Pentagonas

Pentagonas domisi nauja tarpžemynine KLDR raketa

(atnaujinta 16:57 2020.10.11)
Šalis jau išleido keletą tokių raketų modifikacijų, kurios buvo išbandytos 2019 metų spalį. Taip pat tarp ginklų buvo pademonstruota 22 metrų ilgio tarpžemyninė raketa "Hwaseong-15", galinti pasiekti JAV teritoriją

VILNIUS, spalio 11 — Sputnik. Pentagoną domina nauja KLDR tarpžemyninė balistinė raketa. Apie tai pranešė TASS su nuoroda į institucijos atstovą.

Gynybos departamentas nurodė, kad JAV turi informacijos apie naujų ginklų demonstravimą Šiaurės Korėjos parade. Pentagono atstovai pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos jau analizuoja padėtį su KLDR palaikydamos ryšį su sąjungininkais iš šio regiono.

Anksčiau buvo pranešta, kad kandidatas į JAV prezidentus iš Demokratų partijos Džo Baidenas bus pasirengęs susitikti su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Čong Inu pergalės prezidento rinkimuose atveju. Anot buvusio amerikiečių politiko patarėjo Brajano Makeono (Brian McKeon), valstybių vadovų susitikimu būtų siekiama denuklearizuoti Korėjos pusiasalį.

KLDR surengė paradą, skirtą Korėjos darbininkų partijos 75-mečiui paminėti, kur buvo pademonstruota nauja balistinė raketa "Pukkykson 4-A" ("Poliarinė žvaigždė").

Šalis jau išleido keletą tokių raketų modifikacijų, kurios buvo išbandytos 2019 metų spalį. Taip pat tarp ginklų buvo pademonstruota 22 metrų ilgio tarpžemyninė raketa "Hwaseong-15", galinti pasiekti JAV teritoriją. Ginklai buvo sėkmingai išbandyti prieš trejus metus.

Tegai:
raketa, Šiaurės Korėja, Pentagonas
Dar šia tema
"Pastatė prieš faktą": kaip Europa mokės už JAV karines bazes
"Užteks poros smūgių: Pentagonui buvo paaiškinta, kaip kovoti su Rusija ir Kinija
Keltų medinė figūrėlė, aptikta ant ledyno Šveicarijos Alpėse

Archeologai atitirpusiuose ledynuose aptiko senovinius artefaktus

(atnaujinta 13:07 2020.10.24)
Nors mokslininkai suvokia, kokį niokojamą poveikį daro klimato kaita aplinkai, tačiau pažymi ir šio proceso pliusus: tirpstantys ledynai leidžia žymiai išplėsti supratimą apie žmones, gyvenusius kalnuose prieš tūkstantmečius

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Aktyvus ledynų tirpsmas Alpėse padėjo archeologams aptikti senovės artefaktus šiose vietose, praneša "Daily Mail".

Tyrėjai rado maždaug šešių tūkstančių metų senumo siūlą iš augalinių pluoštų, medinę figūrėlę, suvarstytus batus, datuojamus trečiu tūkstantmečiu prieš mūsų erą, ir kitus lobius. Visi daiktai išliko puikios būklės, nes ledas juos apsaugojo nuo irimo.

Mokslininkai suvokia, kokią niokojamą poveikį daro klimato kaita aplinkai, tačiau yra ir pliusų: tirpstantys ledynai leidžia žymiai išplėsti supratimą apie žmones, gyvenusius kalnuose prieš tūkstantmečius. Atsirado net nauja mokslo sritis su pavadinimu "ledyninė archeologija".

Ilgą laiką buvo manoma, kad priešistorės žmonės nekopė į aukštus kalnus, tačiau naujausi tyrimai įrodo ką kitą. Rugsėjį archeologė Regula Gabler ir jos komanda Šnidejocho perėjoje aptiko virvę, kuriai, mokslininkų manymu, taip pat yra daugiau nei 6000 metų.

2003 metais kita tyrėjų grupė, atlikdama kasinėjimus tame pačiame rajone, beveik trijų tūkstančių metrų aukštyje, rado dėžę su strėlėmis, kurios datuojamos trečiu tūkstantmečiu prieš mūsų erą.

Visa tai leido mokslininkams padaryti išvadą, kad žmonės taip aukštai lipo į kalnus, ieškodami kristalų ir įvairių naudingųjų iškasenų.

Tegai:
artefaktas, ledynai, archeologai
Dar šia tema
Archeologai rado bronzos amžiaus kapus, išklotus auksu
Meksikoje archeologai atrado futbolo aikštės dydžio majų rūmus
Britų archeologai mano, kad rado seniausius meno kūrinius
Archeologai rado senovės gyvenvietės, kurioje gyveno paslaptinga gentis, griuvėsius
Archeologai įrodė, kad pirmieji Eurazijoje kamuoliu pradėjo žaisti kinai
Pagyvenusi pora

Įvardytos geriausios pensijų sistemos pasaulyje

(atnaujinta 18:43 2020.10.24)
Pusėje jų padėtis pablogėjo dėl koronaviruso pandemijos — sumažėjo pensijų kaupimo įmokos ir pajamos, o valstybės skola išaugo

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Geriausios pensijų sistemos pasaulyje yra Nyderlanduose ir Danijoje. Šios šalys užėmė dvi geriausias pasaulio pensijų indekso vietas, rašo "Bloomberg".

Reitinge yra 39 šalys. Pusėje jų padėtis pablogėjo dėl koronaviruso pandemijos — sumažėjo pensijų kaupimo įmokos ir pajamos, o valstybės skola išaugo. "Tai neišvengiamai turės įtakos būsimoms pensijoms: kai kuriems žmonėms teks ilgiau dirbti, o kitiems teks susitaikyti su žemesniu gyvenimo lygiu išėjus į pensiją", — sakė pranešimo autorius Deividas Niksas (David Nix).

JAV reitinge užėmė 18 vietą. Ekspertai Argentiną ir Tailandą pavadino autsaideriais. Iš šalių su išsivysčiusia ekonomika blogiausia pasirodė Japonijos pensijų kaupimo sistema, užėmusi 32 vietą.

Pernai Nyderlandai ir Danija taip pat tapo geriausių pensijų sistemų šalimis. Šis rezultatas leido joms patekti į A grupę — tai šalys su patikima, tvaria ir naudinga pensijų sistema. Blogiausia padėtis buvo Tailande, Argentinoje ir Turkijoje.

Kiek metų Europos žmonės gyvena pensijoje?
© Sputnik
Kiek metų Europos žmonės gyvena pensijoje?
Tegai:
valstybinė pensija
Dar šia tema
Karbauskis pareiškė, kad konservatoriai "nekenčia" senyvo amžiaus žmonių
Prietarai ir rinkimai: ar atsiras Lietuvoje 13-oji pensija
Be 13-osios pensijos ir naujų mokesčių: Vyriausybė pritarė kitų metų biudžetui
Iliustracija, vaizduojanti masinio Permės-Triaso išnykimo pradžią

Pirmą kartą aprašytos baisiausios Žemės katastrofos detalės

(atnaujinta 22:45 2020.10.24)
Mokslininkais tvirtina, kad šiuo metu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaupimosi greitis dabar yra 14 kartų didesnis nei didžiausios biologinės katastrofos Žemės istorijoje metu

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Vandenyno tyrimo centro ir Vokietijos Helmholtzo geologijos mokslų tyrimo centro mokslininkai pirmą kartą aprašė išsamų pasaulinės katastrofos, įvykusios Žemėje prieš 252 milijonus metų, vaizdą, skelbia "EurekaAlert".

Dėl nelaimės Žemėje išnyko 95 proc. jūrinių ir 75 proc. sausumos gyvūnų. Manoma, kad ją sukėlė vulkaninis aktyvumas dabartinio Sibiro teritorijoje Permės ir Triaso periodų sankirtoje, tačiau tikslių to įrodymų nebuvo.

Tyrime vokiečių mokslininkai panaudojo iškastinių brachiopodų lukštus, kurie prieš 252 milijonus metų buvo nusėdę Tethyso vandenyno seklios šelfinės jūros dugne. Matuodami suakmenėjusių kriauklių boro elemento izotopus, jiems pavyko nustatyti jūros vandens pH rodiklių pokytį prieš masinį rūšių išnykimą ir po jo. Kadangi pH lygiui įtaką daro anglies dioksido kiekis atmosferoje, tapo įmanoma rekonstruoti ir šiuos duomenis.

Paaiškėjo, kad dėl gausių magmos išsiliejimų išsiskyrė didžiulis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Jo kaupimasis atmosferoje truko kelis tūkstantmečius, ira tai sukėlė stiprų vandenyno atšilimą ir rūgštėjimą. Dėl to išnyko jūriniai kalkintys organizmai.

Dėl šiltnamio efekto padidėjo temperatūra ir cheminis atmosferos poveikis sausumoje. Daugybė maistinių medžiagų pateko į vandenynus, juos pertręšiant, augo deguonies stokojančios negyvos zonos. Kelių veiksnių poveikis vienu metu sunaikino skirtingas gyvūnų grupes.

Metano hidratų — dar viena galima nelaimės priežastis — ištirpimas buvo laikomas mažai tikėtinu.

Kaip paaiškino tyrimų grupės vadovė Chana Jurikova, senovės ugnikalnių išsiveržimai neturėtų būti lyginami su antropogeninėmis anglies dvideginio išmetimais: deginant visą iškastinį kurą, nesukels tokio pačio CO2 padidėjimo atmosferoje, kaip Permės ir Triaso periodų sankirtoje.

"Tuo pat metu kelia nerimą tai, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaupimosi greitis dabar yra 14 kartų didesnis nei didžiausios biologinės katastrofos Žemės istorijoje metu", — pridūrė mokslininkė.

Tegai:
katastrofa, Žemė
Dar šia tema
Mokslininkai prognozuoja, kad kitais metais bus pasaulinis atšalimas
Planetos atmosfera skamba kaip milžiniškas varpas. Kuo tai gresia žmonijai?
Ekspertas atskleidė, kaip Rusija gali tapti lygiaverte JAV partnere tyrinėjant Mėnulį