Koronavirusas

Rusija pasirengusi bendradarbiauti su Europa dėl vakcinų nuo koronaviruso

(atnaujinta 19:42 2020.11.04)
Rusijos užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad Maskva visada tikėjo "vienijančiu Europos Tarybos potencialu" ir matė joje "bendrųjų Europos namų prototipą"

VILNIUS, lapkričio 5 — Sputnik. Rusija yra pasirengusi bendradarbiauti su Europos Taryba dėl vakcinų nuo koronaviruso, sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kreipdamasis į Europos Ministrų Tarybos 130-osios internetinės sesijos dalyvius, praneša RIA Novosti.

"Pirmoji vakcina nuo koronaviruso — "Sputnik V" — buvo sertifikuota Rusijoje. Mes kuriame dar dvi vakcinas. <...> Žinome, kad šios mūsų šalies sėkmės nėra visų mėgstamos. Tačiau jokie politiniai sumetimai, jokie ekonominiai skaičiavimai neturėtų būti aukščiau nei interesai apsaugoti savo piliečių sveikatą".

Karantinas Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pasak Lavrovo, koronavirusas patvirtino, kad susidūrę su bendrais pavojais europiečiai turi išlikti vieningi.

Užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad Maskva visada tikėjo "vienijančiu Europos Tarybos potencialu" ir matė joje "bendrųjų Europos namų prototipą".

"Tačiau turime nuoširdžiai pripažinti, kad mūsų ketvirčio amžiaus gyvenimo šiame "name" patirtis yra dviprasmiška — yra neginčijamų laimėjimų, bet ir neišsipildžiusių vilčių ir nusivylimų", — teigė Lavrovas.

Rugpjūčio mėnesį Rusijos sveikatos apsaugos ministerija užregistravo pirmąją pasaulyje vakciną COVID-19 profilaktikai, kurią sukūrė Gamalėjaus tyrimų centras. Ji buvo pavadinta "Sputnik V".

Praėjusią savaitę Vengrija pranešė apie savo pasirengimą įsigyti Rusijoje ar Kinijoje pagamintą vakciną nuo koronaviruso. Europos Komisija į tai atsakė, kad draudžiama vartoti vaistus, kurie nėra gavę Europos sertifikato.

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
Tegai:
Europa, Rusija, koronavirusas
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas (160)
Dar šia tema
EK įvardijo vakcinos nuo koronaviruso tiekimo į ES sąlygą  
Pateks ir "geltonosios" zonos: Lietuvoje planuojama išplėsti ir sugriežtinti karantiną
Murmansko komercinis jūrų uostas, archyvinė nuotrauka

Atimti dalį tranzito Baltijos šalių: Murmansko uoste bus pastatytas naujas terminalas

(atnaujinta 09:06 2020.12.03)
Tikimasi, kad įrenginys bus pradėtas eksploatuoti 2023 metų kovo mėnesį, jo pajėgumas bus keturi milijonai tonų per metus su galimybė didinti apimtis iki šešių milijonų

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Įmonė "Jūrų terminalas TULOMA" Murmansko jūrų uoste planuoja pastatyti modernų birių krovinių terminalą.

Įgyvendinus terminalo statybos ir priežiūros projektą, įmonė tapo ketvirtuoju prioritetinės plėtros srities (TOP) "Arkties sostinė" rezidentu.

Investicijų apimtis sieks daugiau nei 12,5 mlrd. rublių (apie 137 mln. eurų).

Murmansko srities gubernatoriaus pavaduotoja Olga Kuznecova, komentuodama projektą, atkreipė dėmesį į jo perspektyvą ir svarbą, ypač atsižvelgiant į tai, kad mineralinių trąšų gamyba Rusijoje nuolat auga.

"Reikėtų pažymėti, kad šių produktų gamintojai įgyvendina prezidento iškeltą užduotį perorientuoti savo produktų perkrovimą iš užsienio terminalų, visų pirma esančių Baltijos šalyse, į jūrų terminalus Rusijos uostuose", — pridūrė ji.

Tikimasi, kad terminalo eksploatacija prasidės 2023 metų kovo mėnesį, jo pajėgumas bus keturi milijonai tonų per metus su galimybe padidinti iki šešių milijonų tonų. Dėl to bus sukurta 249 naujos darbo vietos.

Šiandien TOP "Arkties sostinė" rezidentai tai taip pat NOVATEK-Murmanskas, terminalas "Udarnik" ir "Renesans Arktik". Bendra investicijų apimtis viršija 95 milijardus rublių (1,04 mlrd. eurų).

2020 metų gegužę miesto apygardos "Murmansko miestas" ir Murmansko srities savivaldybių darinio "Kolskio rajonas" teritorijose buvo sukurta pažangios socialinės ir ekonominės plėtros teritorija "Arkties sostinė". Tai yra pirmoji Tolimuosiuose Rytuose pažangios socialinės ir ekonominės plėtros teritorija Arkties regione su pirmenybėmis.

Lapkritį Rusijos Federacijos susisiekimo ministerijos vadovo pavaduotojas Jurijus Cvetkovas sakė, kad departamentas gali pasiūlyti Baltarusijos siuntėjams viename iš Rusijos uostų pastatyti nuosavą trąšų perkrovimo terminalą. Pasak jo, Baltarusijos naftos produktų perkrovimo Rusijos uostuose klausimas kol kas išlieka atviras.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sakė, kad Minskas yra pasirengęs svarstyti jūrų terminalo statybą Leningrado srityje už sutaupytas BelAE paskolos lėšas.

Baltarusijos prekių nukreipimo iš Baltijos uostų į Rusijos uostus klausimas iškilo po griežtų Lietuvos pusės pareiškimų ir veiksmų po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos oficialiais šalies CRK duomenimis, Lukašenka laimėjo.

Daugelis ekspertų mano, kad jei Baltarusijos tranzitas paliks Lietuvą, lietuviška ekonomika smarkiai nukentės.

Krovinių iš Baltijos uostų perorientavimas į Rusiją

Pastaruoju metu Rusija didina uostų aktyvumą Baltijos jūroje. Kaip pažymėjo buvęs Latvijos ekonomikos ministras Viačeslavas Dombrovskis, Rusijos pusė, anksčiau naudojusi tranzitą per Baltijos uostus, jau dešimt metų stato ir plėtoja savo uostus.

Baltijos šalyje valdžia mano, kad Rusijos Federacija turi nuostatą "atimti iš Baltijos šalių tranzitą", tačiau Maskva paprasčiausiai nenori priklausyti nuo šalių, kurios demonstruoja nedraugišką ir nestabilų požiūrį į ją.

Baltijos šalių politikai ir ekspertai ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos krovinių kiekio sumažėjimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose.

Tegai:
Baltarusija, Rusija, uostas, tranzitas, Baltijos šalys
Dar šia tema
Šūvis į koją: dėl spaudimo Minskui Lietuva gali sužlugdyti Klaipėdos uostą
Lietuvos elgesys gali turėti įtakos Minsko sprendimui dėl tranzito, pareiškė Makėjus
Kijevas, archyvinė nuotrauka

Ukrainai išpranašautas žlugimas

(atnaujinta 08:09 2020.12.03)
Šalis pagal gyvenimo lygį Europoje yra paskutinėje vietoje po Moldovos, o ukrainiečių tauta yra susiskaldžiusi

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Ukrainos politologas Pavelas Rudiakovas numatė apytikslį šalies žlugimo laiką. Apie tai praneša "Ukraina.ru".

Pasak eksperto, jei Kijevas tęs tokį politinį kursą kaip per pastaruosius 15–18 metų, šalis žlugs.

"Vadinasi, po 40 ar net 35 metų turėsime kalbėti apie šio nacionalinio projekto uždarymo priežastis", — sakė politologas.

Rudiakovas įsitikinęs, kad Kijevas neturi kuo didžiuotis. Nepaisant to, kad Ukraina pagal Konstituciją yra gerovės valstybė, jos sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinės apsaugos sistema buvo sunaikinta. Šalis pagal gyvenimo lygį Europoje yra paskutinėje vietoje po Moldovos, o ukrainiečių tauta yra susiskaldžiusi.

"Nežinia, prie ko tai prives", — apibendrino ekspertas.

Tegai:
Ukraina