekybos ir finansinius apribojimus humanitarinės pagalbos tiekimui. Jokie politiniai sumetimai negali trukdyti bendradarbiavimui siekiant gelbėti gyvybes", — sakė Medvedevas.

Tegai:
Jungtinių Tautų organizacija (JTO), Dmitrijus Medvedevas
Jūreivis JAV povandeniniame laive USS Hartford per pratybas Arktyje

"Sunaikinti bus sunku": amerikiečiai grįžta į bunkerį Šiaurėje

(atnaujinta 14:40 2020.10.24)
Šimtai metrų uolėto grunto, galimybė atlaikyti tiesioginį branduolinį smūgį ir atominiai povandeniniai laivai su raketiniais ginklais — JAV karinis jūrų laivynas ketina atgaivinti Olavsverno požeminę karinę jūrų bazę Norvegijoje, likusią iš Šaltojo karo laikų

Keli žvalgybiniai povandeniniai laivai "Seawolf" iš čia patruliuos ir stebės Šiaurės laivyno laivus. Apie vieną labiausiai saugomų NATO objektų — RIA Novosti autoriaus Nikolajaus Protopopovo medžiagoje.

Miestas uoloje

Aktyvi karinė veikla Olavsverno bazėje nutrūko 2000-ųjų metų pradžioje, galiausiai objektas buvo įšaldytas 2009 metais. Tačiau neseniai amerikiečiai nusprendė vėl perkelti čia branduolinius povandeninius laivus: kaip sakoma Vakaruose, dėl Rusijos sustiprėjimo Arktyje.

Povandeninis laivas
© Sputnik / Министерство обороны РФ

Į Olavsverno bazę bus perkelti visi "Seawolf" klasės povandeniniai laivai. Rugpjūtį vienas iš jų jau atliko bandomąjį kelią į Norvegiją iš Bangoro karinės jūrų bazės (Vašingtono valstija) į Trumsę, Norvegiją. Amerikiečiai šį uostą naudoja tarpiniams branduolinių povandeninių laivų sustojimams: jie papildo maisto atsargas ir vykdo remontus.

"Seawolf" klasės atominis povandeninis laivas yra vienas labiausiai įslaptintų povandeninių laivų Jungtinėse Valstijose. Jie buvo sukurti devintajame dešimtmetyje specialiai operacijoms rajonuose, kuriuos visiškai kontroliuoja priešas. "Jūros vilkai" pasirodė itin tylūs ir slapti. Laive — galingi priešlaiviniai ginklai. Taigi, vienas povandeninis laivas gabena penkiasdešimt sparnuotųjų raketų "Tomahawk" arba "Garpun" arba tiek pat priešlaivinių torpedų. Dvidešimtojo amžiaus pabaigoje amerikiečiai planavo pagaminti apie 30 tokių povandeninių laivų, tačiau persigalvojo — po TSRS žlugimo ir Varšuvos pakto organizacijos likvidavimo. Taigi, JAV karinis jūrų laivynas gavo tik tris povandeninius laivus.

База подводных лодок Олавсверн в Тромсе
© AFP 2020 / Bjornbakk, Jan-Morten
Olavsverno povandeninių laivų bazė Trumsėje

Olavsverno jūrų bazė buvo pastatyta dar 1960 metais. Ji yra įsikūrusi vos už 350 kilometrų nuo sienos su Rusija, netoli Šiaurės laivyno povandeninių laivų patruliavimo maršrutų. Šaltojo karo metais amerikiečiai ir jų sąjungininkai bazėje laikė povandeninių laivų pajėgas, atsakingas už Arkties vandenyno akvatoriją. NATO povandeninių laivų įgulos bet kuriuo metu buvo pasirengusios blokuoti Šiaurės laivyno išėjimą į Norvegijos jūrą ir toliau į Šiaurės Atlantą.

Didžiulis požeminis kompleksas yra iškaltas uolose ir apsaugotas 300 metrų storio uolienų sluoksniu. Daugiau nei 25 tūkstančių kvadratinių metrų plote yra sandėliai, šaudmenų saugyklos, remonto krantinės. Tunelių projektavimui ir statybai, taip pat objekto aprūpinimui modernia įranga buvo išleista daugiau nei 500 mln. dolerių. Tuo tarpu pirmasis pasaulyje atominiu kuru varomas lėktuvnešis "USS Enterprise", pradėtas eksploatuti 1961 metais, kainavo apie 450 mln.

Подводная лодка типа Seawolf
"Seawolf" klasės povandeninis laivas

Arčiau Arkties

Buvusio Šiaurės laivyno vado admirolo Viačeslavo Popovo nuomone, atnaujinta Olavsverno bazė taps dar viena rimta grėsme Rusijai iš NATO pusės.

"Seawolf" yra gerai pritaikyti plaukti po ledu, — interviu RIA Novosti pasakė admirolas. — Amerikiečiai tikisi priartinti jų bazavimosi vietą prie veikimo zonų, stengiasi vis labiau priartėti prie mūsų sienų ir prie Arkties, kur šiandien mes pirmaujame dėl atominių ledlaužių. Žinoma, Šiaurės laivynui teks kontroliuoti Olavsverną — visos reikalingos pajėgos ir priemonės tam yra".

Tačiau, kaip pabrėžia ekspertai, amerikiečiams gali kilti sunkumų, nes teisiškai bazė dabar priklauso privačiam asmeniui. 2000 metų pabaigoje Vakarų analitikai pamanė, kad Rusijos laivynas nebekelia grėsmės NATO, o Olavsverno išlaikymas per brangus. Ir Norvegijos vyriausybė pateikė bazę aukcione.

2011 metais Olavsverną už 4,5 milijono dolerių nusipirko norvegų verslininkas. Jis išnuomojo kompleksą, taip pat Rusijos įmonėms. Čia periodiškai atkeliaudavo mokslo ir tyrimų laivai "Akademik Nemčinov" ir "Akademik Šackij". Po sandėrio daugelis Norvegijos karinių vadų puolė šalies vadovybę su kritika. Taigi viceadmirolas Einaras Skorgenas objekto pardavimą pavadino "gryna beprotybe".

"Mes atėmėme iš savęs svarbiausią placdarmą ir privertėme povandeninius laivus nukeliauti šimtus papildomų mylių. Barenco jūroje turime bendrą sieną su Rusija. Akivaizdu, kad mūsų karinis jūrų laivynas turėtų būti dislokuotas Arkties jūrų bazėje", — pareiškė Skorgenas.

Эсминцы ВМС США Портер, Дональд Кук и Франклин Рузвельт и британский фрегат Кент во время учений в Баренцевом море, 5 мая 2020
JAV karinio jūrų laivyno eskadriniai minininkai "Porter", |Donald Kuk" ir "Franklin Ruzvelt" bei Didžiosios Britanijos fregata "Kent" per pratybas Barenco jūroje. 2020 m. gegužės 5 d.

Dvigubi standartai

Po dešimties metų NATO suprato savo suklydimą. Norvegijos televizijos kanalo "NRK" duomenimis, aukšti Pentagono pareigūnai per pastarąsias savaites keletą kartų lankėsi Olavsverne. O Norvegijos gynybos ministerija patvirtino susitarimą, leidžiantį šalies, JAV ir NATO sąjungininkų ginkluotosioms pajėgoms vėl naudoti bazę pagal paskirtį.

"Norvegijos vadovybė elgiasi nedraugiškai Rusijos atžvilgiu, nors visai neseniai jie su mumis pasirašė susitarimą dėl ribų Barenco jūroje nustatymo, — sako visos Rusijos laivyno paramos judėjimo pirmininkas, I rango kapitonas Michailas Nenaševas. — Mes tai padarėme remdamiesi geros kaimynystės ir bendradarbiavimo plėtros regione politika, tikėdamiesi, kad Norvegija elgsis atitinkamai. Tačiau Vašingtono "regioninio komiteto" vyresnių bendražygių siūlymu Norvegija, priešingai, didina agresijos Rusijai lygį Šiaurės Atlante ir Arkties vandenyne".

Tuo pačiu metu, pasak eksperto, kariniu požiūriu Olavsvernas labai nežymiai sustiprins JAV ir NATO pozicijas šiaurinėse platumose, nes bazės koordinatės ir galimybės jau seniai niekam nėra paslaptis. Grėsmės metu ją galima greitai užblokuoti minomis, naudojant povandeninius laivus, orlaivius ar negyvenamus povandeninius aparatus.

Всплытие американской атомной подводной лодки Toledo в Арктике
Amerikos branduolinio povandeninio laivo"Toledo" kilimas į vandens paviršių Arktyje

Požeminiai labirintai

Olavsverno požeminė bazė nėra unikali. Šaltojo karo metu buvo pastatyta dešimtys panašių įrenginių. Didžiausią bunkerį švedai pastatė praėjusio amžiaus viduryje. Muskio jūrų bazė buvo iškalta granito uoloje, kuri iš esmės yra atskira sala Stokholmo salyno pietuose. Buvo įrengti trys dokai laivams ir povandeniniams laivams priimti, kareivinės, remonto gamykla, sandėliai ir ligoninė.

Bazėje nuo masinio raketų smūgio ar net branduolinio bombardavimo gali pasislėpti iki tūkstančio karių. Iš žemyno į objektą veda trijų kilometrų tunelis po jūros dugnu. 2000-aisiais bazė buvo užkonservuota, tačiau 2019 metais buvo pranešta, kad Švedijos karinis jūrų laivynas ten perkėlė savo būstinę. Ten ketinama dislokuoti apie šimtą karių ir penkias "Visbiu" klasės korvetes.

Kalbant apie Rusiją, didžiausia išslaptinta požeminė bazė yra Kryme. Tavroso kalne, šalia Balaklavos įlankos, vienu metu yra paslėpti du objektai: sausasis dokas prieglobsčiui ir remontui ir sandėlis branduolinėms kovinėms galvutėms ir raketoms laikyti.

Branduolinio karo atveju po žeme galėtų patogiai gyventi mėnesį trys tūkstančiai žmonių — kuro, maisto ir vandens atsargos buvo nuolat atnaujinamos.

Po TSRS žlugimo bazė atiteko Ukrainai. Ji, kaip ir daugelis kitų objektų, buvo apleista ir apiplėšta, spalvotųjų metalų "medžiotojai" pavogė įrangą. 2000-aisiais Balaklavoje buvo organizuotas muziejus: turistams rodoma požeminė remonto gamyklos dalis, arsenalas, prieplauka ir keli pastatai.

Pasak ekspertų, prireikus bazę galima atnaujinti ir pradėti eksploatuoti, tačiau ji negali priimti šiuolaikinių povandeninių laivų dėl jų dydžio.

Сохранившиеся коммуникации в подземном канале объекта 825 ГТС в Балаклаве
© Sputnik / Андрей Станавов
Išlikusios komunikacijos požeminiame kanale Balaklavoje
Tegai:
ginklai, povandeninis laivas, Rusija, Norvegija, JAV