Džo Baidenas ir Donaldas Trampas

Ekspertas įvertino susirėmimų po JAV rinkimų tikimybę

(atnaujinta 17:05 2020.10.31)
Manoma, kad po JAV prezidento rinkimų yra tikslinga bijoti ginklus turinčių žmonių pasirodymo gatvėse. Tai, labai tikėtina, sukels susidūrimus, pridūrė agentūros šaltinis

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Ultra- dešinieji ir kairieji gali išeiti į JAV miestų gatves su ginklais ir kelti neramumus, jei prezidento Donaldo Trampo ir demokratų kandidato Džo Baideno rezultatai rinkimuose bus apylygiai, sako profesorius, UMass Lowello universiteto Kriminalinės teisės ir teismo ekspertizės mokyklos saugumo tyrimų programos direktorius Aris Perligeris (Arie Perliger), praneša RIA Novosti.

Ultradešiniųjų pažiūrų grupės, dažnai labai ginkluotos, atsikūrė po protestų visoje JAV. Ypatingas dėmesys buvo atkreiptas į grupuotę "Proud Bboys", kuri buvo minima per prezidento diskusijas. Trampas jų tiesiogiai nekritikavo, kreipdamasis į juos žodžiais "Eikite į šalį ir laukite", kurį jie priėmė kaip palaikymo žodžius.

Žiniasklaida pranešė, kad ultradešinieji rinkimų apylinkėse registruojasi stebėtojų teisėmis, ir nerimaujama dėl galimo ginkluotų žmonių pasirodymo rajone, o tai gali turėti įtakos rinkėjų norui balsuoti. Kai kuriose valstybėse valdžia priminė, kad atviras ginklų nešiojimas rinkimų apylinkėse ir bandymas pakeisti teisėsaugos funkcijas yra neteisėti.

Žmonės su ginklais

"Manau, kad kitą dieną po rinkimų, jei rezultatai bus apylygiai, žmonės iš abiejų pusių gali išeiti į gatves. Ir mes galime pamatyti susidūrimus. Sunku tiksliai pasakyti, bet jei rezultatai bus panašūs, abiem pusėms bus didelis spaudimas išeiti į gatves", — RIA Novosti sakė jis.

Direktorius sutiko, kad tikslinga bijoti ginklus turinčių žmonių pasirodymo gatvėse. Tai, labai tikėtina, sukels susidūrimus, pridūrė agentūros šaltinis.

Tačiau Perligeris pripažino, kad tikisi užtikrintos Baideno pergalės, o didelis rezultatų skirtumas leis išvengti nepageidaujamų pokyčių, sakė jis.

Palaikymas iš Trampo

Prezidentas yra problemos dalis, nes jis pats atvirai kvietė žmones eiti stebėti rinkimų apylinkes, abejodamas balsavimo sąžiningumu, sako Perligeris.

"Dabar matome smurto padidėjimą, sąmokslų, suplanuotų išpuolių skaičiaus padidėjimą, pavyzdžiui, prieš Mičigano gubernatorių, Virdžinijos gubernatorių, Vičitos merą. Žmonės ne tik eina balsuoti, bet ir tiesiog išeina į gatves ir reiškia savo nuomonę, dalyvauja demonstracijose, mitinguose", — sakė jis.

Anot Perligerio, situacijos, kai ginkluoti žmonės susirenka prie vietos valdžios institucijų pastatų, taip pat yra signalas, kad jie nesutiks su politikos, kuria netiki, teisėtumu.

"Kai kurios iš šių grupuočių, pavyzdžiui, ragina šerifus ir teisėsaugos pareigūnus nevykdyti įstatymo dėl rinkimų apylinkių, kaukių dėvėjimo ir medicinos taisyklių laikymosi. Ir yra ginkluotų grupuočių, kurios ragina savo narius nesilaikyti įstatymų, o tai taip pat kelia nerimą", — pridūrė jis.

Eksperto nuomone, tokios grupuotės yra suinteresuotos sutrukdyti balsavimą.

"Manau, kad jie nori atremti vis didėjančius protestus, kairiųjų aktyvizmą. Konkrečiau, manau, kad jiems labai rūpi, kad jei demokratai laimės, jie skatins politiką, kuri prieštarauja jų (dešiniųjų) pagrindiniams principams tokiais klausimais kaip ginklų teisių reguliavimas, aplinkos politika ir įstatymai, žemės nuosavybės įstatymai", — paaiškino jis.

Perligerio nuomone, dešinieji nori žmonėms ir politikams aiškiai parodyti, kad jie nepriims tokių taisyklių.

Kraštutinių dešiniųjų ginkluotų grupuočių veikla įprastai stebima prieš rinkimus, sakė Perligeris.

"Pagrindinė nerimo priežastis yra smurto lygio didėjimas artėjant rinkimams ir savaitę po rinkimų. Manau, kad daugelis šių grupių yra įsitikinusios, ar bent jau joms buvo įteigta, kad rinkimai yra nesąžiningi, kad rinkimai yra manipuliuojami, kad rinkimų procesas yra korumpuotas ir pan. Tai reiškia, kad yra tikimybė, jog šios grupės pajus, kad rinkimų rezultatai yra neteisėti, ypač jei laimės demokratai", — aiškina jis.

Pasak eksperto, pagrindinis šiuo požiūriu skirtumas nuo 2016 metų rinkimų yra tas, kad dabar politinėje sistemoje yra reikšmingų veikėjų, teigiančių, kad rinkimais manipuliuojama.

"Anksčiau smurto vis daugėjo nuo dešiniųjų arčiau rinkimų, nuo 1990-ųjų pradžios iki šių dienų. Per pusantrų metų prieš rinkimus pastebime smurto lygio padidėjimą. Paprastai po rinkimų jis smarkiai sumažėja. Bet šį kartą baiminamasi, kad smurtas nenuslūgs, dėl mano ką tik paminėtų priežasčių", — pridūrė Perligeris.

Jų daug, bet ne visi pavojingi

Pasak eksperto, tikslus ultradešiniųjų grupuočių skaičius nežinomas. Jis pažymėjo, kad "labiau tradicinės baltųjų viršininkų grupės", tokios kaip Kukluksklanas ir neonaciai, mažai linkusios į tikrai rimtas operacijas.

"Jie gali persekioti, gali padegti mečetę, sinagogą. Nors asmenys gali būti labai pavojingi, kaip ir žmogus, prieš porą metų nuėjęs į sinagogą Pitsburge ir nužudęs 11 žmonių. Bet apskritai šios grupės yra mažiau pajėgios (smurtauti)", — sakė jis.

Šia prasme pavojingesnės yra ginkluotos asociacijos, turinčios daugiau galimybių. Tai apima, pavyzdžiui, "Priesaikų sergėtojus" ir "Tris procentus".

"Jie turi biurus skirtingose ​​valstijose ir paprastai siunčia savo padalinius visur, kur vyksta valdžios ir žmonių susidūrimai", — sakė šaltinis.

Yra šimtai įvairių policijos grupuočių, tačiau daugelis yra labai mažos ir nėra labai aktyvios, sako Perligeris. Apie 50–70 grupių yra tikrai aktyvios.

"Daugelis jų vykdo karinius mokymus, daugelis susirenka įrangą ir ginklus, daugelis jų turi labai tvirtą koordinaciją. Ir keli iš jų yra labai dideli... Jie kelia didžiausią grėsmę", — sakė jis.

Ginkluotosios grupuotės, pasak jo, kuria savo ideologiją remdamosi įsitikinimu, kad federalinės valdžios institucijos per daug kišasi į piliečių gyvenimą ir pažeidžia daugelį konstitucinių teisių.

"Tai ne tik ginklų nuosavybė, bet ir žemės nuosavybė, aplinkos politika, kuri, jų manymu, kenkia jų gebėjimui palaikyti esamą padėtį. Ir jie neigia parlamentą ir federalines agentūras, kurios, jų manymu, turi per daug galios. Jie daugiausia yra antivyriausybinės grupės", — sakė Perligeris.

Be to, daugelis šių grupuočių mano, kad vyriausybę kontroliuoja kai kurie užsienio žaidėjai, norintys pakenkti amerikiečių gyvenimui, sako jis.

"Daugelis jų mano, kad svarbiausias valdžios šaltinis iš tikrųjų yra vietinė teisėsauga, vietinis šerifas, o ne federalinis", — tęsė ekspertas.

Daugelis jų taip pat perėmė antisemitines ar imigrantų idėjas, pridūrė šaltinis.

Dūmai nuo ugnies virš Stepanakerto miesto namų, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Валерий Мельников

Prezidento Trampo retorika ir veiksmai atitinka jų interesus, sakė Perligeris.

"Jie tiki, kad Trampas bando sunaikinti, sumažinti federalinės vyriausybės galias. Jie mano, kad Trampo politika padeda jiems atremti federalinę vyriausybę", — sakė jis.

Pavyzdžiui, pasak Perligerio, Trampas neįvedė jokios kovos su koronavirusu politikos nacionaliniu lygmeniu, palikdamas su tuo savo nuožiūra tvarkytis valstijoms. Be to, Trampas blokuoja bet kokį ginklų įstatymą, jis neįgyvendina aplinkos apsaugos įstatymų, kritikavo žvalgybą, FTB ir CŽV.

"Jiems tai patinka. Tai tiksliai atitinka jų požiūrį... Malonu stebėti, kaip jis kritikuoja visus šiuos federalinius padalinius", — aiškino agentūros pašnekovas.

Tačiau yra ir dalykų, kuriuos dešinieji spekuliuoja Trampo atžvilgiu. Pavyzdžiui, santykiai su Izraeliu ar Irano generolo Kasemo Soleimanio nužudymas, sako Perligeris. Jis taip pat kritikuojamas dėl derybų su KLDR.

"Kai jie nori, jie gali rimtai kritikuoti Trampą. Jis yra gera priemonė jų nuomonei palaikyti, tačiau jie nėra kvaili, nelaiko jo mesiju. Šios grupuotės puikiai žino, kad jis yra įrankis", — pridūrė Perligeris.

Tegai:
JAV, Donaldas Trampas, Džo Baidenas
Temos:
JAV prezidento rinkimai — 2020 (88)
Dar šia tema
"Artėja tamsi žiema": JAV baigėsi paskutiniai Trampo ir Baideno debatai
Ekspertas įvertino, kaip JAV rinkimų rezultatai paveiks santykius su Rusija
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka

Lukašenka pareiškė apie nacizmo heroizaciją kaimyninėse šalyse

(atnaujinta 12:24 2020.11.24)
Baltarusijos prezidentas įsitikinęs, kad jokie nuopelnai tėvynei negali pateisinti nusikaltimų prieš žmoniją

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka teigė, kad bandymai heroizuoti nacizmą yra nepriimtini, ir jis gailisi, kad tai vyksta kai kuriose kaimyninėse šalyse.

Kaip teigiama Baltarusijos prezidento interneto svetainėje, šį pareiškimą prezidentas padarė antradienį Minske per įgaliojamųjų raštų įteikimo ceremoniją daugeliui užsienio valstybių ambasadorių.

"Mūsų valstybės nuolat palaiko absoliutų nepriimtinumą peržiūrint jo [Antrojo pasaulinio karo — Sputnik] rezultatus ir nacizmo heroizavimą", — sakė Lukašenka.

Jis pabrėžė, kad artimiausiu metu Baltarusijoje parlamentas svarstys įstatymo projektą dėl nacizmo heroizavimo šalyje nepriimtinumo.

"Taip vadinamąją heroizaciją šiandien nusideda daugelis šalių, ypač tų, kurios yra šalia mūsų", — pabrėžė Baltarusijos prezidentas.

Taip pat jis įsitikinęs, kad jokie nuopelnai tėvynei negali pateisinti nusikaltimų prieš žmoniją.

Tegai:
nacizmas, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Dar šia tema
Lietuvos elgesys gali turėti įtakos Minsko sprendimui dėl tranzito, pareiškė Makėjus
Dėl humanitarinių priežasčių į Lietuvą leista atvykti dar 35 Baltarusijos piliečiams
"Apsėstas velnio": Baltarusijos schizmatikai pasmerkė Lukašenką
Rusiška vakcina nuo koronaviruso

PSO papasakojo apie Rusijos ir ES bendradarbiavimą vakcinos "Sputnik V" srityje

(atnaujinta 12:18 2020.11.24)
Pabrėžiama, kad praėjusią savaitę vyko tarptautinis sveikatos forumas tarp ES ir Rusijos Federacijos, kuriame dalyvavo Europos Komisijos atstovai, Briuselis, Maskva

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Tarp Rusijos Federacijos ir ES nuolat keičiamasi informacija apie Rusijos "Sputnik V" vakciną, o dabar šis procesas paspartėjo, sakė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regioninio biuro direktorius Hansas Kliugė.

Jis priminė, kad praėjusią savaitę vyko tarptautinis sveikatos forumas tarp ES ir Rusijos Federacijos, kuriame dalyvavo Europos Komisijos atstovai, Briuselis, Maskva.

"Tai apėmė vakcinų ir technologijų klausimą. Mes matome nuolatinį keitimąsi informacija tarp Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos šia tema, o dabar šis procesas paspartėjo sėkmingų forumų dėka, kuriuose dalyvavo Rusijos Federacijos Sveikatos apsaugos ministerija", — sakė jis.

"Sputnik V" yra pirmoji pasaulyje registruota vakcina, skirta koronavirusinės infekcijos profilaktikai. Ją sukūrė Gamalėjaus vardo nacionalinis epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centras, bendradarbiaudamas su Rusijos tiesioginių investicijų fondu, remdamasis gerai ištirta žmogaus adenoviruso vektoriaus platforma.

Dabar "Sputnik V" atliekami bandymai, kuriuose dalyvauja 40 tūkst. žmonių. Pirmąją preparato dozę jau gavo daugiau kaip 20 tūkstančių savanorių, o antrąją — daugiau nei 16 tūkstančių. Pirmoji tarpinė duomenų analizė parodė vakcinos veiksmingumą 92 proc. lygyje.

Be to, klinikiniai "Sputnik V" bandymai taip pat vykdomi Baltarusijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Indijoje, Venesueloje ir Brazilijoje.

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
Tegai:
vakcina, ES, Rusija, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Lietuvos vyriausybė pritarė dar 1,4 mln vakcinų nuo koronaviruso dozių pirkimui
Koronavirusas pasiekė G20 viršūnių susitikimą. Tačiau Vakarai netoleruos Rusijos vakcinos