Griuvėsiai Karabache

Pateko į spąstus. Kodėl Karabache nenuslūgsta kovos

(atnaujinta 18:13 2020.10.13)
Armėnija ir Azerbaidžanas Maskvoje pasirašė paliaubų sutartį, tačiau kovos nesiliovė

VILNIUS, spalio 13 — Sputnik. Baku ir Jerevanas kaltina vienas kitą dėl paliaubų nesilaikymo. Abi pusės patiria nuostolių. Derybos tęsiasi tebevykstant kovai. Kokį diplomatinį žaidimą žaidžia azerbaidžaniečiai ir armėnų politikai — RIA Novosti autoriaus Antono Lisicyno straipsnyje.

Sunkios kovos

Spalio 12 dienos popietę karo veiksmai įsiplieskė iš naujo. Azerbaidžano armija atakuoja, sakė nepripažintos Kalnų Karabacho Respublikos prezidento atstovas Vagramas Pogosianas.

Jerevanas ir toliau teigia, kad Ankara yra susijusi su konfliktu.

"Armėnijos kariuomenė dalyvauja sunkiose kovose su kelis kartus pranašesnėmis Turkijos ir Azerbaidžano pajėgomis, kurias palaiko Turkijos oro pajėgos, žvalgybos ir kitos sistemos, daugybė samdinių, teroristų ir privačių karinių kompanijų", — socialiniame tinkle rašė Armėnijos gynybos ministerijos spaudos sekretorius Orcrunas Ovanesianas. 

Baku kaltina Jerevaną. "Siekdami atgauti prarastas Armėnijos ginkluotųjų pajėgų dalinių, nepaklūstančių humanitarinei paliaubai, pozicijas, keletą kartų mažose grupėse bandė pulti Azerbaidžano kariuomenės pozicijas", — rašome Azerbaidžano gynybos ministerijos tinklalapyje.

Azerbaidžano daliniai laiko "prieš kelias dienas išlaisvintą" Hadrutą, o informacija, kad šis miestas tik šturmuojamas, yra "Armėnijos dezinformacija", sakoma Baku.

Diplomatų santūrumas

Naktį iš penktadienio į šeštadienį po dešimties valandų derybų Maskvoje Armėnija ir Azerbaidžanas pasirašė paliaubų susitarimą. Kaip pabrėžė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, tai pasiekta Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Azerbaidžano Respublikos prezidento Ilhamo Alijevo ir Armėnijos Respublikos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano pastangomis.

Местный житель у неразорвавшегося снаряда на улице города Мартуни
© Sputnik / Валерий Мельников
Po atakos Karabache.

Šalys, visų pirma, susitarė dėl faktinio paliaubų nuo spalio 10 dienos, 12:00 val., humanitariniais tikslais apsikeičiant karo belaisviais, sulaikytais asmenims ir mirusiųjų kūnais, tarpininkaujant ir pagal Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto taisykles. Dėl karo veiksmų sustabdymo sąlygų nuspręsta susitarti vėliau.

Be to, abi šalys pareiškė, kad tarpininkaujant Minsko grupės pirmininkams, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pradėjo esmines derybas "remdamasi pagrindiniais konfliktų sprendimo principais, kad kuo greičiau būtų pasiekta taika".

Karinis konfliktas Kalnų Karabache
© Sputnik / Минобороны Азербайджана

Diplomatai buvo daugiau nei santūrūs, tačiau ekspertai taip pat buvo atsargūs. Azerbaidžano politologas Ahmedas Ali susitarimą įvertino kaip sėkmingą Rusijos diplomatiją: "Jei Ženevoje ESBO Minsko grupės pirmininkai galėjo pamatyti tik Azerbaidžano užsienio reikalų ministrą Džeichuną Bairamovą, tai Maskva savarankiškai susodino abu ministrus prie derybų stalo ir perėmė kitų Minsko grupės pirmininkų (JAV ir Prancūzijos) iniciatyvą".

Tačiau jis atkreipė dėmesį ir į tokio tarpininkavimo sunkumus, kaip rodo bent jau derybų trukmė.

Armėnų ekspertas Narekas Galstianas nemato galimybės įtraukti Turkiją tarpininkauti Minsko grupėje perspektyvų — tokia iniciatyva buvo pasiūlyta Baku. Ankara, pasak Galstiano, nėra pajėgi užtikrinti reikiamą nešališkumo lygį, skirtingai nei Maskva.

Baku ir Jerevanas nuspėjamai kaltina vienas kitą sulaužius paliaubas. Alijevas apgailestavo, kad neišsipildė Baku viltys dėl Jerevano noro išspręsti konfliktą diplomatinėmis priemonėmis.

"Deja, mes to nematome: iškart po paliaubų režimo įsigaliojimo Armėnija šiurkščiai pažeidė susitarimą", — sako Azerbaidžano lyderis.

Pasak jo, Armėnijos kariuomenė Azerbaidžano miestą Gendžę atakavo raketų ir artilerijos ugnimi, dėl ko žuvo ir buvo sužeisti civiliai.

Panaši retorika girdima ir iš kitos pusės.

"Nepaisant to, kad Baku, pažeisdamas paliaubų susitarimus, tęsia agresiją prieš Arcachą [nepripažintą Kalnų Karabacho Respubliką — Sputnik], Jerevanas vykdo susitarimus, pasiektus po užsienio reikalų ministrų susitikimo Maskvoje", — pabrėžė vyriausiasis Armėnijos ministro pirmininko patarėjas.

Pertrauka kritikai

Rusijos tarptautinių reikalų tarybos ekspertas Kirilas Semionovas atkreipia dėmesį į tai, kad Azerbaidžanas parodė savo pasirengimą bendrauti su Maskva.

"Baku mano, kad "Minsko formatas", kur tarpininkauja Rusija, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos, palieka Azerbaidžaną be paramos. Todėl Azerbaidžanas yra labiau suinteresuotas pakviesti Ankarą nei pati Ankara, — samprotavo jis. — Tada labai tikėtinas tampa Libijos ar Sirijos scenarijus, kai Turkija atlieka svarbų vaidmenį".

Легковые автомобили, искореженные и обгоревшие в результате обстрелов Степанакерта в Нагорном Карабахе
© Sputnik / Валерий Мельников
Karo padėtis Karabache.

Rusijos politinis strategas Armenas Asrianas pažymi, kad vidaus politika daro įtaką Jerevano derybinėms pozicijoms. Anot jo, atėjus dabartiniam ministrui pirmininkui į valdžią, konfliktai Armėnijos visuomenėje paaštrėjo, o karo veiksmų atnaujinimas jų nesusilpnino.

"Karo metu dauguma Pašiniano oponentų paskelbė savotiškas "vandenines paliaubas" — pertrauką kritikai jo adresu. Deja, ne visi jo šalininkai norėjo sekti šiuo pavyzdžiu", — aiškina jis.

Alijevui tenka atremti agresyvią visuomenės nuomonę, priduria ekspertas, o kartu ir išorinį spaudimą.

Ankara tiki, kad dabar atsivėrė diplomatinių žaidimų galimybių langas, tęsia Asrianas. Visi išoriniai Karabacho konflikto dalyviai yra išsiblaškę dėl savo problemų, o Turkija bandys "išspausti iš to maksimumą".

Rusijos ekspertas Kaukazo klausimais Nurali Gasimovas mano, kad dauguma šalių nebevykdo aktyvių karo veiksmų.

"Kiek galiu spręsti remdamasis iš ten gaunama informacija, tai yra poziciniai mūšiai. O fronto linijos ataskaitos reikalingos šalims, norint pasiekti palankesnes derybines pozicijas. Manau, kad tikras vaizdas paaiškės per dvi ar tris dienas", — sakė "RIA Novosti" pašnekovas.

Tačiau, jo nuomone, pranešimai apie mūšius Hadrute yra patikimi.

Karinis konfliktas Karabache
© Sputnik / Минобороны Азербайджана

"Tai yra pagrindinis Karabacho taškas, leidžiantis kontroliuoti prieigą prie tokių gyvenviečių kaip Šuša ir Chodžavendas (Martunis)", — patikslina jis.

Karabacho konfliktas virto karu, nes diplomatija pasirodė bejėgė dėl vidaus politikos ypatumų tiek Armėnijoje, tiek Azerbaidžane, priduria ekspertas.

"Vadinamieji Karabacho spąstai tapo spąstais abiem šalims. Politikai tai supranta. Armėnijos lyderis supranta, kad bet kokios nuolaidos bus suvokiamos skausmingai, be to, labai lengva užklijuoti priešo ir išdaviko etiketę. Alijevas prisimena ir pirmųjų Azerbaidžano prezidentų Elčibėjaus ir Mutalibovo, kurie prarado valdžią dėl pralaimėjimų Karabacho kare, likimą. Azerbaidžano visuomenės susierzinimas augo dėl daugelį metų trukusių, bet bevaisių derybų. Pretenzijos valdžiai kilo ne tik dėl ekonominių sunkumų, nors ir dėl jų, bet ir dėl to, kad nebuvo jokios pažangos sprendžiant Karabacho problemą", — paaiškina Gasimovas.

Dar prieš derybas Maskvoje Azerbaidžano prezidentas sakė, kad padėtis jau kitokia. "Aš pakeičiau status quo. Ten, mūšio lauke. Nebėra status quo", — sakė Alijevas, kreipdamasis į piliečius.

O Baku tai jau yra pergalė vidaus politikoje. "Alijevui nuolatinės kalbos apie esamą padėtį ir jos nekintamumą buvo tolygios mirčiai, jam tai yra proveržis", — įsitikinęs Gasimovas.

Pašinianui teks klausytis daugybės kritikos šalies viduje, nes atėjęs į valdžią jis negailėjo populistinių pažadų. "Armėnijos ministras pirmininkas reikalavo, kad taikos susitarimai būtų priimtini trims šalims — Baku, Jerevanui ir Stepanakertui. Tačiau tam reikia nutraukti derybų formatą Minsko grupėje, kur dalyvauja tik Armėnijos ir Azerbaidžano prezidentai", — aiškina Gasimovas.

Военный конфликт в Карабахе
© Sputnik / Минобороны Азербайджана

Pašinianas savo pareiškimuose turėjo būti toks radikalus, kad susilpnintų vadinamojo Karabacho klano įtaką Armėnijos politikoje. "Baku niekada nepakeitė savo pozicijos: derybose yra tik dvi pusės. Devintajame dešimtmetyje NKR delegacija dalyvavo, bet kaip Armėnijos atstovai. Nuo 1998 metų Robertas Kocharianas, kaip Karabacho išeivis, šia prasme buvo tinkamas visiems: jis įkūnijo Karabachą Armėnijos visuomenei ir oficialiai atstovavo Jerevanui", — priduria kaukaziečių ekspertas.

Štai kodėl derybų formų nekintamumas buvo paminėtas bendrame Maskvos pareiškime. Akivaizdu, kad šalys ieškos bendros kalbos Minsko grupėje.

Tegai:
Kalnų Karabachas, karo padėtis, Azerbaidžanas, Armėnija
Pasienis su Lenkija
 

Baltarusijos pasienyje su Lenkija sugautas heksakopteris su cigarečių kontrabanda

(atnaujinta 14:03 2020.10.26)
Pasienio komitetas svarsto galimybę tiekti pareigūnams elektroninius ginklus kovai su bepiločiais orlaiviais  

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Baltarusijos pasieniečiai heksakopterį neutralizavo elektroniniu ginklu "Groza-P2", pranešė Baltarusijos valstybės sienos komitetas.

Incidentas įvyko praėjusį penktadienį. Heksakopteris buvo naudojamas cigarečių kontrabandai per Baltarusijos ir Lenkijos sienos ruožą.

Nėra nurodomas akcizais apmokestinamų prekių kiekis ir bendra vertė.

Komitetas svarsto radioelektroninių priemonių, skirtų kovai su nepilotuojamomis oro transporto priemonėmis, tiekimo tarnybai klausimą.

Tegai:
Lenkija, Baltarusija
Dar šia tema
Vilniaus rajone sulaikytas girtas saviizoliacijos tvarką pažeidęs vairuotojas
Pasieniečiams nepavyko pagauti iš traukinio išmestas cigaretes krovusių kontrabandininkų
Protestai Minske

Ekspertas: Tichanovskajos žodžiai apie "milijardus" Lietuvos įprastas masalas

(atnaujinta 13:43 2020.10.26)
Visa moters retorika skirta paprastiems žmonėms, niekada nemačiusiems tokių sumų, mano ekspertas Dmitrijus Žuravliovas

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Buvusios kandidatės į Baltarusijos prezidentus Svetlanos Tichanovskajos pareiškimas apie "milijardus" iš Lietuvos turėtų būti laikomas politine reklama, o ne realiu pažadu, interviu Sputnik Lietuva sakė Regioninių problemų instituto generalinis direktorius Dmitrijus Žuravliovas.

"Ar tai pasieks Europos Vadovų Tarybą, yra labai abejotina, nes skirti lėšų turės visos šalys, o to į vakarus nuo Lenkijos sienos niekam nereikia. Tai yra būtent tai, ko reikia Lietuvai ir Lenkijai. Šis projektas yra svarbus ne tik todėl, kad būtų įgyvendinamas. Tai juk paraiška: "Bičiuliai, meskite [Baltarusijos prezidentą Aleksandrą] Lukašenką dėl manęs ir Vakarai jums sumokės milijardus". Tichanovskaja įvertina Baltarusijos vertę šia suma. Nebūtina sumokėti, pakanka įvardyti kainą, ir žmonės patys atneš jai Baltarusiją mainais į pinigus", — sakė Žuravliovas.

Anot jo, kad ir ką besakytų Tichanovskaja, vakarinė Europos dalis, švelniai tariant, nėra pasirengusi išleisti tokių pinigų Baltarusijai.

"Eilinis žmogus, nesuprantantis viso to — milijardas dolerių! Jis net įsivaizduoti tokios sumos negali. Ir jie jam sako: "Tu tiesiog būk už Tichanovskają ir prieš Lukašenką — ir šis milijardas bus pas tave". Manau, kad tai nesuveiks, bet tai tikras masalas", — mano ekspertas.

Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja sakė, kad Europos šalys gali suteikti "milijardų dolerių" dydžio paramą būsimoms reformoms respublikoje palaikyti pasikeitus valdžiai.

Moters teigimu, "daugelis ES šalių, ypač Lenkija, Rumunija, Lietuva, parengė pagalbos projektą dėl būsimų reformų" ir "kalba eina apie milijardus dolerių".

Tegai:
Lietuva, Svetlana Tichanovskaja, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Tichanovskaja paragino iki metų pabaigos surengti naujus rinkimus Baltarusijoje
Lukašenka įspėjo apie atsaką Lietuvos ir Lenkijos agresijos atveju
Protestuotojai Minske juda link Lukašenkos rezidencijos, pasigirdo sprogimai
JAV prezidentas Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

"Trump" ant Gedimino kalno. Kaip lietuvaičiai kišasi į Amerikos rinkimus

(atnaujinta 16:04 2020.10.26)
Šeštadienį Vilniuje buvo rengiama JAV prezidento Donaldo Trampo palaikymo akcija, kurios metu ant Gedimino kalno iškilo baltos raidės "Trump"

Lietuvaičiai vis aktyviau dalyvauja rinkimuose. Ne, ne Lietuvos Seimo. Čia aktyvumas mažiausias per pastaruosius 12 metų. Mažiau nei pusė turinčiųjų teisę balsuoti išreiškė savo pilietinę valią. O štai prezidento rinkimai Jungtinėse Amerikos Valstijose — visai kas kita. Čia "prabalsuoti" tinka ir Vilniaus bei visos Lietuvos simbolis — Gedimino pilis.

Donaldo Trampo palaikymo akcija prasidėjo dieną, kai būrys žmonių susirinko prie JAV ambasados, Vilniuje. Atėjusieji turėjo Trampą simbolizuojančius atributus — kepurėles su užrašu "Make America Great Again" ir ženkliukus su prezidento atvaizdu.

Dauguma atėjusiųjų buvo su plakatais, ant kurių — palaikymo žodžiai Trampui.

Vakare, apie 18:00, ant Gedimino kalno pasirodė ir didžiulės baltos šviečiančios raidės "Trump".

Vilniaus policijos atstovai teigė, kad dėl renginio į juos buvo kreiptasi ir renginiui leidimas buvo išduotas.

JAV prezidento rinkimai vyks lapkričio 3 dieną. Juose varžysis respublikonas D. Trampas ir demokratas Džo Baidenas. Ar dėl kišimosi į Amerikos rinkimus Amerikos žvalgybos institucijos kreipėsi į savo partnerius Lietuvos žvalgybininkus, nėra žinoma.

Tačiau "Trampas ant Gedimino kalno" susilaukė populiarumo lietuviškoje veidaknygėje. Su replikomis ir komentarais. Buvo ir abejojančių, ar čia kartais ne "feikas"?

Jurga Lago: "Čia — ne feikas? Čia rimtai lietuviai taip išdrįso!? Toks nebūdingas lietuviškam charakteriui žingsnis, sakyčiau. Parodžiau ispanams — net cypia iš juoko — per pačius covido atlaidus. Ir dydis tų raidžių įspūdingas toks? Negaliu patikėti".

Ne feikas ispanus prajuokino 1
Screenshot
Ne feikas ispanus prajuokino

Audrius Bačiulis iš pradžių taip pat suabejojo Trampo tikrumu ant Gedimino kalno. Bet gerai pagalvojęs suprato — Gedimino pilis tikra, Trampas tikras.

Audrius Bačiulis: "Jei gerai suprantu, čia ne feikas, bet dešiniųjų partizanų diversija Šimašiaus leftistų okupuotame Vilniuje? YAY! Ne feikas".

Dešiniųjų partizanų diversija  2
Screenshot
Dešiniųjų partizanų diversija

Aurimas Guoga mano, kad šį kartą sublizgėjo tautininkai.

Aurimas Guoga: "Tautininkai sublizgėjo. Tai, kad tautininkai iškėlė TRUMP raides Gedimino kalne — didelis didelis pliusas jų pusėn. Tai rodo, kad atsigręžė į dabartinius laikus, į šiuolaikiniam pasauliui rūpimas aktualijas. Kur kas geriau nei lakstyti su žydšaudžių portretais ir grąsinti pakartoti".

Tautininkai sublizgėjo 3
Screenshot
Tautininkai sublizgėjo

Pagarbą Trampui ir tiems, kas jį užkėlė ant Gedimino kalno, išreiškė Rimas Armaitis: "Pagarba tiems, kas tai padarė".

Pagarba 4
Screenshot
Pagarba

O Saulius Linkus JAV prezidento Donaldo Trampo rinkimų šūkį pritaikė Lietuvai.

Saulius Linkus: "Make America Great Again. Make LITHUANIA Great Again".

Make LITHUANIA Great Again 5
Screenshot
Make LITHUANIA Great Again

Giedrė net pasikeitė pavardę. Dabar Giedrė — Trampietė.

Giedrė Trampietė džiaugiasi romantišku mėnuliu, atgimusia Lietuva. Ir, žinoma, Trampu.

Giedrė Trampietė: "Ar gali būti dar gražesnė foto nakčiai? Ech tas romantiškas mėnulis ir atgimusi Lietuvos drąsa !!!"

Giedrė Trampietė: "Už žodžio laisvę, kai visus bando užčiaupti !!! Nėra Lietuva vien už Biden, kaip tai bandė sakyti žiniasklaidoje, ar ne? Trump 2020".

Dėl Trumpo pasikeitė pavardę 6
Screenshot
Dėl Trumpo pasikeitė pavardę

Ekonomistas, profesorius, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis į "Trampą ant Gedimino kalno" sureagavo sarkastiškai.

Raimondas Kuodis: "Trumpas nusipirko pilį. Pervadino į Trump Tower, bus kaip NYC. Vilniaus biudžetas išgelbėtas".

Gedimino pilis - Trump Tower 7
Screenshot
Gedimino pilis — Trump Tower

O Albinas Šileika davė peno pamąstymui, ar Gedimino kalnas, Gedimino pilis yra ta vieta Trampui demonstruoti?

Albinas Šileika: "PAMĄSTYMUI. Gedimino kalnas "Pilis" yra mūsų Lietuvos istorija. Tai paveldo objektas, bet ne demonstruoti vienos iš pasaulio šalies prezidento pavardę...???!!!!"

"O kokia Jūsų nuomonė?!!" — klausia Lietuvos pilietis Albinas Šileika.

Trumpas ant Gedimino kalno pamąstymui 8
Screenshot
Trampas ant Gedimino kalno pamąstymui

Pamąstom. Gal "Trampas ant Gedimino kalno" — grėsmė mūsų nacionaliniam saugumui? Ar tik nacionaliniam orumui? Nacionalinis orumas tikriausiai neįeina į Lietuvos Valstybės saugumo departamento kompetenciją. Kišimasis į rinkimus — visai kas kita. Rimta. Ypač, kai kišamasi socialiniuose tinkluose ir į strateginių partnerių prezidentinius rinkimus.

Sunku susilaikyti nuo sarkazmo, kai nuo Gedimino kalno į provinciją žvelgia pats Trampas...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, JAV prezidento rinkimai, Donaldas Trampas
Temos:
JAV prezidento rinkimai — 2020
Dar šia tema
Baidenas pažadėjo Baltijos šalims stiprų atsaką Rusijai pergalės JAV rinkimuose atveju
"Artėja tamsi žiema": JAV baigėsi paskutiniai Trampo ir Baideno debatai
Galingas smūgis Amerikos priešams: vienintelis Rusijos rūpestis
Ekspertas įvertino, kaip JAV rinkimų rezultatai paveiks santykius su Rusija