JAV vėliava

Myliu Rusiją: JAV kandidatas į prezidentus papasakojo apie panašumus su Putinu

(atnaujinta 16:31 2020.11.02)
Pasak jo, amžius jį priartina prie Rusijos prezidento Vladimiro Putino. Jis taip pat pažymėjo, kad tris kartus lankėsi Rusijoje

VILNIUS, lapkričio 2 — Sputnik. Nepriklausomas kandidatas į JAV prezidentus Rokis de la Fuente (Roque de la Fuente) interviu NEWS.ru sakė, kad jei laimės, jis sugebės derėtis su Rusija.

Pasak jo, amžius jį priartina prie Rusijos prezidento Vladimiro Putino. Jis taip pat pažymėjo, kad tris kartus lankėsi Rusijoje.

"Aš myliu tavo šalį, tu turi gražius miestus ir nuostabius žmones. Mums tereikia atsisėsti ir pasikalbėti. Ir jei mes gerbiame vienas kitą, galime susitarti. Beje, ponas Putinas gimė tais pačiais metais kaip ir aš, mes to paties amžiaus", — pabrėžė nepriklausomas kandidatas.

Pagrindinė rinkimų Jungtinėse Valstijose — lapkričio 3-ioji. Piliečiai rinks prezidentą ir viceprezidentą, bus išrinkti 35 senatoriai, Atstovų rūmai, 13 gubernatorių ir vietos valdžios.

Santykiai tarp Maskvos ir Vakarų šalių pablogėjo dėl situacijos Ukrainoje ir aplink Krymą, kuris vėl susijungė su Rusija po referendumo pusiasalyje. Vakarai, kaltindami Rusiją kišimusi, įvedė jai sankcijas, Maskva ėmėsi atsakomųjų priemonių, pakeitė importo politiką ir ne kartą pareiškė, kad kalbėti su ja sankcijų kalba yra neproduktyvu.

Rusija ne kartą patikino, kad nėra konflikto Ukrainoje šalis ir Minsko susitarimų objektas. Pastaruoju metu ES šalyse vis aiškiau girdimos nuomonės apie būtinybę panaikinti sankcijas Maskvai.

Krymas tapo Rusijos regionu po 2014 metų kovo mėnesį surengto referendumo, kuriame 96,77 proc. Krymo rinkėjų ir 95,6 proc. Sevastopolio gyventojų nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos. Krymo valdžia surengė referendumą po Ukrainoje 2014 metų vasarį įvykusio perversmo. Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija.

Rusijos vadovybė ne kartą pažymėjo, kad Krymo gyventojai demokratiškai, visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT Chartijos, balsavo už susijungimą su Rusija. Anot Vladimiro Putino, Krymo klausimas uždarytas "visiems laikams". 

Tegai:
JAV, Rusija
Temos:
JAV prezidento rinkimai — 2020 (90)
Dar šia tema
Putinas apie JAV rinkimus: "Kad ir ką sakyčiau, jie prie visko prikibs"
Pentagonas įvertino Rusijos viršgarsinių ginklų grėsmę
Aktorius Entonis Hopkinsas

Entonis Hopkinsas išgąsdino interneto vartotojus grėsmingu vaizdo įrašu

(atnaujinta 16:56 2020.11.26)
Komentare 82 metų garsus britų-amerikiečių aktorius paaiškino, kad jis pradeda jausti šalutinius karantino poveikius

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Garsus britų-amerikiečių aktorius ir režisierius Entonis Hopkinsas (Anthony Hopkins) savo Twitter paskyroje paskelbė trumpą vaizdo įrašą, kuriame jis daro piktai vaiposi ir skleidžia baisius garsus.

​Komentare 82 metų aktorius paaiškino, kad jis pradeda jausti šalutinius karantino poveikius 253 dieną.

Kai kurie vartotojai atsakydami parašė, kad Hopkinsas juos išgąsdino ir prisiminė Hanibalą Lektorą iš filmo "Avinėlių tylėjimas". Kiti prisipažino aktoriui meilę, pavadino jį "lobiu" ir prisipažino, kad panašiai jaučiasi izoliacijoje.

Anksčiau Hopkinsas nustebino gerbėjus paskelbęs vaizdo įrašą, kuriame jis groja pianinu ant kelių pasisodinės katiną Niblą.

Vaizdo įrašas, kuriame garsus aktorius grojo beveik nežiūrėdamas į savo rankas, šypsodamasis augintiniui ir kamerai, per parą surinko daugiau nei du milijonus peržiūrų.

"Niblo (katino vardas — Sputnik) tikrina, ar aš gerai jaučiuosi, ir už tai reikalauja, kad aš jį linksminčiau", — tada parašė Hopkinsas.

Vartotojai komentaruose gyrė tiek aktoriaus vaidybą, tiek patį kūrinį.

Tegai:
karantinas, vaizdo įrašas, aktoriai
Temos:
Pasinerk į kino pasaulį
Dar šia tema
Holivudo aktorės surengė masines "peštynes" internete — video
Hju Džekmanas parodė, kaip išlaikyti gerą formą per karantiną
Džonis Depas užsiregistravo "Instagram"
Švarcnegeris su cigaru burnoje padarė špagatą ant virtuvės stalo

Nufilmuotas naujos priešraketinės raketos paleidimas Rusijoje

(atnaujinta 14:17 2020.11.26)
Priešraketinės gynybos sistema skirta apsaugoti nuo aviacijos ir kosminių puolimo ginklų smūgių

Kazachstane įvyko dar vienas bandomasis naujos Rusijos priešraketinės gynybos sistemos raketos paleidimas. Vaizdo įrašą paskelbė Rusijos gynybos ministerija.

Vaizdo įraše galima pamatyti, kaip iš Sary-Šagan poligono buvo paleistas sviedinys.

Komentaruose vartotojai atkreipė dėmesį į didelį zenitinės raketos pakilimo greitį.

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad naujoji priešraketinė raketa patvirtino savo charakteristikas, o koviniai vienetai sėkmingai pataikė į sąlyginį taikinį nurodytu tikslumu.

Priešraketinės gynybos sistema naudojama Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgose. Ji skirta apsaugoti nuo aviacijos ir kosminių puolimo ginklų smūgių.

Ankstesni raketos bandymai vyko 2020 metų spalio pabaigoje, 2019 metų birželį ir liepą, 2018 metų vasarį, liepą, rugpjūtį ir gruodį bei 2017 metų lapkritį.

Balandžio mėnesį JAV kosmoso vadovybės vadovas Džonas Reimondas pareiškė, kad šios raketos bandymai kelia iššūkį amerikiečių gynybai. Anot jo, ši Rusijos sistema sugeba sunaikinti žemoje orbitoje esančius palydovus.

Per pastaruosius metus Rusijos Federacijos gynybos ministerija ne kartą pranešė apie sėkmingus oro gynybos sistemos naujos priešraketinės raketos bandymus Sary-Šagan poligone.

Tegai:
Rusijos oro ir kosmoso pajėgos, Rusijos Gynybos ministerija, raketos, Rusija
Dar šia tema
Rusijos gynybos ministerija parodė komplekso "Murmansk-BN" išskleidimą — video
Rusijos gynybos ministerija nufilmavo oro mūšį su naikintuvais Su-35S
Rusijos gynybos ministerija nufilmavo, kaip parašiutininkai šokinėja iš lėktuvo L-410
Aleksoto inovacijų pramonės parko statybos

Aleksoto inovacijų pramonės parkui suteiktas išskirtinis statusas

(atnaujinta 17:53 2020.11.26)
Aleksoto inovacijų pramonės parkas (AIPP) oficialiai pripažintas visai šaliai reikšmingu objektu

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Vyriausybė Aleksoto inovacijų pramonės parkui suteikė valstybei svarbaus projekto statusą ir nustatė oficialias parko teritorijos ribas. Šis sprendimas žymi reikšmingo etapo įtvirtinimą bei naujų darbų pradžią, rašoma Kauno savivaldybės pranešime.

Vienas iš didžiųjų Kauno infrastruktūros projektų – 30 ha ploto teritorija inovatyvių įmonių pritraukimui, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų vystymui – sulaukė išskirtinio pripažinimo nacionaliniu lygmeniu. Šią savaitę Vyriausybės nutarimu Aleksoto inovacijų pramonės parkas įtrauktas į visai Lietuvai svarbių projektų sąrašą.

Ypatingas statusas suteikiamas tik tiems projektams, kurie ženkliai prisideda prie šalies ekonominio, socialinio, kultūrinio ar politinio augimo. Neseniai šio pripažinimo sulaukė "Rail Baltica", Kauno viešojo logistikos centro bei Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektai.

"Tapimas valstybei ekonomiškai svarbiu projektu yra ganėtinai retas įvykis, tačiau tai tik dar kartą patvirtina didžiulį Kauno potencialą. Tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Turime stiprų Vyriausybės palaikymą čia kurti inovacijų parką su naujomis darbo vietomis, pritraukti užsienio kapitalą bei skatinti mokslo, tyrimų bei verslo sinergiją ir augimą. Kaunas gali ir turi tapti aukštųjų technologijų vystymo centru su ambicija siekti mokslo proveržio. Visa, ko mums reikia – sutelkti Lietuvos ir užsienio talentus bei sukurti jų darbui tinkamą infrastruktūrą", – kalbėjo miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Prognozuojama, kad šiuo projektu Kaunas pritrauks apie 90 mln. eurų privataus kapitalo investicijų, taip pat sukurs virš 1000 gerai apmokamų darbo vietų. 

Šiuo metu tarp Europos prospekto ir Lakūnų plento įsikūrusioje teritorijoje jau paklotos požeminės komunikacijos bei inžineriniai tinklai. AIPP teritorijoje pilnai išasfaltuotos aštuonios gatvės, įrengtas apšvietimas. Šiuo metu čia tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai. 

Строительная площадка инновационного индустриального парка Алексотас
Aleksoto inovacijų pramonės parko statybos.

Užbaigus susisiekimo infrastruktūros vystymo darbus, planuojama rekonstruoti buvusias sraigtasparnių dirbtuves. Didžiulis angaras užima daugiau kaip 10 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Po renovacijos, patalpose įsikurs inovacijų parko administracija ir laboratorijos.

Rekonstruotas erdves taip pat galės nuomotis aukštą pridėtinę vertę kuriančios Lietuvos ir užsienio įmonės, kurios orientuojasi į mokslinius tyrimus, prototipų gamybą ir kitų inovatyvių sprendimų plėtrą.

Kvalifikuotiems tyrėjams, mokslininkams numatyta sukurti virš pusantro šimto darbo vietų. Čia taip pat  bus įsteigti 3 mokslo ir studijų institucijų filialai bei įrengtas verslo inkubatorius.  

Skaičiuojama, kad bendras miesto, Vyriausybės ir Europos Sąjungos indėlis į Aleksoto inovacijų pramonės parką sieks apie 14,6 mln. eurų.

Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė