Branduolinis ledlaužis Jamal
 

"Vakarai pasipiktinę": "Die Welt" įvertino Rusijos strategiją Arktyje

(atnaujinta 11:28 2020.10.26)
Anksčiau pranešta, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo mėnesį patvirtino naują Arkties strategiją iki 2035 metų, kuri numato aktyvią ekonominę regiono plėtrą

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Vakarų šalys piktinasi Rusijos politika Šiaurės jūrų kelio atžvilgiu, tačiau jos nieko negali padaryti, rašo žurnalistas Feliksas Aikas (Felix Eick) Vokietijos laikraščio "Die Welt" straipsnyje.

Autorius primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo mėnesį patvirtino naują Arkties strategiją iki 2035 metų, kuri numato aktyvią ekonominę regiono plėtrą.

"Be to, Kremlius nori apgyvendinti apsnigtą ir vos tinkamą ekonominei veiklai Tolimąją Šiaurę ir yra susirūpinęs karine savo sienų, kurios plečiasi dėl globalinio atšilimo, apsauga", — sako jis.

Pasak žurnalisto, nors Rusija negali reikšti pretenzijų į Arktį, ji naudojasi "manevravimo erdve" — reikalauja sumokėti už naudojimąsi Šiaurės jūrų keliu ir ketina suteikti leidimą juo vykti tik "vidaus laivynui", tai yra, laivams, pastatytiems Rusijos laivų statyklose ir plaukiantiems su Rusijos vėliava.

"Vakarai yra pasipiktinę, bet jie negali nieko padaryti: Maskva kontroliuoja šį prekybos kelią. Užsienio laivybos kompanijos yra priverstos pripažinti jos de facto monopoliją, taip pat dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų buvimo regione", — rašo straipsnio autorius ir priminė, kad Rusijos ekonominė zona tęsiasi 200 kilometrų į šiaurę nuo šalies teritorinių vandenų ir apima didžiąją dalį Šiaurės jūrų kelio.

Praėjusių metų gruodį įsigaliojo Prekybinės laivybos kodekso pataisos, pagal kurias laivams, plaukiojantiems su Rusijos vėliava, suteikiama išimtinė teisė vykdyti angliavandenilių, išgautų Rusijos teritorijoje ir pakrautų į laivus, esančius Šiaurės jūrų maršruto akvatorijoje, gabenimą jūra iki pirmojo iškrovimo ar perkrovimo taško. Tas pats pasakytina apie naftos, gamtinių dujų, įskaitant SGD, taip pat dujų kondensato ir akmens anglių gabenimą.

Pagal Vladimiro Putino dekretą, pasirašytą 2018 metais, krovinių pervežimas Šiaurės jūrų keliu iki 2024 metų turėtų siekti 50 milijonų tonų per metus. Siekdama užtikrinti krovinių srauto augimą Šiaurės jūrų maršrutu, Rusija aktyviai plėtoja savo branduolinių ledlaužių parką, neturintį analogų pasaulyje. Spalio 21 dieną buvo užsakytas 22220 projekto "Arktika" pagrindinis atominis ledlaužis. Dar du tokie laivai bus pradėti eksploatuoti 2021–2022 metais.

JAV Gynybos departamentas pernai Kongresui pristatė "Arkties doktriną", kuria buvo siekiama užblokuoti Rusijos Šiaurės jūrų kelią. Dokumente sakoma, kad Arktis "tiesiogiai veikia JAV nacionalinį saugumą". Pagrindinis Vašingtono tikslas yra "dislokuoti žūtbūtines, atsparias, lanksčias kovines pajėgas, galinčias suteikti konkurencinį pranašumą šiame pagrindiniame regione".

2020 metų gegužę pirmą kartą per 25 metus į Barenco jūrą įplaukė JAV karinio jūrų laivyno Šeštojo laivyno karo laivų grupė. Remiantis oficialia Pentagono informacija, tuo siekiama "užtikrinti saugumą sunkiomis gamtos sąlygomis ir išlaikyti laivybos laisvę ir nuolatinę sąjungininkų sąveiką".

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad NATO valstybės narės, prisidengusios kaltinimais Rusijai Arkties "militarizavimu", toliau ten telkė savo karines pajėgas. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu teigė, kad NATO noras pademonstruoti jėgą didinant žvalgybinės veiklos intensyvumą šalia Rusijos sienų kelia Maskvai nerimą.

Tegai:
Arktis, JAV, Rusija
Dar šia tema
Ekspertas įvertino, kaip JAV rinkimų rezultatai paveiks santykius su Rusija
Lukašenka ir Pompėjas kalbėjosi apie pagrindinę Baltarusijos sąjungininkę
CŽV ženklas ir JAV vėliava

CNN: CŽV pareigūnas mirė Somalyje nuo operacijos metu patirtų žaizdų

Kario asmenybė atskleidžiama, tačiau pranešama, kad anksčiau jis tarnavo JAV karinių jūrų pajėgų specialiosiose pajėgose

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) pareigūnas mirė Somalyje nuo sužalojimų, patirtų per operaciją šalyje, praneša "CNN" su nuoroda į buvusį aukštą JAV administracijos pareigūną, žinojusį apie situaciją.

Pranešama, kad pareigūnas mirė praėjusį savaitgalį ir jo asmenybė atskleidžiama, tačiau šaltinis pranešė, kad anksčiau jis tarnavo JAV karinių jūrų pajėgų specialiosiose pajėgose.

Anksčiau agentūra "Bloomberg" pranešė su nuoroda į šaltinius, kad JAV prezidentas Donaldas Trampas ketina išvesti Amerikos karius iš Somalio.

Jungtinės Valstijos padeda Somalio valdžiai kovoti su radikalia islamistų grupuote "Al-Šabab" (Jaunųjų modžahedų judėjimas), kuri palaiko glaudžius ryšius su tarptautine teroristine organizacija "Al-Qaeda" *.

Remiantis JAV žiniasklaidos pranešimais, šiuo metu Somalyje dislokuojasi iki 700 JAV karių. Pernai buvo pranešta, kad JAV planuoja sumažinti karinį buvimą Somalyje ir sumažinti oro smūgius prieš "Al-Šabab".

* Rusijoje uždrausta teroristinė organizacija.

Tegai:
kariai, Somali, JAV, CŽV
JAV eskadrinis minininkas John S. McCain

"Kursas karo link": vokiečiai įvertino JAV eskadrinio minininko įplaukimą į RF vandenis

(atnaujinta 08:36 2020.11.26)
Vokietijos laikraščio skaitytojai pastebėjo, jog negali prisiminti, kada paskutinį kartą koks nors Rusijos karinis laivas įsiveržė į Amerikos teritorinius vandenis

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Vokietijos laikraščio "Die Welt" skaitytojai pakomentavo incidentą su JAV karinių jūrų pajėgų eskadriniu minininku "Džon Makein", kuris įplaukė į Rusijos teritorinius vandenis, tačiau dingo po perspėjimo iš Ramiojo vandenyno laivyno jūreivių pusės.

Incidentas, kuriame dalyvavo amerikiečių eskadrinis minininkas, įvyko antradienį. JAV karinių jūrų pajėgų laivas dviem kilometrais įplaukė į Rusijos teritorinius vandenis Petro Didžiojo įlankoje. Gavęs Ramiojo vandenyno laivyno įgulos įspėjimą "Džon Makein" iškart grįžo į neutralius vandenis.

Vokiečių skaitytojai įvertino Amerikos karių veiksmus.

"Jei JAV laivas po perspėjimo patraukė neutralių vandenų link, tai reiškia, jis vis gi buvo ten, kur jam nėra ko veikti", — parašė vartotojas Damon X.

"Praėjo ketveri metai, ir Amerika vėl ėmėsi karo kurstymo kurso. Įdomu, ar žiniasklaida tuo žavėsis, kai griausmas tikrai sugriaus", — paklausė Hubert N.

"Tiesą sakant, jausčiausi nejaukiai, jei priešais mano gėlyną staiga pasirodytų būrys, apsiginklavęs iki dantų. Ir kažkaip negaliu prisiminti, kada paskutinį kartą koks nors Rusijos karinis laivas įsiveržė į Amerikos teritorinius vandenis", — išsakė nuomonę Secutor.

Rusijos povandeninis laivas
© Sputnik / Ильдус Гилязутдинов

"Pasaulis mielai atsisakys tokio "pagrindinio JAV vaidmens" pasaulyje. Tik šiurkštumas regionuose, kurie neturi nieko bendro su JAV", — konstatavo Jens H.

"Apmaudu, kad JAV mano, kad reikia imtis tokių provokacijų", — parašė Christian Z.

Anksčiau Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto narė Jelena Panina JAV veiksmus įvertino kaip bandymą eskaluoti Rusijos ir Amerikos santykius, panašią nuomonę išsakė ir buvęs Ramiojo vandenyno laivyno vadas admirolas Viktoras Fedorovas.

Tegai:
laivynas, karinis laivas, Vokietija, karas, Rusija, JAV
Dar šia tema
Amerikos karinis laivas pažeidė Rusijos sieną
"National Interest" įvardijo penkis pavojingiausius Rusijos karinius laivus
"Forbes": JAV Kryme surengė "raketinę staigmeną" Rusijai
Britų laikraštis pranešė apie "trečiojo pasaulinio karo grėsmę" dėl JAV eskadrinio mininko
Vakcina nuo COVID-19

Papasakota apie galimus vakcinos nuo COVID-19 šalutinius poveikius

(atnaujinta 10:38 2020.11.26)
"Moderna" ir "Pfizer" vakcinos tyrimo dalyviai teigė, kad simptomai beveik visada išnyko po dienos, kartais ir greičiau

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Tikėtina, kad pirmieji skiepai nuo koronaviuso Lietuvoje bus suleisti jau sausio mėnesį, savo Facebook paskyroje rašė Seimo narys Antanas Guoga.

Pasak Guogos, pasirodant pirmosioms vakcinoms žmonėms visame pasaulyje turi būti suteikta išsami informacija apie visus galimus šalutinius poveikius.

"Tiek "Pfizer", tiek "Moderna" sukurtoms vakcinoms reikia dviejų dozių. Tarp pirmos ir antros dozės turės praeiti dviejų savaičių — mėnesio laiko tarpas. Todėl kai kurie Amerikos gydytojai nerimauja, ar jų pacientai grįš pakartoti antrą dozę, kada po pirmo dūrio gali pasireikšti nemalonūs šalutiniai simptomai", — rašo Seimo narys.

Abi bendrovės po tyrimų pripažino, kad vakcinos gali sukelti žmonėms šalutinį poveikį, panašų į simptomus susijusius su lengvu COVID–19. Pavyzdžiui, gali pasireikšti raumenų skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas. Gydytojai teigia, kad žmonėms reikalingas visiškas aiškumas.

"Koronaviruso vakcinos injekcijos gali sukelti šiurkštų šalutinį poveikį, todėl jie žinos, ko tikėtis ir todėl nebijos atvykti gauti antrą dozę. Nes susileidus tik vieną dozę, skiepas nebus veiksmingas. Tai tas pats, kas nieko", — pabrėžė jis.

Taip pat, pasak jo, labai svarbu žinoti ir apie galimų šalutinių poveikių trukmę.

"Moderna" ir "Pfizer" vakcinos tyrimo dalyviai dar rugsėjo mėnesį sakė, kad gavę injekcijas jie jaučia aukštą temperatūrą, kūno skausmus, galvos skausmus, silpnumą ir išsekimą. Taip pat dalyviai teigė, kad simptomai beveik visada išnyko po dienos, kartais ir greičiau.

Anksčiau Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad Lietuva perka vakcinas kartu su kitomis ES valstybėmis. Išankstinės sutartys jau yra sudarytos su keturiomis farmacijos kompanijomis, kurios baigia klinikinius bandymus ir jau artimiausiais mėnesiais gali pateikti savo vakcinas registracijai.

Jeigu teigiamas vakcinos naudos ir rizikos santykis bus pagrįstas moksliniais įrodymais, Europos Komisija registruos šį vaistą iškart visose ES valstybėse per įmanomai trumpiausią laiką.

Lietuva planuoja įsigyti 70 proc. šalies gyventojų paskiepyti reikalingą vakcinų kiekį, taip pat vakcinų įsigijimus diversifikuoti tarp kelių gamintojų. Atsižvelgiant į medikų rekomendacijas, toks vakcinų kiekis reikalingas kolektyviniam imunitetui susiformuoti.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Antanas Guoga
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Rusakalbis gydytojas paskelbtas Estijos metų piliečiu už kovą su COVID-19
ES pradėjo derybas su "Sputnik V" vakcinos gamintoju
Seimo nariai raginami atsiprašyti NVSC