Vakcina nuo koronaviruso

Žiniasklaida: Ukrainos politikai nori nusipirkti Rusijos vakciną nuo koronaviruso

(atnaujinta 16:28 2020.10.11)
Šaltinis Ukrainos sveikatos apsaugos ministerijoje pripažino, kad šalis nėra pasirengusi pandemijai, todėl vienintelis būdas pagerinti situaciją — susitarti su Rusija dėl vakcinos pirkimo

VILNIUS, spalio 11 — Sputnik. Ukrainos politikai domisi, kur galima neoficialiai nusipirkti Rusijos vakciną nuo koronaviruso, praneša "RT" su nuoroda į šaltinį partijoje "Tautos tarnas".

"Valstybinėms ligoninėms nėra vilties, o į privačias ligonines patekti neįmanoma", — pridūrė jis.

Savo ruožtu "RT" šaltinis Ukrainos sveikatos apsaugos ministerijoje pripažino, kad šalis nėra pasirengusi pandemijai.

"Hospitalizuotų žmonių skaičius kiekvieną dieną auga, o daugelyje miestų gydytojai pacientams siūlo savarankiškai derėtis su ligonine dėl hospitalizavimo. Vietų trūksta, deguonis tampa deficitu. Ir tai net ne pikas. Todėl vienintelis būdas pagerinti situaciją — susitarti su Rusija dėl vakcinos pirkimo", — pasakė televizijos kanalo pašnekovas.

Pirkti Rusijos vakciną šiomis dienomis paragino Aukščiausiosios Rados deputatas iš prezidentą palaikančios frakcijos Aleksandras Kačura.

Partijos "Opozicijos platforma — už gyvenimą" tarybos lyderis Viktoras Medvedčukas šią savaitę lankėsi Maskvoje ir susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu paprašė apsvarstyti galimybę tiekti Rusijos vakcinas Ukrainai. Putinas atsakė, kad tai įmanoma, tačiau reikalingas oficialus Kijevo prašymas.

Pasak Medvedčuko, jis pats išbandė Rusijos vakciną. Tačiau Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis patarė netikėti tokiais pareiškimais ir laukti "tikrosios vakcinos", kurią neva žadėjo Europos Sąjunga.

Naujausiais duomenimis, Ukrainoje yra daugiau nei 260 tūkstančių COVID-19 atvejų, beveik 5 tūkstančiai žmonių mirė, 113 tūkstančių pasveiko.

Rugpjūtį Rusijos sveikatos apsaugos ministerija užregistravo pirmąją pasaulyje vakciną, užkertančią kelią COVID-19. Gamalėjaus nacionalinio epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centro kartu su Rusijos tiesioginių investicijų fondu sukurtas preparatas buvo pavadintas "Sputnik V". Be to, šiuo metu atliekama registracijos procedūra "Vektor" centro sukurtai vakcinai, o Rusijos mokslų akademijos Čumakovo imunobiologinių preparatų tyrimų ir plėtros centro sukurtas preparatas yra klinikinių tyrimų etape.

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
Tegai:
Rusija, Ukraina, vakcina, koronavirusas
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas (125)
Keltų medinė figūrėlė, aptikta ant ledyno Šveicarijos Alpėse

Archeologai atitirpusiuose ledynuose aptiko senovinius artefaktus

(atnaujinta 13:07 2020.10.24)
Nors mokslininkai suvokia, kokį niokojamą poveikį daro klimato kaita aplinkai, tačiau pažymi ir šio proceso pliusus: tirpstantys ledynai leidžia žymiai išplėsti supratimą apie žmones, gyvenusius kalnuose prieš tūkstantmečius

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Aktyvus ledynų tirpsmas Alpėse padėjo archeologams aptikti senovės artefaktus šiose vietose, praneša "Daily Mail".

Tyrėjai rado maždaug šešių tūkstančių metų senumo siūlą iš augalinių pluoštų, medinę figūrėlę, suvarstytus batus, datuojamus trečiu tūkstantmečiu prieš mūsų erą, ir kitus lobius. Visi daiktai išliko puikios būklės, nes ledas juos apsaugojo nuo irimo.

Mokslininkai suvokia, kokią niokojamą poveikį daro klimato kaita aplinkai, tačiau yra ir pliusų: tirpstantys ledynai leidžia žymiai išplėsti supratimą apie žmones, gyvenusius kalnuose prieš tūkstantmečius. Atsirado net nauja mokslo sritis su pavadinimu "ledyninė archeologija".

Ilgą laiką buvo manoma, kad priešistorės žmonės nekopė į aukštus kalnus, tačiau naujausi tyrimai įrodo ką kitą. Rugsėjį archeologė Regula Gabler ir jos komanda Šnidejocho perėjoje aptiko virvę, kuriai, mokslininkų manymu, taip pat yra daugiau nei 6000 metų.

2003 metais kita tyrėjų grupė, atlikdama kasinėjimus tame pačiame rajone, beveik trijų tūkstančių metrų aukštyje, rado dėžę su strėlėmis, kurios datuojamos trečiu tūkstantmečiu prieš mūsų erą.

Visa tai leido mokslininkams padaryti išvadą, kad žmonės taip aukštai lipo į kalnus, ieškodami kristalų ir įvairių naudingųjų iškasenų.

Tegai:
artefaktas, ledynai, archeologai
Dar šia tema
Archeologai rado bronzos amžiaus kapus, išklotus auksu
Meksikoje archeologai atrado futbolo aikštės dydžio majų rūmus
Britų archeologai mano, kad rado seniausius meno kūrinius
Archeologai rado senovės gyvenvietės, kurioje gyveno paslaptinga gentis, griuvėsius
Archeologai įrodė, kad pirmieji Eurazijoje kamuoliu pradėjo žaisti kinai
Pagyvenusi pora

Įvardytos geriausios pensijų sistemos pasaulyje

(atnaujinta 18:43 2020.10.24)
Pusėje jų padėtis pablogėjo dėl koronaviruso pandemijos — sumažėjo pensijų kaupimo įmokos ir pajamos, o valstybės skola išaugo

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Geriausios pensijų sistemos pasaulyje yra Nyderlanduose ir Danijoje. Šios šalys užėmė dvi geriausias pasaulio pensijų indekso vietas, rašo "Bloomberg".

Reitinge yra 39 šalys. Pusėje jų padėtis pablogėjo dėl koronaviruso pandemijos — sumažėjo pensijų kaupimo įmokos ir pajamos, o valstybės skola išaugo. "Tai neišvengiamai turės įtakos būsimoms pensijoms: kai kuriems žmonėms teks ilgiau dirbti, o kitiems teks susitaikyti su žemesniu gyvenimo lygiu išėjus į pensiją", — sakė pranešimo autorius Deividas Niksas (David Nix).

JAV reitinge užėmė 18 vietą. Ekspertai Argentiną ir Tailandą pavadino autsaideriais. Iš šalių su išsivysčiusia ekonomika blogiausia pasirodė Japonijos pensijų kaupimo sistema, užėmusi 32 vietą.

Pernai Nyderlandai ir Danija taip pat tapo geriausių pensijų sistemų šalimis. Šis rezultatas leido joms patekti į A grupę — tai šalys su patikima, tvaria ir naudinga pensijų sistema. Blogiausia padėtis buvo Tailande, Argentinoje ir Turkijoje.

Kiek metų Europos žmonės gyvena pensijoje?
© Sputnik
Kiek metų Europos žmonės gyvena pensijoje?
Tegai:
valstybinė pensija
Dar šia tema
Karbauskis pareiškė, kad konservatoriai "nekenčia" senyvo amžiaus žmonių
Prietarai ir rinkimai: ar atsiras Lietuvoje 13-oji pensija
Be 13-osios pensijos ir naujų mokesčių: Vyriausybė pritarė kitų metų biudžetui
Seimo rinkimai, archyvinė nuotrauka

2020-ųjų Seimo rinkimų II turas: pagrindiniai faktai. reikia žinoti apie balsavimą

(atnaujinta 22:42 2020.10.24)
Per antrąjį Seimo rinkimų turą Lietuvos piliečiai turės išrinkti dar 68 parlamento narius

Spalio 25 dieną Lietuvoje vyksta pakartotinis balsavimas Seimo rinkimuose. Pirmasis turas vyko spalio 11 dieną. Lietuvos piliečiai išrinko daugiau nei pusę 2020–2024 metų Seimo kadencijos narių — kandidatai jau gavo 73 mandatus. Šiandien renkami dar 68 Seimo nariai.

Balsavimas vyks nuo 07:00 iki 20:00. Rizikos grupėje esantiems rinkėjams patariama eiti balsuoti ryto valandomis, tai yra nuo 07:00 iki 09:00, kai balsavimo vietose yra mažiau žmonių.

Išankstinis balsavimas vyko spalio 19–22 dienomis, o balsavimas namuose — spalio 23–24 dienomis. Rinkėjų aktyvumas per išankstinį balsavimą buvo 9,81 proc.

Antrajame ture vienmandatėse apygardose varžysis du daugiausiai balsų per pirmąjį turą surinkę kandidatai. Kandidatas laimi jau pirmajame ture, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 proc. tos apygardos rinkėjų ir kandidatas surinko per 50 proc. balsų arba su mažiau kaip 40 proc. aktyvumu gavęs ne mažiau kaip penktadalį visų tos rinkimų apygardos rinkėjų balsų.

Pirmajame ture konservatorių partija "Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" laimėjo 23 mandatus iš 141. Antrojoje vietoje yra valdančioji partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (16 mandatų). Iš viso į parlamentą pateko šešios partijos, įveikusios penkių procentų barjerą.

Antrajame ture dalyvaus 136 kandidatai. Antrojo rinkimų turo nebus trijose apygardose: Šalčininkų–Vilniaus, Medininkų ir Antakalnio. Jose laimėtojai paaiškėjo per pirmąjį turą — atitinkamai į Seimą jau pateko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai Beata Petkevič, Česlavas Olševskis ir konservatorių atstovė Ingrida Šimonytė

Iš viso į antrąjį Seimo rinkimų turą pateko 99 vyrai ir 37 moterys.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) patvirtintuose rinkėjų sąrašuose yra 2 mln. 449 tūkst. 683 balso teisę turintys piliečiai. Prieš ketverius metus rinkėjų sąraše buvo 2 mln. 504 tūkst. 267 rinkėjai, 2012 metų Seimo rinkimuose balsavimo teisę turėjo 2 mln. 442 tūkst. 587 rinkėjai.

Seimo rinkimams organizuoti ir vykdyti Lietuvos teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir administracinį teritorinį padalijimą. Pagal sąrašus Seimo nariai renkami 70 apygardų. Šiuose rinkimuose pirmą kartą sudaryta atskira apygarda užsienio lietuviams — Pasaulio lietuvių apygarda.

2016 metų Seimo rinkimuose nugalėjo partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga". Remiantis gyventojų apklausa, ji turi galimybę vėl sulaukti didžiausios gyventojų paramos. Tačiau opozicinė partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai", kuriai gyventojai anksčiau atliktose apklausose dažniau reiškė palaikymą, yra reikšminga konkurentė.

Šias metais Lietuvos piliečiai rinka 13-ąjį Seimą, tačiau po nepriklausomybės atkūrimo tai yra aštunti eiliniai rinkimai. 

Seimų numeracija skaičiuojama nuo XX amžiaus pirmosios pusės, 1920–1940 metais veikusių I–IV Seimų, 1920–1922 metais veikęs Steigiamasis Seimas neskaičiuojamas. Nepriklausomybę atkūrusi Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas dirbo 1990–1992 metais.

Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
© Sputnik
Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
Tegai:
Seimas, Lietuva, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020