Luiza Gliuk, archyvinė nuotrauka

Nobelio literatūros premija atiteko amerikietei Luizai Gliuk

(atnaujinta 19:53 2020.10.08)
Amerikos poetė ir profesorė iš Jeilio universiteto buvo pripažinta verta apdovanojimo "už savo neabejotiną poetinį balsą"

VILNIUS, spalio 8 — Sputnik. 2020 metų Nobelio literatūros premijos laureate tapo Luiza Gliuk (Louise Glück) "už savo neabejotiną poetinį balsą, kuris su griežtu grožiu paverčia individualią egzistenciją universalia".

Apie tai paskelbė Švedijos karališkosios mokslų akademijos Nobelio komitetas.

Gliuk gimė žydų išeivių iš Austrijos ir Vengrijos šeimoje 1943 metais. Ji dėstė anglų kalbą Viljamso koledže, Masačusetse, Jeilio, Bostono ir Ajovos universitetuose.

Šią savaitę Nobelio komitetas paskelbė fiziologijos ir medicinos, fizikos ir chemijos sričių nugalėtojų vardus, o penktadienį bus paskelbtas Taikos premijos laureatas. Nobelio savaitė baigsis spalio 12 dieną, skyrus ekonomikos mokslų premiją Alfredui Nobeliui atminti.

Dėl koronaviruso pandemijos apdovanojimų ceremonija vyks nuotoliniu būdu. Ji vyks gruodžio 10 dieną, Švedų verslininko ir išradėjo Alfredo Nobelio mirties dieną. Šiemet kiekvienos Nobelio premijos suma padidinta iki dešimties milijonų Švedijos kronų (kiek daugiau nei milijono dolerių).

 

Tegai:
Nobelio premijos įteikimo ceremonija, Nobelio literatūros premija, Nobelio premija
Светлана Тихановская

"Liko penkios dienos". Tichanovskaja kreipėsi į Baltarusijos jėgos struktūras

(atnaujinta 18:23 2020.10.20)
Anksčiau Tichanovskaja "reikalavo" iš valstybės vadovo Aleksandro Lukašenkos paskelbti apie atsistatydinimą, sustabdyti smurtą gatvėse, paleisti politinius kalinius

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Buvusi Baltarusijos kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja "Telegram" kanale Lukašenkai pateiktą "ultimatumą" įvardijo kaip šansą jėgos struktūrų pareigūnams.

Anksčiau Tichanovskaja "reikalavo" iš valstybės vadovo Aleksandro Lukašenkos paskelbti apie atsistatydinimą, sustabdyti smurtą gatvėse, paleisti politinius kalinius.

Jei šios sąlygos nebus įvykdytos, ji grasino masiniais protestais, nacionaliniu streiku gamyklose, kelių blokavimu ir žlugusiais pardavimais valstybinėse parduotuvėse. Ultimatumas galioja iki spalio 25 dienos.

"Jūs esate įpratę vykdyti įsakymus. Bet jūs turite suprasti, kad netrukus pasigirs naujosios, demokratinės vyriausybės įsakymai. Tai neišvengiama. <...> Liko penkios dienos", — sakoma Tichanovskajos pranešime.

Po rugpjūčio 9 dienos Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, kuris, CRK duomenimis, surinko 80,1 proc. balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai.

Prieš protestuotojus, kurie nesutiko su balsavimo rezultatais, saugumo pajėgos panaudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas ir gumines kulkas. Remiantis oficialiais duomenimis, pirmosiomis protesto dienomis buvo sulaikyta per 6700 žmonių. Kaip tuo metu pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų — daugiau kaip 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios rengiamos savaitgaliais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, Šalininkai. 

Tegai:
Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Svetlana Tichanovskaja: kas ji yra ir kas jos laukia toliau. Svarbiausi faktai
Minskas paskelbė Tichanovskajos paiešką už raginimus nuversti sistemą
Baltijos šalys pažadėjo sustiprinti sankcijas Minskui, pareiškė Tichanovskaja
Aleksandras Lukašenka

Lukašenka paragino norinčius perimti šalies valdymą įvertinti savo jėgas

(atnaujinta 16:24 2020.10.20)
Lukašenka mano, kad "pamindžikuoti švariomis, patogiomis Minsko gatvėmis ir manyti, kad rytoj galima perimti ne tik įmonės, bet ir šalies valdymą į savo rankas, yra pavojingi kliedesiai"

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, kalbėdamas apie tuos, kurie Minsko gatvėse nori perimti valdžią į savo rankas, sakė, kad ambicijos nėra blogos, tačiau reikia "įvertinti savo jėgas", rašo RIA Novosti.

"Gerai, kad jaunimas ateina vadovauti. Šio kurso jau seniai laikomasi. Kai kam akis aptraukė kažkoks šydas, jie to nemato. Jie mano, kad gali ateiti tiesiai iš mokyklos suolo ir vadovauti įmonei. Ne, reikia gerokai patrypčioti gyvenime, kaip ir čia esantiems. Tada bus naudos", — antradienį Minske, svarstydamas personalo klausimus, sakė Lukašenka. 

Prezidentas mano, kad "pamindžikuoti švariomis, patogiomis Minsko gatvėmis ir manyti, kad rytoj aš perimsiu ne tik įmonės, bet ir šalies valdymą į savo rankas, yra pavojingi kliedesiai". Gerai, tai niekam nėra draudžiama. Ambicijos gerąja šio žodžio prasme nėra blogos, kai žmogus yra ambicingas. Jums tiesiog reikia įvertinti savo jėgas", — pabrėžė Lukašenka.

Jis pridūrė, kad tikrai labai atidžiai renkasi kandidatus į naujus paskyrimus.

"Laikas reikalauja ne tik gerų specialistų. Šiandien laikas reikalauja patikimų žmonių, ištikimų ir lojalių savo valstybei", — pabrėžė prezidentas.

Po Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos šeštą kartą laimėjo Lukašenka, kuris, CRK duomenimis, surinko 80,1 % balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Saugumo pajėgos prieš protestuotojus panaudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas ir gumines kulkas. Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios rengiamos savaitgaliais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos, kurios inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai.

Tegai:
valdžia, Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lukašenka įvardijo Baltarusijos "išlikimo" garantą
Lukašenka paaiškino, kodėl Lietuva "lenda" prie Baltarusijos
Pratybos Vakarų Baltarusijoje "atvedė į protą" išorines pajėgas, sakė Lukašenka
Lietuvos ir Lenkijos vėliavos, archyvinė nuotrauka

Politologas: suartėdama su Lenkija Lietuva gali viską prarasti

(atnaujinta 20:13 2020.10.20)
Lietuvai bendradarbiavimas su Varšuva nepalankus todėl, kad ji veiks ne dėl savo, o dėl kitos šalies interesų, sakė analitikas Aleksandras Nosovičius

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Lietuva nusprendė prisijungti prie Trijų jūrų iniciatyvos investicinio fondo. Vilnius prioritetiniams projektams įgyvendinti turėtų skirti 20 milijonų eurų. Parengtas 48 projektų sąrašas, iš jų šeši projektai (elektros tinklų sinchronizavimas, GIPL, SGD terminalo įsigijimas, "Rail Baltica", "Via Baltica", "Viking"), strategiškai svarbūs Lietuvai ir regionui, kuriems įgyvendinti reikalinga politinė ir finansinė parama.

Tuo tarpu Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius mano, kad Trijų jūrų iniciatyva siekiama priversti Europos šalis pirkti suskystintas dujas iš JAV ir izoliuoti Rusiją. Pasak jo, Vokietija "praktiškai priversta atsisakyti "Nord Stream-2" projekto.

Interviu Sputnik Lietuva politikos analitikas Aleksandras Nosovičius sakė, kad Baltijos šalys laikosi Amerikos ir Lenkijos politikos, tačiau Varšuva pamažu tolsta nuo aktyvaus dalyvavimo Europos reikaluose.

"Lenkijos geopolitika niekur nedings. Baltijos šalys pirmiausia bus susijusios su Varšuvos interesais, nuostatomis ir geopolitiniais tikslais. Joms tai yra blogai vien todėl, kad tai ne jų požiūris ir ne jų interesai, jos dirbs kitos šalies labui", — sakė ekspertas.

Nosovičius įsitikinęs, kad dalyvavimas Trijų jūrų iniciatyvos projektuose gali atnešti neigiamų pasekmių Lietuvai. Jo nuomone, strateginis suartėjimas su Lenkija Lietuvai gali pasibaigti tuo, kad Varšuva ją "praris".

"Lietuva turėtų suprasti, kad jei ji dabar aktyviai dalyvauja Lenkijos užsienio politikos iniciatyvose, eina link strateginio suartėjimo su Lenkija, kuris dabar vyksta vadovaujant dabartiniam prezidentui Gitanui Nausėdai, tai jis gali pasibaigti tuo pačiu — Lenkijos dominavimu ir bet kokios objektyvios Vilniaus užsienio politikos praradimu. Objektyviai vertinant, šių dviejų šalių galimybės yra palyginamos. <...> Akivaizdu, kad suartėjimo su Lenkija ir dalyvavimo Lenkijos projektuose atveju Lenkijos įtaka tiesiog praryja Lietuvą", — pridūrė jis.

Trijų jūrų iniciatyva vienija Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengriją, Lietuvą, Latviją, Estiją, Kroatiją, Austriją, Slovėniją, Bulgariją ir Rumuniją. Iniciatyvos tikslas — plėtoti bendradarbiavimą pirmiausia kuriant energetikos, transporto ir skaitmeninio sektoriaus infrastruktūras, taip prisidedant prie ES ekonomikos augimo, sanglaudos ir saugumo.

Tegai:
Varšuva, Vilnius