Tarpžemyninė raketa, archyvinė nuotrauka

Rusija įvertino JAV pareiškimus apie pasirengimą pratęsti START-III "jau rytoj"  

(atnaujinta 17:59 2020.10.14)
Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto vadovas Leonidas Sluckis pridūrė, kad Vašingtono "maniakiškas noras" įtraukti Pekiną į derybas gali lemti START-III sutarties pratęsimo proceso pabaigą

VILNIUS, spalio 14 — Sputnik. Naujausi JAV valdžios atstovų pareiškimai apie tariamą pasirengimą laikinai įšaldyti branduolinius arsenalus yra nepriimtini ir pažeidžia "žaidimą pagal sąžiningas taisykles", žurnalistams sakė Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Leonidas Sluckis, praneša RIA Novosti.

"Jungtinės Valstijos sistemingai siekia laužyti susitarimus strateginio stabilumo srityje. Pastaruoju metu išsakyti Amerikos pareiškimai apie tariamą pasirengimą laikinai įšaldyti branduolinius arsenalus yra nepriimtini ir pažeidžia "žaidimą pagal sąžiningas taisykles", — žurnalistams sakė jis.

Sluckis pridūrė, kad Vašingtono "maniakiškas noras" įtraukti Pekiną į derybas gali lemti START-III sutarties pratęsimo proceso pabaigą.

"Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas jau pareiškė nematantis perspektyvos pratęsti sutartį. Ir jei taip nutiks, tada, mano nuomone, bus sunaikintas kone paskutinis kertinis ginklų kontrolės sistemos akmuo. Ir visa kaltė dėl to teks JAV", — sakė jis.

JAV prezidento specialusis pasiuntinys ginklų kontrolės klausimais Maršalas Bilingslis anksčiau sakė, kad Vašingtonas yra pasirengęs pratęsti START-III "jau rytoj" mainais į abipusį branduolinių arsenalų įšaldymą, ir tvirtino, kad šiuo klausimu pasiekė "principinį" susitarimą su Maskva.

Savo ruožtu Rusijos Federacijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas RIA Novosti sakė, kad JAV sąlyga įšaldyti branduolinius arsenalus susitarimo dėl strateginių puolamųjų ginklų sudarymo kontekste Maskvai žinoma jau seniai, tačiau Rusijai tai nepriimtina.

Anksčiau JAV paskelbė galvojančios pratęsti Branduolinės ginkluotės mažinimo sutartį (START-III), kuri baigia galioti 2021 metais, su Rusija, tačiau jos siūlo išplėsti sutartį įtraukiant į ją daugybę naujų ginklų ir taip pat siūlo prie jos prijungti KLR.

Kinija pareiškė, kad nėra suinteresuota tokiomis derybomis.

Tegai:
sutartis, JAV, Rusija
Dar šia tema
450 km per 4 minutes. Raketa "Cirkon" — Rusijos atsakas į agresyvius JAV planus
Apie Karabachą, Baltarusiją ir ES: pagrindiniai Lavrovo pareiškimai dideliame interviu
Rusijos naikintuvas Su-27

Rusijos Su-27 perėmė du užsienio lėktuvus virš Baltijos jūros

(atnaujinta 18:31 2020.10.26)
Rusijos Gynybos ministerijos teigimu, rugsėjį ir spalį perėmimų skaičius prie Rusijos sienų, palyginti su rugpjūčiu, pastebimai sumažėjo

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Rusijos naikintuvas Su-27 pirmadienį virš Baltijos jūros perėmė Vokietijos Karinių jūrų pajėgų patrulinį orlaivį ir JAV Karinių oro pajėgų žvalgybinį lėktuvą, praneša Rusijos nacionalinės gynybos kontrolės centras.

Rusijos radarų stotys aptiko du taikinius, artėjančius prie sienos virš neutralių Baltijos jūros vandenų, ir jiems atpažinti pakėlė į orą Su-27 iš budėjimo pajėgų.

"Rusijos naikintuvo įgula nuosekliai identifikavo oro taikinius kaip Vokietijos Karinių jūrų pajėgų bazinės patruliuojančios aviacijos lėktuvą P-3C "Orion" ir JAV Karinių jūrų pajėgų žvalgybinį lėktuvą U-2S, o paskui juos palydėjo virš Baltijos jūros akvatorijos", — pažymima pranešime spaudai.

Užsienio kariniams lėktuvams nusisukus nuo Rusijos sienos, naikintuvas saugiai grįžo į bazavimosi aerodromą. Visas skrydis, kaip pažymi Gynybos ministerija, vyko "griežtai laikantis tarptautinių taisyklių".

Rugpjūčio mėnesį netoli Rusijos sienų gerokai padidėjo orlaivių perėmimų skaičius. Tada beveik kiekvieną dieną Rusijos ginkluotosios pajėgos pakeldavo naikintuvus į orą "susitikimui" su užsienio žvalgybiniais lėktuvais, daugiausia virš Juodosios jūros.

Tomis pačiomis dienomis amerikiečių strateginiai bombonešiai B-52H pratybų "Allied Sky" metu treniravosi paleisti sparnuotąsias raketas po Rusiją iš Nyderlandų, Vokietijos, Lenkijos ir Baltijos šalių, pranešė Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgų vyriausiasis vadas Sergejus Surovikinas. Jis apibūdino šį žingsnį kaip "priešišką ir provokacinį".

Rugsėjį ir spalį perėmimų skaičius prie Rusijos sienų, palyginti su rugpjūčiu, pastebimai sumažėjo.

Tegai:
Rusijos Gynybos ministerija, Baltijos jūra, naikintuvai, Rusija
Dar šia tema
Naikintuvas Su-27 perėmė JAV žvalgybinius lėktuvus virš Juodosios jūros
Užfiksuotas dviejų amerikiečių orlaivių perėmimas rusiškuoju Su-27 — video
Su-27 perėmė JAV bombonešį virš Baltijos jūros
Baltarusijos pasienio kontrolės punktas Kozlovičiai

Baltarusija neįleido "stiprių jaunų žmonių" Lietuvos ir kitų šalių

(atnaujinta 17:27 2020.10.26)
Valstybės sienos komitetas paaiškino, kad užsienio piliečiams buvo atsisakyta, nes jie negalėjo paaiškinti ar patvirtinti atvykimo tikslo

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Baltarusija per savaitę neleido atvykti į šalį 595 užsienio piliečiams, tarp jų ir iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos, praneša agentūra "BelTA" su nuoroda į oficialų Valstybės sienos komiteto atstovą Antoną Byčkovskį.

Pažymima, kad jiems buvo atsisakyta dėl įvairių priežasčių. Daugiausia į šalį bandė patekti "stiprūs jaunuoliai".

"Didžioji dauguma jų — stiprūs jauni žmonės, sportiško kūno sudėjimo, kurie niekaip negalėjo paaiškinti ar patvirtinti savo atvykimo į Baltarusiją tikslo", — pareiškė komitetas.

Pagrindinis norinčių patekti į Baltarusiją srautas buvo iš kaimyninių šalių.

Padėtis Baltarusijoje

Masiniai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną po prezidento rinkimų, kuriuos, VRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, vykstas Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkų renginiai.

Tichanovskaja anksčiau pateikė ultimatumą Baltarusijos prezidentui, kurio galiojimas baigėsi iki spalio 26 d. Po jo visoje šalyje turėjo prasidėti masiniai streikai įmonėse.

Vilnius nuo pat pradžių kišasi į Baltarusijos konfliktą ir stengiasi sudaryti sąlygas Baltarusijos piliečių persikėlimui į Lietuvą. Be to, Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad įvykę yra "suklastoti", ir nepripažįsta išrinkto prezidento teisėtumo.

Maskva ne kartą ragino savo partnerius lietuvius neišjudinti situacijos kaimyninėje šalyje.

Tegai:
Lenkija, Ukraina, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lukašenka įspėjo apie atsaką Lietuvos ir Lenkijos agresijos atveju
Ekspertas: Tichanovskajos žodžiai apie "milijardus" iš Lietuvos — įprastas masalas
Tichanovskaja paragino iki metų pabaigos surengti naujus rinkimus Baltarusijoje
Baltarusija palaidojo "spalvotąją revoliuciją"

Bombardavimas ir šaudymas laivagalio patrankų: nufilmuoti Il-76 manevrai

(atnaujinta 18:51 2020.10.26)
Kaip patikslino Gynybos ministerija, skrydžio aukštis svyravo nuo 300 iki tūkstančio metrų, o greitis viršijo 500 kilometrų per valandą

Lėktuvo Il-76 ekipažai praktikavo bombardavimą ir šaudymą iš laivagalio aviacinių patrankų po antžeminius taikinius Tverės srityje. Vaizdo įrašą paskelbė Rusijos gynybos ministerija.

Vaizdo įraše galima pamatyti, kaip lėktuvai pakyla į orą iš aerodromo ir paskui paleidžia sviedinius.

Kaip pažymėjo Gynybos ministerija, skrydžio aukštis svyravo nuo 300 iki tūkstančio metrų, o greitis viršijo 500 kilometrų per valandą.

Skrydžiuose dalyvavo Tverės, Pskovo ir Ivanovo aviacijos pulkų įgulos. Kiekviena įgula atliko mažiausiai tris skrydžius koviniam naudojimui.

Il-76 — tai sovietų ir rusų sunkusis karinis transporto lėktuvas, kurį sukūrė "Iljušino" projektavimo biuras. Tai pirmasis TSRS istorijoje karinis transporto lėktuvas su turboreaktyviniais varikliais.

Tegai:
Rusijos Gynybos ministerija, lėktuvai, Rusija