Lenkijos prezidentas Andžejus Duda, archyvinė nuotrauka

Lenkijos prezidentas užsikrėtė koronavirusu

(atnaujinta 13:13 2020.10.24)
Pranešama, kad prezidentui Andžejui Dudai vakar buvo atliktas testas dėl koronaviruso, rezultatas buvo teigiamas

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Lenkijos prezidentui Andžejui Dudai patvirtinta koronavirusinė infekcija COVID-19. Tai šeštadienį pranešė valstybės vadovo atstovas spaudai Blažejus Spychalskis.

"Vakar prezidentui A. Dudai buvo atliktas testas dėl koronaviruso. Jo rezultatas buvo teigiamas. Prezidentas jaučiasi gerai. Mes palaikome nuolatinį ryšį su medicinos tarnybomis", — parašė jis Twitter.

Paskutinis Dudos vizitas į užsienį buvo Ukrainoje spalio 11–13 dienomis. Visų pirma jis susitiko su Ukrainos prezidentu Vladimiru Zelenskiu.

Be to, Lenkijos vadovas penktadienį taip pat aplankė Nacionalinį stadioną Varšuvoje, kur šiuo metu įrengiama laikina ligoninė COVID-19 pacientams, nurodė prezidento spaudos tarnyba. 

Pastaruoju metu Lenkijoje smarkiai padaugėjo koronaviruso infekcijos atvejų ir mirčių. Penktadienį užfiksuotas dar vienas rekordas — 13 632 atvejai. Ketvirtadienį mirė rekordinis skaičius žmonių — 168.

Tegai:
koronavirusas, Lenkija, Andrzejus Duda
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (642)
Dar šia tema
Prezidentūroje nustatytas naujas COVID-19 atvejis
Rekordiniai COVID-19 skaičiai: infekcija plinta ligoninėse, mokyklose ir įmonėse
"Pavasarį buvo tik mokymai": gydytojas įvertino situaciją su COVID-19 Lietuvoje
Vakcina nuo koronaviruso

Įrodyta, kad "Sputnik V" vakcina veiksminga daugiau nei 95 %

(atnaujinta 13:43 2020.11.24)
Skaičiavimas buvo atliktas remiantis 18794 savanorių, kurie pirmą ir antrą "Sputnik V" vakcinos ar placebo injekciją, antrame kontroliniame punkte — 39 sergančių savanorių lapkričio 23 dienos tyrimų duomenimis

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Antroji tarpinė COVID-19 vakcinos "Sputnik V" klinikinio tyrimo duomenų analizė parodė 91,4% veiksmingumą 28 dieną po pirmosios injekcijos, vakcinos efektyvumas 42 dieną po pirmosios injekcijos viršija 95%, teigiama vakcinos Twitter paskyroje.

"Sputnik V vakcinos veiksmingumas buvo 91,4%, remiantis antrąja tarpine duomenų analize 28 dieną po to, kai savanoriai gavo pirmąją imunizaciją (7 diena po antrosios imunizacijos)... Preliminarūs duomenys apie savanorius 42 dieną po pirmoji injekcija (atitinka 21 dieną po antrosios injekcijos) rodo, kad vakcinos veiksmingumas viršija 95%", — sakoma pranešime.

Skaičiavimas buvo atliktas remiantis 18794 savanorių, kurie pirmą ir antrą "Sputnik V" vakcinos ar placebo injekciją, antrame kontroliniame punkte — 39 sergančių savanorių lapkričio 23 dienos analizės duomenimis.

Pagal vakcinos "Sputnik V" trečiojo tyrimo etapo protokolą jos tarpinis veiksmingumas apskaičiuojamas trijuose statistiškai reikšminguose reprezentaciniuose kontroliniuose taškuose — pasiekus 20, 39 ir 78 COVID-19 atvejus tarp placebą ir vakciną gaunančių asmenų. Antroji tarpinė vakcinos "Sputnik V" veiksmingumo analizė buvo atlikta remiantis 39 patvirtintų atvejų, nustatytų placebo grupėje (31 atvejis) ir vakcinos grupėje (aštuoni atvejai), pasiskirstymu. Placebo grupės ir paskiepytos grupės santykis yra 1:3.

Šiuo metu Rusijoje vakcinos "Sputnik V" tyrimo trečiajame etape dalyvauja 40 tūkstančių savanorių, iš kurių daugiau nei 22 tūkstančiai savanorių buvo paskiepyti pirmąja injekcija, o daugiau nei 19 tūkstančių savanorių — pirmąja ir antrąja injekcijomis.

"Sputnik V" yra pirmoji pasaulyje registruota vakcina, skirta koronavirusinės infekcijos profilaktikai. Ją sukūrė Gamalėjaus vardo nacionalinis epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centras, bendradarbiaudamas su Rusijos tiesioginių investicijų fondu, remdamasis gerai ištirta žmogaus adenoviruso vektoriaus platforma.

Dabar "Sputnik V" atliekami poregistraciniai bandymai, kuriuose dalyvauja 40 tūkst. žmonių. Pirmąją preparato dozę jau gavo daugiau kaip 20 tūkstančių savanorių, o antrąją — daugiau nei 16 tūkstančių. Pirmoji tarpinė duomenų analizė parodė vakcinos veiksmingumą 92 proc. lygyje.

Be to, klinikiniai "Sputnik V" bandymai taip pat vykdomi Baltarusijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Indijoje, Venesueloje ir Brazilijoje.

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
Tegai:
Rusija, vakcina, koronavirusas
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Rusiška vakcina nuo COVID-19 bus pigesnė už Vakarų vakcinas, žada gamintojas
Lietuvos vyriausybė pritarė dar 1,4 mln vakcinų nuo koronaviruso dozių pirkimui
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka

Lukašenka pareiškė apie nacizmo heroizaciją kaimyninėse šalyse

(atnaujinta 12:24 2020.11.24)
Baltarusijos prezidentas įsitikinęs, kad jokie nuopelnai tėvynei negali pateisinti nusikaltimų prieš žmoniją

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka teigė, kad bandymai heroizuoti nacizmą yra nepriimtini, ir jis gailisi, kad tai vyksta kai kuriose kaimyninėse šalyse.

Kaip teigiama Baltarusijos prezidento interneto svetainėje, šį pareiškimą prezidentas padarė antradienį Minske per įgaliojamųjų raštų įteikimo ceremoniją daugeliui užsienio valstybių ambasadorių.

"Mūsų valstybės nuolat palaiko absoliutų nepriimtinumą peržiūrint jo [Antrojo pasaulinio karo — Sputnik] rezultatus ir nacizmo heroizavimą", — sakė Lukašenka.

Jis pabrėžė, kad artimiausiu metu Baltarusijoje parlamentas svarstys įstatymo projektą dėl nacizmo heroizavimo šalyje nepriimtinumo.

"Taip vadinamąją heroizaciją šiandien nusideda daugelis šalių, ypač tų, kurios yra šalia mūsų", — pabrėžė Baltarusijos prezidentas.

Taip pat jis įsitikinęs, kad jokie nuopelnai tėvynei negali pateisinti nusikaltimų prieš žmoniją.

Tegai:
nacizmas, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Dar šia tema
Lietuvos elgesys gali turėti įtakos Minsko sprendimui dėl tranzito, pareiškė Makėjus
Dėl humanitarinių priežasčių į Lietuvą leista atvykti dar 35 Baltarusijos piliečiams
"Apsėstas velnio": Baltarusijos schizmatikai pasmerkė Lukašenką
Nord Stream-2

Vokietija vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis

(atnaujinta 13:43 2020.11.24)
Vokietijos vyriausybė taip pat nurodė, kad ji derins tolesnius veiksmus su Europos partneriais, Europos Komisija ir įmonėmis, dalyvaujančiomis projekte

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Vokietijos vyriausybė pakartojo savo poziciją JAV, kad ekstrateritorinės sankcijos prieš "Nord Stream-2" yra nepriimtinos, pirmadienį pranešė "Bloomberg", remdamasi lapkričio 17 dienos vyriausybės ataskaita, išsiųsta Bundestagui.

"Niekas nepasikeitė principinėje federalinės vyriausybės pozicijoje, kuri atmeta ekstrateritorines sankcijas ir mano, kad jos prieštarauja tarptautinei teisei. Mes atidžiai stebėsime tolesnių diskusijų eigą JAV Kongrese ir, kiek tai įmanoma, lydėsime jas derybose su Amerikos puse", — teigiama pranešime.

Vokietijos vyriausybė taip pat nurodė, kad ji derins tolesnius veiksmus su Europos partneriais, Europos Komisija ir įmonėmis, dalyvaujančiomis projekte.

"2020 metų lapkričio 6 dieną Vokietijos ir Europos įmonių susitikime su JAV Valstybės departamento, Teisingumo departamento ir JAV ambasados ​​atstovais, kuriame taip pat dalyvavo Vokietijos vyriausybės atstovai, Vokietijos vyriausybės pozicija vėl buvo pristatyta JAV vyriausybės atstovams", — rašoma dokumente.

Anksčiau DPA agentūra, remdamasi JAV vyriausybės atstovu, pranešė, kad JAV valdžios institucijos susisiekia su Europos įmonėmis, dalyvaujančiomis "Nord Stream-2" statybose, ir įspėja jas apie sankcijų grėsmę.

"Handelsblatt" lapkričio 22 dieną pranešė, kad Rytų Vokietijos ekonomikos komitetas kreipėsi į JAV Atstovų rūmų pirmininkę Nensi Pelosi su pasiūlymu atsisakyti "Nord Stream-2" sankcijų. Lapkričio 17 dienos laiške pažymėta, kad Vokietijos verslas susirūpino sužinojęs, kad "Amerikos demokratai nori "Nord Stream-2" projektui taikyti naujas, ekstrateritorines sankcijas Europos įmonių sąskaita". Rytų komitetas paragino JAV "susilaikyti nuo ekonominių baudų".

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.

Nord Stream-2
© Photo : Nord Stream / Axel Schmidt

Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Gautas EK pritarimas dėl valstybės pagalbos suteikimo SGD laivui išpirkti
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas