Rusijos ir ES vėliavos

ES išplėtė sankcijas Rusijai

(atnaujinta 20:44 2020.10.22)
Pranešime teigiama, kad turimas omeny "85-asis pagrindinis GRU specialiųjų operacijų centras", taip pat Dmitrijus Badinas ir Igoris Kostiukovas, kurie ES laikomi šio centro darbuotojais. Sekdama Europa, Didžioji Britanija paskelbė panašias priemones

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. 2015 metais Europos Sąjunga įvedė sankcijas dviem Rusijos piliečiams ir vienai organizacijai, įtariamai kibernetine ataka Bundestage. Tai skelbiama Europos Sąjungos oficialiame dokumente, praneša RIA Novosti.

Kalbama apie "85-ąjį pagrindinį GRU specialiųjų operacijų centrą", taip pat Dmitrijų Badiną ir Igorį Kostiukovą, kurie ES laikomi šio centro darbuotojais. Sekdama Europa, Didžioji Britanija paskelbė panašias priemones.

Remiantis žiniasklaidos pranešimais, įsilaužėliai per 2015 metų Bundestago išpuolį nukopijavo dvi pašto dėžutes, kuriose buvo Angelos Merkel biuro korespondencija nuo 2012 iki 2015 metų. Pati Merkel, kalbėdama Bundestage, kibernetinę ataką pavadino nemalonia plėtojant santykius su Maskva.

Gegužės pabaigoje į Vokietijos užsienio reikalų ministeriją dėl kibernetinės atakos buvo iškviestas Rusijos ambasadorius Berlyne Sergejus Nečajevas. Diplomatui buvo pranešta, kad Briuselio federalinė vyriausybė įves Europos Sąjungos sankcijas asmenims, atsakingiems už šį "išpuolį", įskaitant Rusijos pilietį Dmitrijų Badiną: jis, anot ministerijos, 2015 metais, būdamas GRU darbuotoju, kaip ART28 grupės dalis, dalyvavo tokio pobūdžio įsilaužimuose.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas savo ruožtu pažymėjo, kad Berlynas nepateikė Rusijos dalyvavimo šioje atakoje įrodymų.

ES sankcijų režimas įsigaliojo 2019 metų gegužės mėnesį. Numatytos ribojamosios priemonės gali apimti turto įšaldymą ir draudimą keliauti į ES šalis. Sankcijos įvedamos po visų valstybių narių vieningo pritarimo.

Santykiai tarp Maskvos ir Vakarų šalių pablogėjo dėl situacijos Ukrainoje ir aplink Krymą, kuris vėl susijungė su Rusija po referendumo pusiasalyje. Vakarai, kaltindami Rusiją kišimusi, įvedė jai sankcijas, Maskva ėmėsi atsakomųjų priemonių, pakeitė importo politiką ir ne kartą pareiškė, kad kalbėti su ja sankcijų kalba yra neproduktyvu.

Rusija ne kartą patikino, kad nėra konflikto Ukrainoje šalis ir Minsko susitarimų objektas. Pastaruoju metu ES šalyse vis aiškiau girdimos nuomonės apie būtinybę panaikinti sankcijas Maskvai.

Krymas tapo Rusijos regionu po 2014 metų kovo mėnesį surengto referendumo, kuriame 96,77 proc. Krymo rinkėjų ir 95,6 proc. Sevastopolio gyventojų nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos. Krymo valdžia surengė referendumą po Ukrainoje 2014 metų vasarį įvykusio perversmo. Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija.

Rusijos vadovybė ne kartą pažymėjo, kad Krymo gyventojai demokratiškai, visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT Chartijos, balsavo už susijungimą su Rusija. Anot Vladimiro Putino, Krymo klausimas uždarytas "visiems laikams". 

Tegai:
sankcijos Rusijai, Rusija, ES
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai (292)
Dar šia tema
Vokietijos deputatas pranašauja tamsą šaliai, jei bus atsisakyta "Nord Stream-2"
Ekspertas: kol ES nerimauja dėl Minsko, JAV perkels karius arčiau Rusijos
Naujagimiai

Moteris Malio pagimdė devynis kūdikius vienu metu

(atnaujinta 08:11 2021.05.08)
Malio sveikatos ministrė pasveikino abiejų šalių medicinos specialistus, kurių "profesionalumas buvo raktas į laimingą šio nėštumo baigtį"

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Vakarų Afrikos šalies Malio gyventoja vienu metu pagimdė devynis vaikus — penkios mergaitės ir keturi berniukai, motinai ir naujagimiams sekasi gerai, praneša respublikos Sveikatos apsaugos ministerija. Rašo RIA Novosti.

Ministerijos teigimu, Halima Cisse, po dviejų savaičių viešnagės Malio sostinės Bamako ligoninėje, kovo pabaigoje šalies prezidento Ba Ndau dekretu buvo perkelta į Maroko kliniką.

"Sveikatos ir socialinės plėtros ministras su malonumu praneša, kad 2021 metų gegužės 4 dieną moteris cezario pjūvio būdu pagimdė devynis kūdikius, o ne septynis, o tai buvo paskelbta remiantis ultragarso tyrimais, atliktais tiek Malyje, tiek Maroke. Naujagimiams (penkios mergaitės ir keturi berniukai) ir mamai sekasi gerai", — sakoma Sveikatos apsaugos ministerijos "Facebook" įraše.

Malio sveikatos ministrė Fanta Sibi pasveikino abiejų šalių medicinos specialistus, kurių "profesionalumas buvo raktas į laimingą šio nėštumo baigtį".

"Agence France Presse" duomenimis, naujagimių motinai yra 25 metai. Po kelių savaičių jie turėtų kartu grįžti į Malį.

Tuo pat metu Maroko sveikatos ministerijos atstovas Rashidas Kudhari sakė nieko nežinantis apie tai, jog kažkur jo šalyje buvo toks retas reiškinys — devynių vaikų gimimas vienu metu.

Tegai:
moteris, naujagimiai, Malis
Maistas

JT paskelbė apie rimtą bado krizę pasaulyje

(atnaujinta 08:10 2021.05.08)
Pasak dokumento, dėl konfliktų, ekonominių sukrėtimų, įskaitant sukeltus COVID-19 pandemijos, ir ekstremalių klimato įvykių 2020 metais mažiausiai 155 milijonai žmonių patyrė stiprų badą

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Žmonių, susiduriančių su ūmiu maisto trūkumu ir kuriems reikalinga skubi pagalba išgyventi ir išsaugoti pragyvenimo šaltinius, skaičius pasiekė aukščiausią lygį per penkerius metus, sakoma Pasaulinio maisto krizių tinklo — tarptautinio JT, ES, vyriausybės aljanso — pranešime ir nevyriausybinės organizacijos, kovojančios su maisto krizėmis. Apie tai rašo RIA Novosti autorius Aleksandras Logunovas.

Pasak dokumento, dėl konfliktų, ekonominių sukrėtimų, įskaitant sukeltus COVID-19 pandemijos, ir ekstremalių klimato įvykių 2020 metais mažiausiai 155 milijonai žmonių patyrė stiprų badą.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos išplatintame pranešime daroma nuvilianti išvada, kad ūmus badas tebėra aktuali problema milijonams žmonių.

Mažiausiai 155 milijonai žmonių 55 šalyse/teritorijose susidūrė su dideliu maisto trūkumu, atitinkančiu krizes ir sunkesnes situacijas 2020 metais — 20 mln. daugiau nei praėjusiais metais. Tai rodo nerimą keliančią tendenciją, kad nuolat didėja didelis maisto trūkumas, pastebėtas nuo 2017 metų, kai buvo paskelbta pirmoji ataskaita.

Maždaug 133 tūkstančiai visų žmonių pateko į "katastrofišką" maisto nepriteklių Burkina Fase, Pietų Sudane ir Jemene, kur reikėjo imtis skubių priemonių, kad būtų išvengta masinės gyventojų žūties ir visos ekonomikos žlugimo.

Dar mažiausiai 28 milijonai žmonių 2020 metais "tiesiogine prasme buvo ant bado ribos" dėl maisto nepritekliaus "kritinės padėties". Skubūs veiksmai 38 šalyse ar teritorijose išgelbėjo gyvybes ir pragyvenimo šaltinius ir užkirto kelią plintančiam badui.

Didelis maisto trūkumas ir toliau yra didžiausias Afrikoje. Apie 98 milijonai žmonių (2 trečdaliai), kurie 2020 metais susidūrė su dideliu maisto trūkumu, gyveno Afrikos žemyne. Tačiau ši problema palietė ir kitas pasaulio šalis, įskaitant Jemeną, Afganistaną, Siriją ir Haitį, kurios pateko tarp dešimties šalių, kuriose praėjusiais metais užfiksuota didžiausia maisto krizė.

Tarp pagrindinių bado problemos masto augimo veiksnių pranešime minimi konfliktai, ekonominiai sukrėtimai, kuriuos daugeliu atvejų sukelia COVID-19 pandemija. Po jų seka orų įvykiai, kurie nukrito į trečią vietą pagrindinių priežasčių sąraše, ir ekstremalūs orų įvykiai.

"Nors 2021 metais konfliktas išliks pagrindiniu maisto krizių varikliu, COVID-19 pandemija ir sulaikymo priemonės, taip pat ekstremalūs orų reiškiniai ir toliau didins ūmų maisto trūkumą ekonomiškai nestabiliose šalyse", — sakoma pranešime.

"Konfliktas ir badas yra vienas kitą sustiprinantys reiškiniai. Norint išspręsti bet kurią iš šių problemų, būtina spręsti abi problemas vienu metu. Turime padaryti viską, kad nutrauktume šį užburtą ratą. Bado problemos sprendimas yra stabilumo pagrindas ir taika", — įvadinėje ataskaitos dalyje sakė JT generalinis sekretorius Antonijas Guterešas.

Tegai:
krizė, maistas, JT Generalinė Asamblėja
Sosnovskio barščiai, archyvinė nuotrauka

Vilniuje planuojama sunaikinti 99 proc. Sosnovskio barščių populiacijos

(atnaujinta 16:49 2021.05.08)
Šį pavasarį pradedamas įgyvendinti veiksmų planas, kuris itin efektyviai mažins šio augalo plotus, kovai su Sosnovskio barščiais skirta apie 94 tūkst. eurų

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Per 2 metus Vilniuje bus sunaikinta 99 proc. Sosnovskio barščių populiacijos, praneša spaudos tarnyba.

Kontroliuodama Sosnovskio barščių populiaciją Vilniaus teritorijose, savivaldybė ėmėsi naujo, kelis metus truksiančio, invazinio augalo gausos reguliavimo plano iki 2022-ųjų.

Iki šiol su Sosnovskio barščiais kovota priemonėmis, kurios šio invazinio augalo plitimą pristabdydavo, tačiau iki galo nesunaikindavo. 

Šį pavasarį pradedamas įgyvendinti visas veiksmų planas, kuris mažins šio augalo plotus itin efektyviai.

Sosnovskio barščių naikinimo plane – purškimas herbicidais, kasimas Verkių-Pavilnių parkų teritorijoje ir šalia vandens telkinių bei šienavimas.

Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje Sosnovskio barščio populiacija aptinkama 18 ha teritorijoje (133 vietose), kur yra užfiksuoti plotai ar invaziniai augalai, tačiau šie plotai nuolat kinta. Teritorija yra urbanizuota, ją supa parkai, saugomos teritorijos, miškai, pievos bei atviri ūkiniu požiūriu nenaudojami plotai, kuriuose Sosnovskio barščiai gali nesunkiai plisti, todėl svarbu kuo skubiau kontroliuoti populiaciją ir neleisti jai išplisti į gretimus plotus. Purškimo darbai pradedami jau šį savaitgalį.

Iš Aplinkos ministerijos ir Savivaldybės biudžeto lėšų kovai su Sosnovskio barščiais skirta apie 94 tūkst. eurų.

Šį piktžolė ir invazinė rūšis yra paplitusi Baltijos šalyse, Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje ir Lenkijoje. Sosnovskio barščių sultyse yra medžiagos, kuri, patekusi ant odos (pavyzdžiui, žmogui ją palietus) ir paveikus saulės spinduliams, sukelia stiprius, net III laipsnio nudegimus.

Tegai:
Sosnovskio barščiai, Vilnius
Dar šia tema
Skirtos lėšos Sosnovskio barščiui naikinti