ES vėliavos, archyvinė nuotrauka

Nuolatinis Rusijos atstovas paskelbė apie nesutarimus ES dėl Navalno atvejo sankcijų

(atnaujinta 13:40 2020.10.17)
Pasak Čižovo, anksčiau Briuselis nustatė apribojimus šešiems rusams ir vienam moksliniam institutui. Asmenims uždrausta atvykti į ES

VILNIUS, spalio 17 — Sputnik. Tarp tų, kurie Europos Sąjungoje stojo už sankcijų Rusijai įvedimą dėl to, kas nutiko su Aleksejumi Navalnu, šiuo klausimu akivaizdžiai kilo nesutarimų, Rusijos žurnalistams sakė nuolatinis Rusijos atstovas Europos Sąjungoje Vladimiras Čižovas.

ES anksčiau įgyvendino sprendimą dėl Navalno situacijos taikyti sankcijas šešiems rusams ir moksliniam institutui. Rusams buvo uždrausta įvažiuoti į Sąjungos teritoriją. Tarp tų, kuriems bus taikomi ES apribojimai, yra FSB direktorius Aleksandras Bortnikovas, pirmasis prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka, Kremliaus vidaus politikos departamento vadovas Andrejus Jarinas ir prezidento pasiuntinys Sibire Sergejus Meniailo.

"Tarp tų, kurie pasisako už sankcijų įvedimą, šiuo klausimu kilo akivaizdžių vidinių nesutarimų, neatsitiktinai žiniasklaida iš pradžių pranešė apie devynis asmenis, patekusius į jas [sankcijas — Sputnik], vėliau jų skaičius sumažintas iki šešių", — RIA Novosti cituoja Čižovą.

Jo teigimu, naujųjų ES sankcijų pateisinimas politiniu ir teisiniu požiūriu yra "labai menkas, tačiau moraliniu požiūriu tiesiog nepriimtinas".

"Žinoma, mes šiuos apribojimus vertiname taip pat, kaip ir visus ankstesnius — kaip vienašales neteisėtas priemones. Pasaulyje yra tik viena institucija, įgaliota įvesti sankcijas — JT Saugumo Taryba", — sakė jis.

Diplomatas taip pat pabrėžė, kad Maskva imsis atsakomųjų priemonių. Pasak jo, "kadangi sankcijos yra asmeninės, atsakymas akivaizdžiai bus asmeniškas".

"Logiška remtis tuo, kad atsakomosios priemonės gali turėti įtakos Maskvos dvišaliams santykiams su Berlynu ir Paryžiumi, nes niekas neslepia esąs už šio žingsnio", — pridūrė nuolatinis Rusijos Federacijos atstovas.

Jis padarė prielaidą, kad kadangi šiame procese buvo būtent tokių iniciatorių, viskas vyko taip greitai. "Jei tai būtų kitos ES narės, procesas būtų užtrukęs visiškai kitokį laiką", — sakė Čižovas.

Iniciatyva dėl sankcijų kilo iš Prancūzijos ir Vokietijos, pridūrė jis.

Navalnas buvo paguldytas į ligoninę rugpjūčio 20 dieną Omske, kai sunegalavo lėktuve. Remdamiesi tyrimų rezultatais, Omsko gydytojai kaip pagrindinę diagnozę įvardijo medžiagų apykaitos sutrikimą, dėl kurio smarkiai pasikeitė cukraus kiekis kraujyje. Kol kas nėra aišku, kas tai sukėlė, tačiau, pasak Omsko gydytojų, Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau Navalnas lėktuvu buvo nugabentas gydytis į Vokietiją. Po to Vokietijos vyriausybė, remdamasi karo gydytojais, pareiškė, kad Navalnas neva buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia "Novičiok" grupės medžiaga. Vokietijos ministrų kabinetas teigė, kad Vokietijos ekspertų išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos. OPCW pranešė, kad Navalno organizme buvo rasta medžiaga, savo charakteristikomis panaši į "Novičiok", tačiau neįtraukta į draudžiamų cheminių medžiagų sąrašus.

Šiuo atžvilgiu Kremlius pareiškė, kad Berlynas neinformavo Maskvos apie savo išvadas, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusija laukia Vokietijos atsakymo į oficialų pauklausimą dėl šios situacijos. Oficiali Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pažymėjo, kad per mėnesį Rusija išsiuntė Vokietijai tris teisinės pagalbos prašymus dėl situacijos su Navalnu, atsakymai nebuvo gauti.

Navalno hospitalizavimo dieną prokuratūra ir policija pradėjo atlikti patikrinimus. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad tyrimo veiksmai dėl padėties su Navalnu de facto vykdomi. Jei pasitvirtins nuodingos medžiagos buvimas, tyrimas bus atviras ir de jure. Pasak jo, Rusija yra pasirengusi bendrauti su Europa dėl situacijos su Navalnu, tačiau jai reikia informacijos iš Paryžiaus ir Berlyno.

Vokietijos valdžia anksčiau neneigė, kad šalies žvalgybos tarnyba BND nuo 1990-ųjų turėjo prieigą prie "Novičiok" nervus paralyžiuojančios medžiagos.

Berlyno "Šaritė" klinika rugsėjo 23 dieną pranešė, kad Navalnas išrašytas iš ligoninės, jo būklė patenkinama, gydantys gydytojai neatmeta, kad pacientas gali visiškai pasveikti.

Tegai:
Rusija, sankcijos, Aleksejus Navalnas
Temos:
Incidentas su Rusijos opozicionieriumi Navalnu (72)
Dar šia tema
NYT įvardijo į ES sankcijų dėl Navalno bylos sąrašą įtrauktus asmenis
"Ne vien Navalnas svarbus". Kaip pasikeis Rusijos ir Vakarų santykiai
Europos Sąjunga įvedė sankcijas Rusijai dėl situacijos su Navalnu
Makronas teigė tikintis dialogu su Rusija
Sputnik V vakcina

Suomija paskelbė, kad trūksta pajėgumų "Sputnik V" gamybai

(atnaujinta 10:48 2021.03.05)
Paskelbta, kad Rusija yra pasirengusi, jei Suomija būtų suinteresuota, suteikti reikiamas technologijas ir naujoves, kad būtų galima pradėti vakcinų gamybą Suomijoje

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Suomija gali gauti rusišką technologiją vakcinos nuo koronaviruso gamybai, tačiau šalyje nėra tinkamos pramoninės gamybos, sakė Hanna Nohynek, Nacionalinio sveikatos ir socialinės raidos instituto Užkrečiamųjų ligų prevencijos ir imunizacijos skyriaus vyriausioji gydytoja (THL), sakė RIA Novosti.

Vakar Suomijos iniciatyva buvusi prezidentė Tarja Halonen telefonu kalbėjosi su Rusijos Federacijos tarybos pirmininke Valentina Matvijenko, buvo paskelbta, kad Rusija yra pasirengusi, jei Suomija būtų suinteresuota, suteikti reikiamas technologijas ir naujoves, kad būtų galima pradėti vakcinų gamybą Suomijoje.

"Suomija turi patirties kuriant ir gaminant vakcinas pagal adenovirusinius vektorius, tačiau būtina sukurti didelio masto gamybos įrenginius, kurie atitiktų tinkamą gamybos praktiką", — sakė specialistė.

Tinkama gamybos praktika — taisyklės, nustatančios medicininių vaistų gamybos organizavimo ir kokybės kontrolės reikalavimus.

Halonen, priklausanti PSO Europos regiono biuro kovos su COVID-19 grupei, vėliau komentare MTV3 sakė, kad kreipėsi į Matvijenko organizacijos prašymu dėl vakcinų licencijavimo.

"Padėkojau už informaciją ir pasakiau, kad neturiu įgaliojimų ką nors apie tai pasakyti, išskyrus tai, kad aš ją perduosiu vyriausybei", — sakė buvusi prezidentė.

Mokslinis žurnalas "The Lancet" anksčiau paskelbė "Sputnik V" klinikinių tyrimų trečiojo etapo rezultatus, kuriais patvirtinamas aukštas vakcinos efektyvumas ir saugumas.

III fazės klinikinių tyrimų metu "Sputnik V" veiksmingumas, imunogeniškumas ir saugumas siekė 91,6 %. Vakcina suteikia visišką apsaugą nuo sunkių naujos koronavirusinės infekcijos atvejų. "Sputnik V" buvo patvirtinta naudoti daugiau nei 30 šalių.

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
Tegai:
Suomija, Rusija, Sputnik V
Koronaviruso vakcina Moderna

Amerikos gydytojai nustatė "Modernos" vakcinos šalutinį poveikį odai

(atnaujinta 10:11 2021.03.05)
Pažymima, kad vidutiniškai reakcija atsiranda aštuntą dieną po pirmosios injekcijos

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. "Modernos" vakcina nuo koronaviruso gali sukelti odos uždegimą ir bėrimus praėjus daugiau nei dešimčiai dienų po pirmosios vakcinacijos, teigė mokslininkai laiške, paskelbtame "New England Journal of Medicine".

"Mes pranešame apie 12 pacientų, kuriems būdingos panašios reakcijos, atsiradusios šalia injekcijos vietos, kai vietiniai ir sisteminiai simptomai, susiję su vakcinacija, visiškai išnyksta", — sakoma Amerikos medicinos komandos pranešime.

Pažymima, kad vidutiniškai bėrimai atsiranda aštuntą dieną po pirmosios injekcijos, iš viso reakcija pasireiškė nuo 4 iki 11 dienų.

Žurnalo svetainėje paskelbta lentelė, kurioje pateikiamos visų 12 pacientų, kuriems nustatyta reakcija, paveiktų zonų nuotraukos.

Nepaisant iškilusių problemų, gydytojai įtikino pacientus pasiskiepyti antrąja doze ir užbaigti imunizaciją. Po antrosios vakcinacijos tik trys žmonės patyrė tokio pat intensyvumo odos uždegimą, dar trims pasireiškė lengvesnė reakcija, likusiems po antrojo skiepo simptomai nepasireiškė.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
vakcina, Amerika
Svetlana Tichanovskaja ir Gabrielius Landsbergis

Landsbergis: greičiau pragaras užšals, negu mes imsime svarstyti Baltarusijos reikalavimus

(atnaujinta 12:26 2021.03.05)
Pasak užsienio reikalų ministro, Lietuva buvo ir bus mūro siena, už kurios prieglobstį ras visos demokratinės jėgos, kurias persekioja režimai

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Lietuva Baltarusijos valdžiai neperduos buvusios kandidatės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos. Tai pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, rašoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Pasak jo, Lietuva buvo ir bus mūro siena, už kurios prieglobstį ras visos demokratinės jėgos, kurias persekioja režimai.

"Tad visi, radę prieglobstį Lietuvoje, gali jaustis saugūs, kad jie nebus perduoti režimams — nei dėl savo kovos už demokratiją, nei už žodžio ar tikėjimo laisvę. O Baltarusijos režimui galime pasakyti - greičiau pragaras užšals, negu mes imsime svarstyti jūsų reikalavimus", — pareiškė Landsbergis.

Anksčiau Baltarusijos generalinė prokuratūra išsiuntė Lietuvai prašymą išduoti buvusią kandidatą į prezidentus Svetlaną Tichanovskają.

Antradienį Baltarusijos tyrimų komitetas paskelbė, kad inicijuos Tichanovskajos ekstradiciją, atitinkami dokumentai buvo perduoti Generalinei prokuratūrai. Baltarusija kreipėsi į Lietuvą su prašymu išduoti politikę.

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas Vokietijos kanalui pranešė, kad Tichanovskajos ekstradicijos bus atsisakyta.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios kišasi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje Tichanovskaja buvo pavadinta "išrinktąja respublikos vadove". Dokumente tarptautinė bendruomenė raginama nepripažinti naujų Lukašenkos sudarytų susitarimų. Lietuvos deputatų teigimu, naujų susitarimų su Rusijos Federacija pasirašymas "apriboja Baltarusijos žmonių suverenitetą".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja, Vytautas Landsbergis
Dar šia tema
Baltarusijos tyrimų komitetas inicijavo Tichanovskajos ekstradiciją
Lietuva atsisakys išduoti Tichanovskają Baltarusijai