Svetlana Tichanovskaja

Tichanovskaja paprašė, kad Lenkija pakeistų įstatymus dėl baltarusių migrantų

(atnaujinta 11:21 2020.10.21)
Pasak jos, Lenkijos premjeras teigė, kad Varšuva yra pasirengusi balsuoti, jog būtų atsisakyta teisės dirbti su humanitarinėmis vizomis apribojimų

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Buvusi Baltarusijos kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja prašo Lenkijos ministro pirmininko Mateušo Moravieckio leisti tėvynę palikusiems baltarusiams dirbti Lenkijoje.

Antradienį Varšuvoje Tichanovskaja susitiko su keletu Lenkijos politikų, visų pirma su ministru pirmininku Mateušu Moravieckiu, prezidento kanceliarijos vadovu Kšištofu Ščerskiu ir Varšuvos meru Rafalu Tšaskovskiu.

"Šiandien susitikdama su ministru pirmininku Moraveckiu įteikiau jam laišką, kuriame prašau pakeisti įstatymus, kad žmonės, atvykę į Lenkiją vykdydami humanitarines programas ir kurie buvo priversti palikti Baltarusiją, galėtų dirbti Lenkijoje", — sakė ji.

"Mes nenorime gyventi čia kitų žmonių sąskaita. Mums labai svarbu, kad galėtume dirbti ir užsidirbti pragyvenimui. Esame dėkingi už Lenkijos vyriausybės palaikymą, tačiau žmonės nori, kad jie galėtų užsidirbti pragyvenimui ir būtų naudingi juos priėmusiai valstybei," — pridūrė ji.

Tichanovskajos spaudos tarnybos kanalas "Telegram" pažymi, kad politikė pateikė rekomendacijų sąrašą, kaip pagerinti humanitarinių vizų į Lenkiją gavimo tvarką, taip pat įgyti teisę dirbti šalyje.

"Premjeras sakė, kad Lenkija yra pasirengusi balsuoti, jog būtų atsisakyta teisės dirbti su humanitarinėmis vizomis apribojimų. Susitikime aptarta baltarusių, kurie per protestus buvo sunkiai sužeisti, reabilitacija, taip pat stipendijų programos sportininkams, kad jie galėtų toliau treniruotis Lenkijoje", — cituojama Tichanovskaja RIA Novosti pranešime.

Tichanovskaja Lenkijos ministrui pirmininkui pasakojo apie savo ekonomikos atstovą Alesą Alechnovičių, "paprašė surengti susitikimą su juo, kad būtų aptartas demokratinių Baltarusijos ekonominių reformų paketas".

Politikė taip pat išreiškė padėką už paramą studentų programoms, nepriklausomai žiniasklaidai, tinklaraštininkams ir visiems Baltarusijos žmonėms.

Lenkijos teigimu, nuo šių metų rugpjūčio 18 iki spalio 18 dienos į Lenkiją atvyko 707 baltarusiai, kurie pasinaudojo specialiu įvažiavimo režimu, kurį įvedė Lenkijos vyriausybė po prezidento rinkimų Baltarusijoje ir po to vykusių protestų. 399 baltarusiai atvyko į Lenkiją su humanitarinėmis vizomis, 170 respublikos piliečių kreipėsi dėl tarptautinės apsaugos į Lenkiją.

Padėtis Baltarusijoje

Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka (CRK duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų), prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad laimėjo Tichanovskaja.

Po rinkimų Tichanovskaja išvyko į Lietuvą. O Baltarusijoje jos iniciatyva opozicija sukūrė Koordinacinę tarybą (KT). Opozicija Tichanovskają laiko išrinktąja vadove, reikalauja skirti naujus rinkimus šalyje, primygtinai reikalauja derybų su dabartine valdžia.

Pirmosiomis protestų Baltarusijoje dienomis veiksmai virto smurtiniais protestuotojų ir teisėsaugos institucijų susidūrimais. Opozicija ragina tęsti protestus, valdžia reikalauja nutraukti neteisėtus veiksmus. Atsižvelgdama į tai, Europos Sąjunga priėmė keletą sankcijų Baltarusijos valdžios institucijoms, kurias tada palaikė Šveicarija, kuri nėra ES narė, tačiau laikėsi jos sankcijų politikos.

Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad vykstantys protestai šalyje koordinuojami iš užsienio. Lukašenka apkaltino Vakarų šalis tiesioginiu kišimusi į padėtį respublikoje, pažymėjo, kad riaušėms vadovauja JAV, o europiečiai "žaidžia išvien". Tarp šalių, iš kurių galimai koordinuojami protesto veiksmai, Lukašenka įvardijo Lenkiją, Čekiją, Lietuvą ir Ukrainą.

Tegai:
migrantai, Lenkija, Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (507)
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva gali tik spekuliuoti dėl Lukašenkos pokalbio tardymo izoliatoriuje
Tichanovskaja su Šveicarijos deputatais aptarė krizę Baltarusijoje
Buvęs RAN prezidentas Vladimiras Fortovas

Mirė buvęs RAN prezidentas Vladimiras Fortovas

(atnaujinta 09:46 2020.11.29)
Sovietų ir rusų mokslininkas dirbo TSRS mokslų akademijos Cheminės fizikos institute ir Aukštų temperatūrų institute. RAN jis vadovavo 2013–2017 metais

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Buvęs Rusijos mokslų akademijos prezidentas, akademikas Vladimiras Fortovas mirė sekmadienio rytą, pranešė RIA Novosti Rusijos mokslų akademijos prezidento pavaduotojas Vladimiras Ivanovas.

Режиссер Роман Виктюк
© Sputnik / Виталий Белоусов

"Šį rytą mirė iškilus sovietų ir rusų mokslininkas, 2013-2017 metų Rusijos mokslų akademijos prezidentas, Rusijos mokslų akademijos akademikas Vladimiras Evgenijevičius Fortovas. Tai yra nepataisoma nuostolis Rusijai, Rusijos ir pasaulio mokslui", — sakė Ivanovas.

Jis pridūrė, kad Fortovui buvo 74 metai.

Vladimiras Fortovas dirbo TSRS mokslų akademijos Cheminės fizikos institute ir Aukštų temperatūrų institute. Jis iš esmės prisidėjo prie impulsinės plazmos fizikos, ekstremalių materijos būsenų fizikos, energetikos, kosmoso fizikos ir raketų technikos raidos. Jo darbo rezultatai buvo labai svarbūs užtikrinant Rusijos gynybinius pajėgumus.

1996–1997 metais Fortovas buvo vyriausybės vicepremjeras — Rusijos Federacijos valstybinio mokslo ir technologijų komiteto pirmininkas. 1997-1998 metais Rusijos Federacijos mokslo ir technologijų ministras. 1996-2001 metais — Rusijos mokslų akademijos viceprezidentas. RAN jis vadovavo 2013–2017 metais.

Jis buvo apdovanotas daugybe ordinų ir medalių, daugelio prestižinių tarptautinių mokslo premijų laureatu.

Kuršių marių pakrantė ir paplūdimys Nacionaliniame parke Kuršių nerija Kaliningrado srityje

Paklausos ir kainų augimas: kelionių organizatoriai įvertino Kuršių nerijos perspektyvas

(atnaujinta 22:37 2020.11.28)
Nuo sausio 1 dienos vizito kaina padvigubės. Tačiau tuo tarpu išplėstas lengvatų gavėjų skaičius — tarp jų, be kita ko, pensininkai, maži vaikai ir moksleiviai, nepasiturintieji, neįgalieji

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Bilietų į Kuršių nerijos nacionalinį parką brangimas gali turėti įtakos jo prieinamumui turistams. Apie tai praneša Rusijos kelionių pramonės sąjungos elektroninis laikraštis "RATA News".

Nuo sausio 1 dienos apsilankymo kaina padidės nuo 150 iki 300 rublių asmeniui (nuo 1,65 iki 3,34 euro). Kelionių organizatoriai mano, kad toks staigus kainų augimas prieštarauja bendrajai vidaus turizmo plėtros tendencijai.

Национальный парк Куршская коса в Калининградской области
© Sputnik / Евгения Новоженина
Nacionalinis parkas "Kuršių nerija" Kaliningrado srityje

Kuršių nerijos parko tinklalapyje pažymima, kad nemokamai lankytis ypač saugomose gamtos teritorijose gali tik gyventojai tų regionų, kuriuose jos yra.

"Kuršių nerijoje, kartu su bilietų kainų padidėjimu, išplėstas lengvatų gavėjų skaičius. Jais tapo pensinio amžiaus piliečiai, maži vaikai ir moksleiviai, mažas pajamas gaunantys piliečiai, neįgalieji ir juos lydintys asmenys, daugiavaikės šeimos, karinių operacijų veteranai ir kiti", — rašoma laikraštyje.

Nacionalinio parko atstovė spaudai Olga Bolšakova pareiškė, kad kainų padidėjimą lemia didėjanti turistų apkrova nacionalinio parko infrastruktūrai ir poreikis palaikyti gerą jos būklę.
Национальный парк Куршская коса в Калининградской области
© Sputnik / Евгения Новоженина
Nacionalinis parkas "Kuršių nerija" Kaliningrado srityje

Kelionių agentūros "Aniuta"  direktorius Altynbekas Kožachmetovas pažymėjo, kad krūvis Kuršių nerijai iš tikrųjų didelis, tačiau tai dėl savarankiškų turistų. Jis mano, kad parkas elgiasi teisingai, išskiriamas didelę lengvatų gavėjų grupę, tačiau "revoliucinis" kainų augimas niekaip neatitinka šalies mastu plėtojamos vidaus turizmo plėtros tendencijos.

Panašios nuomonės laikosi ir bendrovės "Jantarnaja mozaika" direktorius Karenas Galstianas.

Национальный парк Куршская коса в Калининградской области
© Sputnik / Евгения Новоженина
Nacionalinis parkas "Kuršių nerija" Kaliningrado srityje
"Šiemet yra labai didelė paklausa aplankyti Kaliningradą ir, atitinkamai, Kuršių neriją, kur visi nori patekti. Mes siunčiame ten mažiausiai po penkis autobusus per dieną, o buvo dienų, kai iš mūsų vyko ir 15 autobusų. Gaila, kad toks susidomėjimas turistams randa tik vieną atsaką — kainų padidėjimą. Be to, kol kas nieko nebuvo padaryta, niekas nebuvo patobulinta, nebuvo sukurti normalūs tualetai, o kaina jau padidėjo", — pasakė jis.

Laikraščio pašnekovas pažymėjo, kad žmonės aktyviai keliavo į Kaliningrado sritį, taip pat ir dėl prieinamų kainų. Jo nuomone, toks nedraugiškas požiūris į turistus smogs tiek keliautojams, tiek turizmo verslui.

"Šiandien mūsų asociacijos valdyboje aptarėme šią problemą. Išsiųsime laišką Aplinkos apsaugos ministerijai", — "RATA-news" pasakė Kaliningrado srities turizmo pramonės įmonių asociacijos vadovė, kelionių organizatoriaus "Junona" generalinė direktorė Svetlana Slepionok.

© Sputnik / Aleksey Danichev
Vaizdas į kopas nuo aukštumos Efa Kuršių nerijos nacionaliniame parke Kaliningrado srityje

Anot jos, kelionių organizatoriai nepatenkinti tuo, kad jiems teks mokėti tą pačią kainą, kaip ir tiems, kurie atvyksta asmeniniais automobiliais.

"Įvažiavimas, bilietų pardavimas nėra reglamentuojami. Turime daug turistų skundų. O dabar dar ir bilietas kainuos dvigubai brangiau", — pareiškė ji.

Nacionalinis parkas "Kuršių nerija" įsikūręs Kaliningrado srities dalyje, besiribojančioje su Lietuva, siauroje žemės juostoje tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių. Šiaurinės parko sienos eina palei Rusijos ir Lietuvos sieną.

Nacionalinis parkas "Kuršių nerija" ribojasi su to paties pavadinimo nacionaliniu parku Lietuvoje, užimančiu šiaurinę Kuršių nerijos dalį.

Tegai:
turizmas, Rusija, Kaliningrado sritis, Kuršių nerija
COVID-19 testas

Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 atvejų skaičius viršijo 60 tūkst.

(atnaujinta 09:55 2020.11.29)
Per pastarąsias dvi savaites sergamumo rodiklis respublikoje pasiekė 911,2 atvejo 100 tūkstančių gyventojų

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Lietuvoje per praėjusią parą buvo nustatyti 1976 nauji koronaviruso atvejai. Tai rodo interaktyvaus Statistikos departamento žemėlapio duomenys.

Palyginus su praėjusia savaite, atvejų per parą sumažėjo 14,4 proc.

Šiuo metu nuo pandemijos pradžios nustatytų atvejų skaičius siekia 60 193. Tuo tarpu serga 45 355 žmonės, 13 120 pasveiko, 491 pacientas mirė.

Per pastarąsias dvi savaites sergamumo rodiklis Lietuvoje pasiekė 911,2 atvejo 100 tūkstančių gyventojų.

Karantinas Lietuvoje įvestas nuo lapkričio 7 dienos. Šią savaitę ji buvo pratęsta iki gruodžio 17 dienos imtinai.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 62,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 1,4 mln. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Kalėdiniu laikotarpiu Lietuvoje nusimato daugiau skrydžių ir krypčių
Startuoja portalas vaikams ir tėvams "Katantinas.lt"
Rasta koronavirusą blokuojanti priemonė