Koronaviruso testas

Mokslininkas įvertino kolektyvinio imuniteto nuo COVID-19 atsiradimo galimybes

(atnaujinta 15:02 2020.10.31)
Anot jo, pirmą kartą jis koronavirusu užsikrėtė atsitiktinai, Maskvos Šeremetjevo oro uoste, o kai pasveiko, stebėjo antikūnų išnykimo greitį, imunitetą ir nusprendė patikrinti, ar įmanoma ligai pasikartoti

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Žmonija greičiausiai neturi pasikliauti kolektyviniu imunitetu koronavirusui, RIA Novosti sakė du kartus sirgęs COVID-19 virusologas ir Novosibirsko federalinio fundamentinių ir transliacinių medicinos tyrimų centro mokslo darbuotojas Aleksandras Čepurnovas.

Anot jo, pirmą kartą koronavirusu jis užsikrėtė atsitiktinai, Maskvos Šeremetjevo oro uoste, o kai pasveiko, stebėjo antikūnų išnykimo greitį, imunitetą ir nusprendė patikrinti, ar įmanoma ligai pasikartoti.

"Periodiškai kontaktavau su sergančiais žmonėmis, tuo metu buvo kontaktai, bet liga nepasireiškė. Aš sąmoningai nesisaugojau <...> Tai reiškė, kad vis dar egzistuoja tam tikri imuninės gynybos mechanizmai", — sakė jis.

Virusologas paaiškino, kad praėjus kuriam laikui jis vėl užsikrėtė, todėl priėjo prie išvados, kad imuniteto koronavirusui trukmė yra maždaug šeši mėnesiai, priklausomai nuo asmens individualių fiziologinių savybių.

"Abiem atvejais išsivystė abipusis plaučių uždegimas, abiem atvejais gydymas antibiotikais padėjo jo atsikratyti. Viruso nustatymo testas buvo neigiamas, po jo prieš dešimt dienų buvau išrašytas iš ligoninės", — pasakojo jis. Ekspertas pridūrė, kad planuoja eksperimentą aprašyti mokslinėje publikacijoje. Jis neketina vėl kelti sau pavojaus.

"Taigi, greičiausiai nereikia pasikliauti kolektyviniu imunitetu pasveikus po ligos. Tai yra svarbiausias momentas. Dėl to mums reikia arba labai veiksmingo vaisto, arba vakcinos. Vakcina turi būti ilgai išliekanti žmogaus organizme ir ilgą laiką stimuliuojanti imuninę sistemą. Arba tai turėtų būti vakcina, kurią galima periodiškai papildyti. Iš to, ką matome šiandien, tai greičiausiai "negyva" vakcina. Pas mus ją gamina Čiumakovo institutas, o labiausiai šioje srityje pažengė kinai", — sakė Čepurnovas.

Tegai:
mokslininkas, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (645)
Dar šia tema
Latvijos ūkininkai tapo priklausomi nuo Lietuvos paklausos
PSO paragino stiprinti kovą su koronavirusu židiniu tampančioje Europoje
Donaldas Trampas

Trampas įsipareigoja pateikti ieškinį dėl falsifikacijos rinkimuose

(atnaujinta 18:45 2020.11.24)
Jis pakomentavo leidinio "Politico" ir "Seven Letter Insight" atliktos apklausos rezultatus, kurie parodė, kad 79% Trampo šalininkų mano, kad rinkimai buvo "pavogti"

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas antradienį pažadėjo, kad netrukus bus iškelta didelė byla, kurioje paaiškės rinkimų sukčiavimo detalės.

"Netrukus bus pateiktas mūsų didžiulis ieškinys, atskleidžiantis smulkiausias detales apie visus rinkimų sukčiavimus ir dar daugiau. Apgaulingi rinkimai!" — rašė jis savo Twitter.

Jis pakomentavo leidinio "Politico" ir "Seven Letter Insight" atliktos apklausos rezultatus, kurie parodė, kad 79% Trampo šalininkų mano, kad rinkimai buvo "pavogti".

"Jie 100% teisūs, bet mes kovojame iš visų jėgų", — pridūrė prezidentas.

Apklausa buvo atlikta 2020 metų lapkričio 10–19 dienomis. Dalyvavo 1500 rinkėjų visoje šalyje, paklaida yra 2,5%.

Anksčiau JAV federalinės vyriausybės Generalinių paslaugų biuras de facto pripažino demokratų kandidatą Džo Baideną rinkimų nugalėtoju ir paskelbė apie savo pasirengimą pradėti valdžios perdavimą. Trampas dar kartą atsisakė pripažinti pralaimėjimą rinkimuose, tačiau patvirtino, kad davė įsakymą "daryti tai, kas būtina", jog būtų įgyvendinti "originalūs protokolai" perduodant valdžią.

Donaldo Trampo advokatai jau pateikė ieškinius ginčydami balsų skaičiavimo procedūros teisėtumą ar rinkimų rezultatus, tačiau iki šiol nė viena iš pretenzijų nebuvo patenkinta.

Kito JAV prezidento inauguracija įvyks 2021 metų sausio 20 dieną.

Tegai:
prezidento rinkimai, JAV, Donaldas Trampas
Temos:
JAV prezidento rinkimai — 2020
Dar šia tema
Kas trukdo amerikiečiams išvykti iš Afganistano
Antrą kartą žengti į atvirą dangų. Ar Baidenas grįš prie sutarčių su Rusija
Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka

Kremlius paaiškino, kodėl Putinas dar nepasiskiepijo nuo koronaviruso

(atnaujinta 16:45 2020.11.24)
Pasak Rusijos prezidento spaudos sekretoriaus, Putinas galės pasiskiepyti, kai tik prasidės masinė vakcinacija

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas negali dalyvauti koronaviruso vakcinacijoje kaip savanoris, o masinė gyventojų imunizacija dar neprasidėjo, sakė Rusijos vadovo spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.

"Mes dar nepradėjome plačios vakcinacijos, o kaip savanoris, žinoma, valstybės vadovas negali dalyvauti skiepijime. Tiesiog jis, būdamas valstybės vadovu, negali dalyvauti kaip savanoris — tai neįmanoma", — žurnalistams sakė Peskovas, atsakydamas į klausimą, kodėl Putinas dar nenusprendė pasiskiepyti nuo COVID-19.

Rusijos ministro pirmininko pavaduotoja Tatjana Golikova sakė, kad masinė rusų vakcinacija nuo koronaviruso prasidės 2021 metais, ir bus savanoriška, cituoja  ją RIA Novosti.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Георгий Зимарев

Anot jos, į apyvartą jau išleista daugiau nei 117 tūkstančių vakcinos "Sputnik V" dozių. Iki metų pabaigos planuojama pagaminti iš viso daugiau nei 2 milijonus dozių.

Prieš kelias dienas Sveikatos apsaugos ministerijos vaikų medicinos ir akušerijos tarnybos direktorė Jelena Baybarina teigė, kad trečiasis "Sputnik V" vakcinos nuo koronaviruso klinikinių tyrimų etapas rodo ypač didelį jos efektyvumą.

"Sputnik V" yra pirmoji Rusijos vakcina nuo koronaviruso. Tai yra adenovirusinis preparatas, sukurtas remiantis kitu adenovirusu, į kurį įterpiamas koronaviruso genas. Patekęs į ląsteles, jose susidaro baltymai, kurie sukelia imunitetą ir skatina antikūnų vystymąsi.

Per pastarąją parą Rusijoje buvo nustatyti 24 326 nauji koronaviruso atvejai, 23 226 pasveikusieji buvo išrašyti ir 491 žmogus mirė.

 

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19

 

Tegai:
Rusija, Vladimiras Putinas, koronavirusas, vakcina
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Rusiška vakcina nuo COVID-19 bus pigesnė už Vakarų vakcinas, žada gamintojas
Lietuvos vyriausybė pritarė dar 1,4 mln vakcinų nuo koronaviruso dozių pirkimui
PSO papasakojo apie Rusijos ir ES bendradarbiavimą vakcinos "Sputnik V" srityje
Lapkričio 25

Kokia šiandien diena: lapkričio 25-osios šventės

(atnaujinta 17:42 2020.11.24)
Nuo lapkričio 25 dienos iki metų galo lieka 36 dienos, dienos ilgis —  07 val. 57 min. Šią dieną 1992 metais Seimo pirmininku tapo Algirdas Brazauskas, o 1996 metais — Vytautas Landsbergis

Lapkričio 25 yra 329-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 330-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 36 dienos.

2020 metų lapkričio 25 dieną saulė teka 08:07leidžiasi 16:04, dienos ilgis — 07 val. 57 min.

Šv. Kotryna, Senbernių diena 

Lapkričio 25 dieną minima šv. Kotryna. Ji buvo IV amžiaus kankinė. Laikoma, kad šv. Kotryna yra mokslininkų globėja. XIX a. Žemaitijoje tikėta, kad šv. Kotryna padedanti, jei to prašoma, vyrams gauti gerą žmoną. Teigta, kad nevedusieji šito melsdavę šv. Kotrynos dienos išvakarėse.

Legenda pasakoja, kad mergina, būdama aštuoniolikmetė, buvo labai graži ir išsilavinusi. Įnirtingo krikščionių persekiojimo 305-312 metų laikotarpiu ji už tikėjimą buvusi žiauriai nužudyta: įsukta į tekinį, paskui nukirsdinta. Angelai nunešę jos kūną į Sinajaus kalną, kur vėlesniais laikais buvęs pastatytas garsus moterų vienuolynas. Sakoma, kad prieš mirtį ji dalyvavusi dispute su 50-čia mokslininkų ir juos nurungusi. Už tai Europoje, kur šv. Kotrynos kultas prasidėjo nuo Kryžiaus karų, ji laikyta mokslininkų globėja. Ikonografijoje šventoji vaizduojama su tekiniu ir kalaviju – jos kankinimo simboliais ar su knyga ir palmės šakele rankose, kaip moksliškumo ir nekaltumo ženklu.

Maždaug šiuo metu yra rudeninio avių kirpimo metas. Tada esanti daug geresnė vilna, negu reta vasarinė ar šieno pakratų prisivėlusi žieminė.

Ši diena istorijoje

1764 metais Varšuvoje karūnuotas Stanislovas Augustas Poniatovskis.

1837 metais gimė poetas, vertėjas, publicistas,1863 metų sukilimo dalyvis Andrius Vištelis. Mirė 1912 metais.

1907 metais gimė aktorius Napoleonas Nakas. Mirė 1970 metais.

1921 metais gimė tapytojas Albertas Žametas. Nuo 1864 metų. buvo Vilniaus miesto teatro dailininkas. Mirė 1876 metais.

1926 metais gimė televizijos režisierė, aktorė Galina Dauguvietytė. Mirė 2015 metais.

1931 metais paskelbtas Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas.

1942 metais gimė dailininkė Daliutė Matulaitė.

1973 metais mirė lietuvių kilmės Holivudo aktorius Laurence Harvey (Lorencas Harvis). Gimė 1928 metais Joniškyje žydų šeimoje.

1981 metais gimė Lietuvos dainininkas, dainų autorius, muzikos prodiuseris Stano. Tikrasis vardas — Stanislavas Stavickis.

1996 metais įvyko pirmasis naujai išrinkto Seimo posėdis. Naujuoju Seimo pirmininku antrą kartą išrinktas Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) pirmininkas Vytautas Landsbergis.

2003 metais Kaune mirė žymus rezistentas, politinis kalinys, rašytojas ir publicistas, technikos mokslų daktaras Liudas Dambrauskas. Gimė 1921 metais.

2008 metais mirė 82 metų sulaukęs Telšių vyskupas Antanas Vaičius. Gimė 1926 metais.

1988 metais Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininku išrinktas Vytautas Landsbergis.

1992 metais įvyko pirmasis šeštojo Lietuvos Respublikos Seimo (1992-1996) posėdis. Seimo pirmininku išrinktas Algirdas Brazauskas.

1996 metais įvyko pirmasis septintojo Lietuvos Respublikos Seimo (1996-2000) posėdis. Seimo pirmininku išrinktas Vytautas Landsbergis.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Germilė, Jaukanta, Jaukantas, Jaukantė, Jaumantas, Jaumantė, Katarina, Katrė, Katryna, Kotrė, Kotryna, Santautas, Santautė, Sanvyda, Sanvydas, Sanvydė, Trynė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai