Aleksejus Navalnas

Vokietija vėl užsiminė apie sankcijas dėl Navalno bylos

(atnaujinta 14:52 2020.10.12)
Anksčiau buvo pranešta, kad Prancūzija ir Vokietija rengia sankcijų paketą, pagal kurį kai kurie GRU pareigūnai gali būti nubausti už incidentą su Aleksejumi Navalnu

VILNIUS, spalio 12 — Sputnik. Ataka prieš rusą Aleksejų Navalną neturėtų likti be pasekmių, Vokietija šiandien pradės diskusijas dėl sankcijų, sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas (Heiko Maas).

Prieš ES Tarybos posėdį Liuksemburge jis vėl užsiminė apie priemones prieš tariamus įvykio kaltininkus, įrašą paskelbė YouTube kanalas "Ihr Program".

Masas pabrėžė, kad cheminio ginklo, kurio panaudojimu įtariama Rusija, naudojimas negali likti nenubaustas — apie tai jis ketina susitikime kalbėti su kitų šalių atstovais.

Anksčiau buvo pranešta, kad Prancūzija ir Vokietija rengia sankcijų paketą, pagal kurį kai kurie GRU pareigūnai gali būti nubausti už incidentą su Aleksejumi Navalnu.

Aleksejus Navalnas sunegalavo rugpjūčio 20 dieną lėktuve, skridusiame iš Tomsko į Maskvą. Lėktuvas skubiai nusileido Omske, o tinklaraštininkas buvo išvežtas į ligoninę. Gydytojai diagnozavo medžiagų apykaitos sutrikimus, dėl kurių labai sumažėjo cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau Navalnas buvo nugabentas į Berlyno "Šaritė" kliniką. Po kelių dienų Vokietijos valdžia paskelbė, kad jis esą buvo apsinuodijęs "Novičiok" grupės medžiaga. Vokietijos vyriausybė taip pat pranešė, kad šias išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, o Berlyno prašymu Cheminio ginklo draudimo organizacija atlieka dar vieną tyrimą.

Rusijos URM
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Maskva išsiuntė Berlyno laboratorijai prašymą pateikti išsamesnės informacijos apie analizės rezultatus, tačiau atsakymo nebuvo. Tuo tarpu prokuratūra ir policija pradėjo tyrimą tą dieną, kai Navalnas buvo paguldytas į ligoninę.

Kita vertus, vienas iš "Novičiok" kūrėjų Leonidas Rinkas išreiškė abejonę, kad tinklaraštininkas buvo apnuodytas būtent šia medžiaga — anot jo, Navalnas neturėjo atitinkamų simptomų. Be to, yra žinoma, kad Vokietijos žvalgybos tarnyba BND turėjo prieigą prie "Novičiok" nuo 1990-ųjų, jį tyrė apie 20 Vakarų valstybių, o Rusija 1992 metais sustabdė plėtrą cheminio ginklo srityje ir 2017 metais sunaikino tokių medžiagų atsargas, tai patvirtino ir Cheminio ginklo draudimo organizacija.

Tegai:
sankcijos, Rusija, Vokietija, Aleksejus Navalnas
Temos:
Incidentas su Rusijos opozicionieriumi Navalnu (53)
Dar šia tema
Lavrovas pakomentavo sankcijų grėsmę dėl situacijos su Navalnu
Toksikologas: Navalno "apnuodijimo" diagnozė nepasitvirtino
Svetlana Tichanovskaja

Tichanovskaja paprašė, kad Lenkija pakeistų įstatymus dėl baltarusių migrantų

(atnaujinta 11:21 2020.10.21)
Pasak jos, Lenkijos premjeras teigė, kad Varšuva yra pasirengusi balsuoti, jog būtų atsisakyta teisės dirbti su humanitarinėmis vizomis apribojimų

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Buvusi Baltarusijos kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja prašo Lenkijos ministro pirmininko Mateušo Moravieckio leisti tėvynę palikusiems baltarusiams dirbti Lenkijoje.

Antradienį Varšuvoje Tichanovskaja susitiko su keletu Lenkijos politikų, visų pirma su ministru pirmininku Mateušu Moravieckiu, prezidento kanceliarijos vadovu Kšištofu Ščerskiu ir Varšuvos meru Rafalu Tšaskovskiu.

"Šiandien susitikdama su ministru pirmininku Moraveckiu įteikiau jam laišką, kuriame prašau pakeisti įstatymus, kad žmonės, atvykę į Lenkiją vykdydami humanitarines programas ir kurie buvo priversti palikti Baltarusiją, galėtų dirbti Lenkijoje", — sakė ji.

"Mes nenorime gyventi čia kitų žmonių sąskaita. Mums labai svarbu, kad galėtume dirbti ir užsidirbti pragyvenimui. Esame dėkingi už Lenkijos vyriausybės palaikymą, tačiau žmonės nori, kad jie galėtų užsidirbti pragyvenimui ir būtų naudingi juos priėmusiai valstybei," — pridūrė ji.

Tichanovskajos spaudos tarnybos kanalas "Telegram" pažymi, kad politikė pateikė rekomendacijų sąrašą, kaip pagerinti humanitarinių vizų į Lenkiją gavimo tvarką, taip pat įgyti teisę dirbti šalyje.

"Premjeras sakė, kad Lenkija yra pasirengusi balsuoti, jog būtų atsisakyta teisės dirbti su humanitarinėmis vizomis apribojimų. Susitikime aptarta baltarusių, kurie per protestus buvo sunkiai sužeisti, reabilitacija, taip pat stipendijų programos sportininkams, kad jie galėtų toliau treniruotis Lenkijoje", — cituojama Tichanovskaja RIA Novosti pranešime.

Tichanovskaja Lenkijos ministrui pirmininkui pasakojo apie savo ekonomikos atstovą Alesą Alechnovičių, "paprašė surengti susitikimą su juo, kad būtų aptartas demokratinių Baltarusijos ekonominių reformų paketas".

Politikė taip pat išreiškė padėką už paramą studentų programoms, nepriklausomai žiniasklaidai, tinklaraštininkams ir visiems Baltarusijos žmonėms.

Lenkijos teigimu, nuo šių metų rugpjūčio 18 iki spalio 18 dienos į Lenkiją atvyko 707 baltarusiai, kurie pasinaudojo specialiu įvažiavimo režimu, kurį įvedė Lenkijos vyriausybė po prezidento rinkimų Baltarusijoje ir po to vykusių protestų. 399 baltarusiai atvyko į Lenkiją su humanitarinėmis vizomis, 170 respublikos piliečių kreipėsi dėl tarptautinės apsaugos į Lenkiją.

Padėtis Baltarusijoje

Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka (CRK duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų), prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad laimėjo Tichanovskaja.

Po rinkimų Tichanovskaja išvyko į Lietuvą. O Baltarusijoje jos iniciatyva opozicija sukūrė Koordinacinę tarybą (KT). Opozicija Tichanovskają laiko išrinktąja vadove, reikalauja skirti naujus rinkimus šalyje, primygtinai reikalauja derybų su dabartine valdžia.

Pirmosiomis protestų Baltarusijoje dienomis veiksmai virto smurtiniais protestuotojų ir teisėsaugos institucijų susidūrimais. Opozicija ragina tęsti protestus, valdžia reikalauja nutraukti neteisėtus veiksmus. Atsižvelgdama į tai, Europos Sąjunga priėmė keletą sankcijų Baltarusijos valdžios institucijoms, kurias tada palaikė Šveicarija, kuri nėra ES narė, tačiau laikėsi jos sankcijų politikos.

Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad vykstantys protestai šalyje koordinuojami iš užsienio. Lukašenka apkaltino Vakarų šalis tiesioginiu kišimusi į padėtį respublikoje, pažymėjo, kad riaušėms vadovauja JAV, o europiečiai "žaidžia išvien". Tarp šalių, iš kurių galimai koordinuojami protesto veiksmai, Lukašenka įvardijo Lenkiją, Čekiją, Lietuvą ir Ukrainą.

Tegai:
migrantai, Lenkija, Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva gali tik spekuliuoti dėl Lukašenkos pokalbio tardymo izoliatoriuje
Tichanovskaja su Šveicarijos deputatais aptarė krizę Baltarusijoje
Sankt Peterburgas

Estijos vežėjas galvoja apie "turistinį burbulą" su Sankt Peterburgu

(atnaujinta 11:14 2020.10.21)
Bendrovė pažymėjo, kad Estija turi teigiamos tokio režimo patirties su Latvija ir Lietuva. Tačiau kyla klausimų dėl terminų

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Estijos transporto bendrovė "Lux Express" svarsto galimybę sukurti "turistinį burbulą" su Sankt Peterburgu ir Leningrado sritimi, praneša portalas ERR.

Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский

Idėja sukurti "turistinį burbulą" su Rusija kilo šį rudenį Suomijoje. Be to, remiantis vežėjo atlikta apklausa, iš dviejų tūkstančių apklaustų Sankt Peterburgo gyventojų apie 80 procentų norėtų keliauti į Baltijos šalis ir Suomiją, kol sienos dar nėra visiškai atidarytos.

"Lux Express" valdybos narys Raitas Remelis sakė, kad kyla klausimų dėl terminų.

"Manau, kad tai tikriausiai yra kitas klausimas — kada. Atsivėrus sienoms nebus taip, kad vieną dieną visas pasaulis bus atviras ir visi galės keliauti. Tai vyks palaipsniui, o tada kaimyninės šalys turi tarpusavyje susitarti dėl sąlygų, o žmonės pamažu galės pradėti keliauti", — sakė jis.

Pasak Remelio, Estija turi teigiamos patirties kurdama "turistinį burbulą" su kaimyninėmis Baltijos šalimis — Latvija ir Lietuva. Dabar į šį sąrašą įtraukta ir Suomija.

"Mes dirbame ties tuo, stebime esamą situaciją, o vasara mums įrodė, kad kai yra tokia galimybė, žmonės keliauja. Taigi, šie "burbulai" veikia, ir aš tikiuosi, kad kažkuriuo metu Leningrado sritis ir Sankt Peterburgas bus į juos įtraukti", — sakė Remelis.

Tegai:
Sankt Peterburgas, Baltijos šalys, Estija
Dar šia tema
Neištirtos salos: naujos kelionių kryptys pagal "Tripadvisor"
Dėl gražaus kadro! Ekstremalios mylinčio jūrą fotografo kelionės
Seimo rinkimai, archyvinė nuotrauka

Rinkėjų aktyvumas išankstiniame balsavime Seimo rinkimuose išaugo dvigubai

(atnaujinta 12:50 2020.10.21)
Rinkėjų aktyvumas antrajame rinkimų ture ženkliai didesnis nei pirmajame, kai per tą patį laikotarpį balsuoti atvyko tik 1,52 proc. rinkėjų

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Per dvi išankstinio balsavimo dienas antrajame Seimo rinkimų ture rinkėjų aktyvumas sudarė 3,02 proc., praneša Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Į rinkimų apylinkes atvyko 69 752 respublikos piliečiai. Aktyviausi rinkėjai iš Centro-Žaliakalnio bei Senamiesčio-Žvėryno apygardų, kur aktyvumas viršija penkis procentus.

Per pirmąjį rinkimų turą aktyvumas išankstiniame balsavime buvo mažesnis. Per pirmąsias dvi dienas balsavime dalyvavo tik 1,52 proc. rinkėjų.

Išankstinis balsavimas truks iki spalio 22 dienos imtinai. Balsavimo apylinkės dirba nuo 7:00 iki 20:00.

Pirmajame ture, kuris vyko spalio 11 dieną, konservatorių partija "Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" laimėjo 23 mandatus iš 141. Antrojoje vietoje yra valdančioji partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (16 mandatų). Iš viso į parlamentą pateko šešios partijos, įveikusios penkių procentų barjerą.

Antrasis turas vyks spalio 25 dieną. Jis vyks tose rinkimų apylinkėse, kur nė vienam iš kandidatų nepavyko surinkti daugiau nei 50 procentų balsų. 68 mandatai lieka laisvi.

Tegai:
Seimo rinkimai, rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė balsavo antrajame Seimo rinkimų ture
Paskelbti Seimo rinkimų pirmojo turo rezultatai užsienyje