Policijos pareigūnas Prancūzijoje, archyvinė nuotrauka

Europarlamentaras ES migracijos politiką pavadino pražūtinga

(atnaujinta 18:58 2020.10.31)
Pasak europarlamentaro, tai, kas dabar vyksta Prancūzijoje, yra Europos migracijos politikos nesėkmė ir ją atmetančių šalių sėkmė

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Prancūzijos Nacionalinio susivienijimo partijos europarlamentaras Thierry Mariani Europos migracijos politiką pavadino pražūtinga, pažymėdamas būtinybę ją peržiūrėti ir stiprinti Prancūzijos sienų kontrolę.

"Tai, kas dabar vyksta Prancūzijoje, yra Europos migracijos politikos nesėkmė ir ją atmetančių šalių sėkmė. ​​Pažymėsiu, kad, pavyzdžiui, Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje nėra teroro išpuolių", — RIA Novosti sakė Mariani, komentuodamas pastarosiomis savaitėmis įvykusius išpuolius Prancūzijoje — Nicoje ir Conflans-Sainte-Honorine komunoje, netoli Paryžiaus.

"Šiandien teroro išpuolių pasikartojimas tapo tarsi savaime suprantamas. Islamizmo kilimas vis stiprėja. Ir šis islamizmo kilimas yra susijęs su migracija. Kai (Nacionalinio susivienijimo partijos vadovė — Sputnik) Marine Le Pen apie tai kalbėjo prieš dešimt metų, visi manė, kad tai netiesa, kad tai rasizmas ir pan. Šiandien visi pripažįsta, kad islamizmas sukilo, tik jie nedaro jokių išvadų", — tęsė jis.

Anot politiko, šiandien daromi gražūs pareiškimai, tačiau iš tikrųjų nėra ryžtingų veiksmų. "Europos lygiu, Prancūzija tęsia šią Europos politiką — į Europą toliau keliauja didžiulis žmonių skaičius. Primenu, kad Nicos išpuolio vykdytojas yra Tuniso pilietis, prieš kelias savaites neteisėtai atvykęs į Prancūziją. Ir paaiškėja, kad mes jau esame užtvindyti, bet neužsukame čiaupo", — pažymėjo europarlamentaras. Jis pabrėžė, kad būtina atkurti sienas.

"Jei pažvelgtumėte į JTVPK (Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuro — Sputnik) statistiką, 40 % Viduržemio jūrą kertančių žmonių yra iš Maroko, Alžyro ir Tuniso. Tai yra žmonės, neturintys nieko bendro su karu. Kaip žinote, Maroke, Alžyre ir Tunise nėra karų", — sakė Mariani.

Jis pasisakė už radikalėjimu įtariamų užsieniečių išsiuntimą iš Prancūzijos teritorijos. "Keturi tūkstančiai užsieniečių yra asmenų, įtariamų radikalizacija, sąraše, o 800 iš jų yra už įstatymo ribų. Kokiais būdais mes ir toliau laikome užsieniečius, kurie laikomi pavojingais Prancūzijai? Jie jau seniai turėjo būti išsiųsti iš Prancūzijos", — sakė parlamentaras.

Ketvirtadienio rytą Nicos Dievo Motinos bažnyčioje vyras su peiliu užpuolė žmones. Trys žmonės buvo nužudyti. Užpuolikas buvo greitai sulaikytas. Sulaikymo metu jis buvo sunkiai sužeistas. Nicos meras Christianas Estrosi sakė, kad užpuolikas nesiliovė kartojęs "Allah Akbar". Antiteroristinė prokuratūra pradėjo tyrimą. Departamento vadovas patvirtino, kad užpuoliko rankose buvo rasti dokumentai gimusio Tunise 1999 metais vardu. Jis atvyko į Prancūziją spalio pradžioje iš Italijos Lampedūzos salos.

Tai yra antroji ataka Prancūzijoje per pastarąsias dvi savaites. Spalio 16 dieną Conflans-Sainte-Honorine, netoli Paryžiaus, istorijos mokytojui Samueliui Paty buvo nukirsta galva. Nusikaltimas įvykdytas mokykloje, kurioje jis dirbo. Anksčiau klasėje, kur buvo aptarta žodžio laisvės tema, mokytojas parodė pranašo Mahometo karikatūrą. Anot antiteroristinės prokuratūros, žmogžudystę įvykdė 18-metis čečėnas, gimęs Maskvoje ir gavęs prieglobstį Prancūzijoje.

Po istorijos mokytojo nužudymo Nacionalinio susivienijimo partijos lyderė Marine Le Pen paskelbė, kad visi užsieniečiai, skelbiantys neapykantą ir religinį separatizmą, ir užsienio piliečiai, įtraukti į vadinamąjį "Fiché S" radikalizmo sąrašą, turėtų būti išsiųsti iš šalies.

Pasaulinis terorizmo indeksas — 2018
© Sputnik
Pasaulinis terorizmo indeksas — 2018
Tegai:
terorizmas, Prancūzija
Vakcina nuo koronaviruso

Įrodyta, kad "Sputnik V" vakcina veiksminga daugiau nei 95 %

(atnaujinta 13:43 2020.11.24)
Skaičiavimas buvo atliktas remiantis 18794 savanorių, kurie pirmą ir antrą "Sputnik V" vakcinos ar placebo injekciją, antrame kontroliniame punkte — 39 sergančių savanorių lapkričio 23 dienos tyrimų duomenimis

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Antroji tarpinė COVID-19 vakcinos "Sputnik V" klinikinio tyrimo duomenų analizė parodė 91,4% veiksmingumą 28 dieną po pirmosios injekcijos, vakcinos efektyvumas 42 dieną po pirmosios injekcijos viršija 95%, teigiama vakcinos Twitter paskyroje.

"Sputnik V vakcinos veiksmingumas buvo 91,4%, remiantis antrąja tarpine duomenų analize 28 dieną po to, kai savanoriai gavo pirmąją imunizaciją (7 diena po antrosios imunizacijos)... Preliminarūs duomenys apie savanorius 42 dieną po pirmoji injekcija (atitinka 21 dieną po antrosios injekcijos) rodo, kad vakcinos veiksmingumas viršija 95%", — sakoma pranešime.

Skaičiavimas buvo atliktas remiantis 18794 savanorių, kurie pirmą ir antrą "Sputnik V" vakcinos ar placebo injekciją, antrame kontroliniame punkte — 39 sergančių savanorių lapkričio 23 dienos analizės duomenimis.

Pagal vakcinos "Sputnik V" trečiojo tyrimo etapo protokolą jos tarpinis veiksmingumas apskaičiuojamas trijuose statistiškai reikšminguose reprezentaciniuose kontroliniuose taškuose — pasiekus 20, 39 ir 78 COVID-19 atvejus tarp placebą ir vakciną gaunančių asmenų. Antroji tarpinė vakcinos "Sputnik V" veiksmingumo analizė buvo atlikta remiantis 39 patvirtintų atvejų, nustatytų placebo grupėje (31 atvejis) ir vakcinos grupėje (aštuoni atvejai), pasiskirstymu. Placebo grupės ir paskiepytos grupės santykis yra 1:3.

Šiuo metu Rusijoje vakcinos "Sputnik V" tyrimo trečiajame etape dalyvauja 40 tūkstančių savanorių, iš kurių daugiau nei 22 tūkstančiai savanorių buvo paskiepyti pirmąja injekcija, o daugiau nei 19 tūkstančių savanorių — pirmąja ir antrąja injekcijomis.

"Sputnik V" yra pirmoji pasaulyje registruota vakcina, skirta koronavirusinės infekcijos profilaktikai. Ją sukūrė Gamalėjaus vardo nacionalinis epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centras, bendradarbiaudamas su Rusijos tiesioginių investicijų fondu, remdamasis gerai ištirta žmogaus adenoviruso vektoriaus platforma.

Dabar "Sputnik V" atliekami poregistraciniai bandymai, kuriuose dalyvauja 40 tūkst. žmonių. Pirmąją preparato dozę jau gavo daugiau kaip 20 tūkstančių savanorių, o antrąją — daugiau nei 16 tūkstančių. Pirmoji tarpinė duomenų analizė parodė vakcinos veiksmingumą 92 proc. lygyje.

Be to, klinikiniai "Sputnik V" bandymai taip pat vykdomi Baltarusijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Indijoje, Venesueloje ir Brazilijoje.

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
Tegai:
Rusija, vakcina, koronavirusas
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Rusiška vakcina nuo COVID-19 bus pigesnė už Vakarų vakcinas, žada gamintojas
Lietuvos vyriausybė pritarė dar 1,4 mln vakcinų nuo koronaviruso dozių pirkimui
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka

Lukašenka pareiškė apie nacizmo heroizaciją kaimyninėse šalyse

(atnaujinta 12:24 2020.11.24)
Baltarusijos prezidentas įsitikinęs, kad jokie nuopelnai tėvynei negali pateisinti nusikaltimų prieš žmoniją

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka teigė, kad bandymai heroizuoti nacizmą yra nepriimtini, ir jis gailisi, kad tai vyksta kai kuriose kaimyninėse šalyse.

Kaip teigiama Baltarusijos prezidento interneto svetainėje, šį pareiškimą prezidentas padarė antradienį Minske per įgaliojamųjų raštų įteikimo ceremoniją daugeliui užsienio valstybių ambasadorių.

"Mūsų valstybės nuolat palaiko absoliutų nepriimtinumą peržiūrint jo [Antrojo pasaulinio karo — Sputnik] rezultatus ir nacizmo heroizavimą", — sakė Lukašenka.

Jis pabrėžė, kad artimiausiu metu Baltarusijoje parlamentas svarstys įstatymo projektą dėl nacizmo heroizavimo šalyje nepriimtinumo.

"Taip vadinamąją heroizaciją šiandien nusideda daugelis šalių, ypač tų, kurios yra šalia mūsų", — pabrėžė Baltarusijos prezidentas.

Taip pat jis įsitikinęs, kad jokie nuopelnai tėvynei negali pateisinti nusikaltimų prieš žmoniją.

Tegai:
nacizmas, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Dar šia tema
Lietuvos elgesys gali turėti įtakos Minsko sprendimui dėl tranzito, pareiškė Makėjus
Dėl humanitarinių priežasčių į Lietuvą leista atvykti dar 35 Baltarusijos piliečiams
"Apsėstas velnio": Baltarusijos schizmatikai pasmerkė Lukašenką
Vilnius

Lietuvos ekonomikos ateitis priklauso nuo Rusijos ir Baltarusijos, pareiškė ekspertas

(atnaujinta 14:06 2020.11.24)
Bet kurią akimirką respublikos ekonomika gali smarkiai nukentėti, nes iš tiesų jos pagrindas yra reeksportas, sako ekspertas Aleksejus Zubecas

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Lietuvoje gera ekonominė padėtis, skirtingai nei Latvijoje ir Estijoje, tačiau jos ekonominė ateitis — trapi ir priklauso nuo gerų santykių su kaimyninėmis šalimis. Apie tai interviu Sputnik Lietuva pareiškė ekonomikos mokslų daktaras, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės prorektorius Aleksejus Zubecas.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pasak jo, Lietuva turi geras plėtros Baltijos šalyse perspektyvas, tačiau ekonominė padėtis yra gana bloga — didelis nedarbas, o užsienio prekyba yra chroniškai deficitinė. Be to, dėl koronaviruso Baltijos šalyje įvyko bendro vidaus produkto (BVP) nuosmukis.

"Lietuvoje neigiami pasitikėjimo verslo ateitimi rodikliai... Tas pats pasakytina ir apie vartotojų pasitikėjimą, jis taip pat yra neigiamas. Tačiau suprantama tai, kad jų mažmeninė prekyba žlugo — koronavirusas. Bet vis dėlto ši problema egzistuoja", — sakė jis.

Pasak Zubeco, visa Rytų Europa gyveno iš investicijų ir subsidijų iš ES biudžeto. Dabar Briuselis mažina subsidijas ir kyla klausimas, ar respublika turi galimybių sureguliuoti produkcijos gamybą ir tiekimą į tarptautines rinkas.

Ekspertas pažymėjo, kad pagrindinė Lietuvos eksporto pozicija — Baltarusijos ar Rusijos naftos produktų reeksportas arba perdirbimas iš Rusijos resursų.

"Todėl kyla klausimas, kokiu lygiu Lietuva gali egzistuoti savarankiškai be Baltarusijos ir Rusijos paramos. <...> Lietuva turi geras pozicijas, geresnes nei Latvija ir Estija, tačiau tuo pat metu ekonominė ateitis yra labai trapi ir iš tiesų priklauso nuo normalių santykių su Baltarusija, iš dalies su Rusija. Mažesniu mastu, bet, nepaisant to, Rusija vis dar naudoja Lietuvą kaip tranzito koridorių daliai savo produktų", — sakė Zubecas.

Taip pat ekspertas įvertino migraciją Lietuvoje. Jis sakė, kad lietuviai išvyksta, į jų vietą atvyksta migrantai. Tuo tarpu reikia suprasti, kad vidinius gyventojus keičia migrantai.

"Nacionalinės gerovės požiūriu šiame procese nėra nieko gero, nes jie turi pakeisti migrantais tuos žmones, kurie išvyko dirbti į kitas šalis. Tai rodo, kad gyvenimo kokybė Lietuvoje buvo ir yra žemesnė nei Europoje, o Lietuva nėra patraukli savo piliečiams. Visi, kas gali išvykti — išvyksta, ir tai rodo apskritai rimtos finansinės ir ekonominės krizės sąlygas, kuriuose dabar gyvenama... Pirmiausia nukenčia silpnos šalys. Tai, kad Lietuva yra viena silpniausių Europos Sąjungos valstybių kartu su Rumunija, Bulgarija, Graikija... Akivaizdu, kad krizės metu jos labiausiai nukentės", — sakė Zubecas.

Lietuvos ekonomika bet kurią akimirką gali smarkiai nukentėti, nes iš tiesų jos pagrindas yra reeksportas, pridūrė jis.

Anksčiau Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pažymėjo, kad Lietuva turi tvirtą ekonominę padėtį, tačiau šaliai reikalingos tolesnės priemonės, užtikrinančios tvarų ekonomikos atsigavimą.

Apžvalgoje teigiama, kad eksporto ir investicijų augimas bei verslo aplinka Lietuvą sparčiai priartina prie labiausiai išsivysčiusių organizacijos šalių. Tuo tarpu daugiau žmonių atvyksta į respubliką, nei iš jos išvyksta, pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo.

Prognozuojama, kad šiemet Lietuvos BVP sumažės 2 proc. Be to, tikimasi, kad kitais metais ekonomika augs 2,7 proc.

Tegai:
eksportas, Baltarusija, Rusija, ekonomika, Lietuva
Dar šia tema
Gautas EK pritarimas dėl valstybės pagalbos suteikimo SGD laivui išpirkti
Ekspertas: naujas geležinkelis tarp Baltarusijos ir Lietuvos visiškai neįmanomas
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas