Nežinomas asmuo apsimetė Tichanovskaja internetiniame pokalbyje su Danijos deputatais

(atnaujinta 12:35 2020.10.09)
Pokalbis truko apie 40 minučių, susirinkusieji pastebėjo, kad "kažkas ne taip", ir komitetas nusprendė nutraukti derybas

VILNIUS, spalio 9 — Sputnik. Nežinomas asmuo prisijungė prie Danijos parlamento Užsienio politikos komiteto narių internetinio pokalbio, kuriame apsimetė buvusia kandidate į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja, pranešė Danijos parlamento spaudos tarnyba.

"Internetinio pokalbio metu tam tikras asmuo apsimetė kandidate į prezidentus Svetlana Tichanovskaja. Susitikime buvo aptariama dabartinė politinė situacija Baltarusijoje ir tai, kaip Baltarusijos žmones galima palaikyti kovoje už demokratiją ir žmogaus teises", — rašoma pranešime.

Parlamentas pažymėjo, kad internetinis pokalbis įvyko spalio 6 dieną. Iš pradžių neva Baltarusijos atstovai organizatorius informavo apie vaizdo kameros problemas, todėl pačios kalbėtojos niekas nematė. Pokalbis truko apie 40 minučių, susirinkusieji pastebėjo, kad "kažkas ne taip", ir komitetas nusprendė jį nutraukti.

"Vėliau komitetas susisiekė su Tichanovskajos būstinės atstovais, kurie patvirtino, kad kitas asmuo apsimetė Tichanovskaja", — RIA Novosti cituoja parlamento komentarą.

Spaudos tarnyba taip pat pažymėjo, kad "susitikimo metu nebuvo pasakyta nieko kompromituojamo Danijos parlamento Užsienio politikos komiteto atžvilgiu".

Komiteto vadovas Martinas Lidegardas išreiškė susirūpinimą dėl to, kas įvyko, ir išreiškė viltį, kad tai "nemandagus kažkieno pokštas". Parlamentas pažadėjo ištirti įvykį.

Masiniai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 d., po prezidento rinkimų, kuriuos šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka — VRK duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų. Pastaruoju metu protesto akcijos vyksta daugiausia savaitgaliais, o platesnio masto — sekmadieniais.

Po rinkimų Tichanovskajos iniciatyva opozicija įkūrė Koordinacinę tarybą (KT). Opozicija laiko Tichanovskają išrinktąja lydere, reikalauja surengti naujus rinkimus šalyje ir derybas su dabartine valdžia.

Baltarusijos generalinė prokuratūra, susikūrus Koordinacinei tarybai, pradėjo baudžiamąją bylą dėl raginimų užgrobti valdžią. Šiuo metu šeši iš septynių Koordinacinės tarybos prezidiumo narių areštuoti arba yra užsienyje. Beveik iš karto po balsavimo dienos Tichanovskaja išvyko į Lietuvą, kur, pasak jos, yra jos vaikai.

Tegai:
Danija, Svetlana Tichanovskaja, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (461)
Dar šia tema
Čekija atšauks ambasadorių iš Baltarusijos
Baltarusija įsitikinusi, kad Lietuva persvarstys sprendimą dėl BelAE
Rusijos geležinkeliai pasirengę pervežti naftos produktus iš Baltarusijos į Rusijos uostus
Rusijos prezidentas V. Putinas dalyvavo Valdai diskusijų klubo posėdyje, nuotrauka iš įvykio vietos

Apie pandemiją, ekonomiką, sankcijas. Putino pasirodymas "Valdai" klubo susirinkime

(atnaujinta 13:27 2020.10.23)
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kasmet surengia susitikimą su "Valdai" diskusijų klubu. Šiemet jis pasisakė apie pasaulio tvarką koronaviruso epochoje ir Rusijos (ir savo) vaidmenį bei užsiminė apie Navalno "apnuodijimo" istoriją

Maskva, spalio 23 — Sputnik. Vladimiras Putinas dalyvavo "Valdai" diskusijų klubo posėdyje, prezidentas pasisakė per vaizdo konferenciją. Šių metų tema yra "Pandemijos pamokos ir nauja darbotvarkė: kaip pasaulinę krizę paversti pasaulio galimybėmis".

Apie laukiančius "Rusijos nykimo"

Savo kalboje Putinas pakomentavo kai kurių šalių Rusijos silpnėjimo lūkesčius.

"Stiprindami savo šalį, žvelgdami į tai, kas vyksta pasaulyje, kitose šalyse, noriu pasakyti tiems, kurie vis dar laukia laipsniško Rusijos nykimo: šiuo atveju mus jaudina tik vienas dalykas: kad tik neperšaltume jūsų laidotuvėse".

Prezidentas pabrėžė, kad Rusija tinkamai įvertina savo intelektinius, teritorinius, ekonominius ir karinius pajėgumus bei galimybes.

Apie pandemiją

Kalbėdamas apie COVID-19 pandemiją, Putinas pažymėjo, kad koronavirusas nesitraukė, o pasaulis yra ties "tektoninių poslinkių" riba visose gyvenimo srityse.

"Koronaviruso epidemija rimtai pakeitė socialinį, verslo ir tarptautinį gyvenimą. Pasakysiu daugiau: kiekvieno žmogaus kasdienybę".

Putinas pabrėžė, kad didžiuojasi Rusijos piliečiais ir jų noru padėti vienas kitam — pirmiausia gydytojams ir medicinos darbuotojams.

"Pandemija priminė žmogaus gyvenimo trapumą. Sunku buvo įsivaizduoti, kad mūsų technologiškai pažangiame XXI amžiuje net ir labiausiai klestinčiose turtingose ​​šalyse žmogus gali likti be apsaugos nuo, atrodo, ne tokios mirtinos infekcijos, ne tokios baisios grėsmės".

Rusijos prezidentas pareiškė, kad tarptautinė bendruomenė nepadarė visko kovodama su koronavirusu, liko praleistos galimybės.

Dėl galimybės įvesti naujus apribojimus

Pasak Putino, šiandien nereikia grįžti prie ribojamųjų priemonių, kokios buvo pavasarį, dėl to, kad "medicina suveikė efektyviai". Jis pažymėjo, kad buvo sukurtos rezervinės vietos ligoninėse, atsirado vaistų, "gydytojai jau supranta ir žino, ką daryti".

Valstybės vadovas priminė, kad Švedija nenustatė apribojimų dėl koronaviruso, tačiau ekonomika vis tiek nukentėjo.

Dabar makroekonominiai rodikliai Rusijoje yra priimtini, ekonomika atsigauna, pridūrė prezidentas.

Apie pilietinę visuomenę

Piliečių balsas vaidins lemiamą vaidmenį plėtojant Rusiją, pabrėžė Putinas. Jis pažymėjo, kad rusų nuomonė turėtų būti lemiama, o įvairių socialinių jėgų konstruktyvūs prašymai turėtų būti įgyvendinti.

Dėl valstybių savarankiškumo

Kalbėdamas apie valstybės struktūrą, prezidentas pažymėjo, kad bandymas aklai ką nors nukopijuoti yra neteisingas.

"Mes matome, kaip veikia tokie importuoti demokratijos modeliai. Paprastai tai yra tik apvalkalas, fikcija. Fikcija, neturinti vidinio turinio, net suverenumo išvaizdos. Kur tokios schemos įgyvendinamos, žmonių iš tikrųjų nieko neklausia, o atitinkami lyderiai yra ne kas kita kaip vasalai. O už vasalą, kaip žinia, šeimininkas viską sprendžia ".

Pasak jo, nesvarbu, kaip vadinama politinė sistema, kuri kiekvienoje šalyje yra skirtinga, savo politinė kultūra, tradicijos, savo požiūris į vystymąsi.

"Kyla klausimas: kas yra stipri valstybė? Kur slypi jos stiprybė? Žinoma, ne visiškoje teisėsaugos institucijų kontrolėje ar griežtume, ne privačios iniciatyvos panaikinime ar civilinio aktyvumo ribojime, net ne ginkluotųjų pajėgų galioje ir gynybos potenciale. Nors, manau, jūs suprantate, koks svarbus šis komponentas yra Rusijai geografijos ir daugybės geopolitinių iššūkių požiūriu. Ir, žinoma, mūsų, kaip nuolatinės JT Saugumo tarybos narės, istorinė atsakomybė užtikrinti pasaulinį stabilumą. Nepaisant to, esu įsitikinęs, kad valstybės stiprybė pirmiausia slypi piliečių pasitikėjime ja. Tai yra valstybės stiprybė".

Putinas pabrėžė, kad valdžios šaltinis yra žmonės, tai yra jų "noras perduoti plačią valdžią išrinktai vyriausybei", valstybėje matant savo atstovus, iš kurių būtina griežtai reikalauti.

Apie kintančius vaidmenis pasaulyje

Prezidentas pažymėjo, kad šiandien JAV vargu ar gali pretenduoti būti išskirtinėmis, ir pasidomėjo, ar to reikia pačiai Amerikai.

"Kalbant apie ekonominį svorį ir politinę įtaką, Kinija aktyviai juda supervalstybės pozicijos link. Vokietija juda ta pačia kryptimi".

Tuo pačiu jis pridūrė, kad pastebimai pasikeitė Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos vaidmenys pasaulio reikaluose, tokios valstybės kaip Brazilija ir Pietų Afrika rimtai sustiprėjo.

Rusijos prezidentas paragino valstybes būti koronaviruso pandemijos metu sąžiningesniuose tarpvalstybiniuose santykiuose ir atsisakyti dvigubų standartų politikos.

"Daugeliui kitų šalių, patyrusių ir kenčiančių nuo koronaviruso infekcijos, nereikia pagalbos, kuri gali ateiti iš išorės, o paprasčiausiai panaikina apribojimus bent jau humanitarinėje srityje, tiekiant vaistus, kreditinius išteklius, įrangą ir keičiantis technologijomis. Tai tiesioginės, grynos formos humanitariniai dalykai. Ne, galų gale, jie nepanaikino jokių apribojimų, paslėpdami kai kuriuos svarstymus, kurie neturi nieko bendro su humanitariniu komponentu. Nors tuo pačiu metu visi kalba apie humanizmą".

Apie ginklų kontrolę

Kalbėdamas apie ginklų kontrolę, Putinas pažymėjo, kad pasaulis neturi ateities be apribojimų šioje srityje. Jis priminė, kad Vašingtonas palaipsniui traukiasi nuo tokių susitarimų.

"Visi puikiai žino — pasitraukimas iš antibalistinių raketų sistemos, paskui iš sutarties dėl branduolinių ginklų, paskui iš "atviro dangaus", na, vis dar nėra išeities, tačiau Amerika paskelbė pradėjusi pasitraukimo iš šios sutarties procedūrą. Kodėl? Kokiu pagrindu? Jie net nepaaiškina, kodėl, tiesiog nepaaiškina, kodėl".

Prezidentas pažymėjo, kad Maskva neprieštarauja Kinijos dalyvavimui START sutartyje, tačiau pabrėžė, kad pats Vašingtonas turėtų vesti dialogą su Pekinu, o ne perkelti jį Rusijai.

Putinas taip pat ragino į šį susitarimą įtraukti visas branduolines jėgas.

"Europiečiai mums sako: tegul jos (JAV — Sputnik) išeina, bet jūs neišeinate. Aš sakau: labas, o tai geras filmas. Jūs visi esate NATO nariai, todėl skrisite, perduosite informaciją amerikiečiams, o mes negalėsime to padaryti, nes liksime šiame susitarime. Todėl nekvailiokime, kalbėkime sąžiningai vienas su kitu. <...> Bet iš tikrųjų, kaip suprantu, JAV partneriai Europoje norėtų, kad JAV liktų šioje sutartyje ir nieko ten nesunaikintų".

Apie situaciją Karabache

Diskusijos metu dalyviai palietė padėties Kalnų Karabache pablogėjimą. Prezidentas pabrėžė, kad nuo konflikto eskalavimo pradžios kiekvienoje pusėje mirė daugiau nei du tūkstančiai žmonių, bendras aukų skaičius artėja prie penkių tūkstančių.

Karo veiksmai Kalnų Karabache
© Sputnik / Валерий Мельников

Jis pažymėjo, kad bėgant metams Rusija pasiūlė įvairius šios krizės sprendimo būdus, kad padėtų stabilizuoti padėtį ilgai istoriniai perspektyvai. Pasak prezidento, tai buvo sunkus darbas suartinti pozicijas.

"Atrodė, kad dar šiek tiek daugiau — ir mes surasime sprendimą. Deja, taip neįvyko, ir šiandien mes turime blogiausios formos konfliktą", — sakė Putinas.

Jis pabrėžė, kad Rusijai tiek Armėnija, tiek Azerbaidžanas yra partneriai, su kuriais Maskva nori turėti visaverčius santykius.

Valstybės vadovas taip pat pažymėjo, kad labai norėtųsi rasti kompromisą dėl Kalnų Karabacho. Pasak Putino, jis kelis kartus per dieną telefonu kalba su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu ir Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu.

Apie situaciją su Navalniu

Atsakydamas į vieno iš diskusijos dalyvių klausimą apie situaciją su Aleksejumi Navalniu, Putinas pažymėjo, kad Rusija yra pasirengusi atlikti šio įvykio tyrimą, tačiau tam reikia patvirtinimo, kad jis buvo apnuodytas, tačiau tokios informacijos nėra.

Prezidentas pažymėjo, kad nurodė Generalinei prokuratūrai iš karto po žmonos kreipimosi patikrinti paciento galimybę išvykti gydytis į užsienį, turint omenyje baudžiamosios bylos apribojimus.

"Be to, viename iš savo pokalbių su vienu iš Europos lyderių pasiūliau, kad mūsų specialistai atvyktų į Vokietiją kartu su prancūzų, vokiečių, švedų specialistais, dirbtų vietoje, gautų kai kurias medžiagas. Ir šias medžiagas būtų galima panaudoti kaip pagrindą pradėti baudžiamąją bylą, jei tai tikrai nusikalstamas įvykis, jį ištirti. Bet jie nieko neduoda".

Putinas taip pat pridūrė, kad kyla abejonių dėl pranešimų apie "Novičiok" pėdsakų aptikimą Navalno kūne.

"Jie sakė radę "Novičio" pėdsakus. Vėliau visa tai buvo perkelta į OPCW <...>, ir staiga mums buvo pasakyta: tai ne "Novičiok", tai kažkas kita. <...> Taigi tai yra "Novičiok" ar ne? Jau kyla abejonių dėl to, kas buvo pasakyta iš pradžių", — pridūrė prezidentas.

Apie Konstitucijos pataisas

Kalbėdamas apie priimtas Rusijos Konstitucijos pataisas, Putinas nurodė, kad jos skirtos šalies plėtrai.

"Jūsų ką tik paminėtos Konstitucijos pataisos yra skirtos ne tik suteikti dabartiniam valstybės vadovui teisę būti išrinktam 2024 metais ar net vėliau. Jomis siekiama šių pokyčių, visų pirma, stiprinti Rusijos Federacijos suverenitetą, apibrėžti mūsų plėtros perspektyvas, sukurti pagrindinius konstitucinius pagrindus ekonomikos, socialinės sferos plėtrai ir mūsų suvereniteto stiprinimui. Ir aš tikiuosi, kad visa tai veiks".

Apie aplinką

Prezidentas pažymėjo, kad šiandien būtina aptarti neriboto vartojimo atmetimą, kad būtų užtikrintas pagrįstas pakankamumas.

"Jei norime išsaugoti savo bendrus namus ateities kartoms, turime išvalyti savo planetą. Aplinkos apsaugos tema jau seniai ir tvirtai įtraukta į pasaulinę darbotvarkę".

Tegai:
Rusija, Vladimiras Putinas
Raketa

Rusijos URM viceministras papasakojo apie situaciją aplink START-III sutartį

(atnaujinta 12:35 2020.10.23)
Anksčiau JAV teigė, kad Rusija sutiko dėl abipusio branduolinių arsenalų įšaldymo ir sutarties pratęsimo laiko, tačiau Maskva tai paneigė

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Nuomonė, kad Rusija "pasidavė JAV" START-III sąlygoms, yra neteisinga, Maskva ir Vašingtonas dar nėra susitarę, RIA Novosti sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.

"Jei kas nors mano, kad mes "pasidavėme" [tokioms sąlygoms — Sputnik], kai sakome, kad nesame ties susitarimo riba, tada, tikriausiai, tai yra tam tikras suvokimo nukrypimas. Bet pradėti ginčus su šiais analitikais vargu ar yra prasmės, nes jiems vis tiek neužteks", — sakė jis, atsakydamas į klausimą, kaip jis galėtų pakomentuoti vertinimus, kad Rusija "pasidavė", darydama nuolaidas JAV tam, kad START-III būtų pratęsta metams (o ne penkeriems) ir būtų "įšaldyti" branduoliniai ginklai.

"Net jei staiga pasakysime, kad traukiamės iš sutarties, aš asmeniškai to neįsivaizduoju, bet, pavyzdžiui, šie žmonės mus vis tiek apkaltins, kad mes "pasidavėme", nes mums neva pritrūko valios derėtis ir susitarti", — paaiškino aukšto rango Rusijos diplomatas.

Riabkovas sakė, kad "tomis sąlygomis, kurias Jungtinės Valstijos toliau taiko ir kuriomis jos toliau siūlo pagrįsti tokio susitarimo įgyvendinimą", šiandien neįmanoma pasiekti bendro susitarimo dėl START-III pratęsimo.

Pasak jo, kartais "susidaro įspūdis", kad JAV "ne visai perskaitė mūsų rodomus signalus", tačiau pareiškimais, kad JAV ir Rusijos Federacija yra ant susitarimo ribos, "amerikiečiai šio susitarimo su mumis nepriartins".

Tuo pat metu Riabkovas pridūrė, kad iki šiol neplanuojama rengti tiesioginio susitikimo su JAV atstovais ginklų kontrolės klausimais.

Anksčiau JAV teigė, kad Rusija sutiko dėl abipusio branduolinių arsenalų įšaldymo ir START-III pratęsimo laiko, tačiau Maskva tai paneigė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė Vašingtonui pratęsti START-III vieneriems metams be išankstinių sąlygų, tačiau Baltieji rūmai praėjusią savaitę pareiškė neketinantys aptarti šio pasiūlymo.

START-III yra vienintelė galiojanti ginklų ribojimo sutartis tarp Rusijos ir JAV. Susitarimas nustos galioti 2021 metų vasario 5 dieną, ir jei jis nebus atnaujintas, pasaulyje neliks jokių įrankių, kurie apribotų didžiausių branduolinių jėgų arsenalus.

START-III įsigaliojo 2011 metų vasario 5 dieną. Sutartyje numatyta, kad kiekviena pusė sumažina savo branduolinį arsenalą taip, kad per septynerius metus ir ateityje bendras ginklų skaičius neviršytų 700 tarpžemyninių balistinių raketų, balistinių raketų ant povandeninių laivų ir sunkiųjų bombonešių, taip pat 1550 kovinių galvučių ir 800 dislokuotų bei nedislokuotų paleidimo įrenginių.

Branduolinis ginklas
© Sputnik
Branduolinis ginklas
Tegai:
ginkluotė, JAV, Rusija
Dar šia tema
Trampas pajuokavo, kad amerikiečiai Rusijoje laikomi "trenktais"
Rusijos Valstybės Dūma įvardijo JAV dialogo dėl START-III vilkinimo priežastį