Koronavirusas

PSO įspėjo apie trumpesnio karantino po sąlyčio su užsikrėtusiuoju keliamą riziką

(atnaujinta 10:45 2020.11.05)
Ekspertės teigimu, sutrumpinus karantiną nuo 14 iki 10 ar 7 dienų tiems, kurie bendrauja su koronaviruso nešiotojais, padidėja viruso plitimo rizika. Tačiau kai kurios valstybės žengia tokį žingsnį dėl ekonominių ir socialinių priežasčių

VILNIUS, lapkričio 5 — Sputnik. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėjo apie riziką, susijusią su karantino po sąlyčio su užsikrėtusiuoju sutrumpinimo keliamą riziką. Tai pareiškė PSO ekspertė Marija van Kerchovė, jos žodžius cituoja TASS.

Ekspertės teigimu, sutrumpinus karantiną nuo 14 iki 10 ar 7 dienų tiems, kurie bendrauja su koronaviruso nešiotojais, padidėja viruso plitimo rizika. Tačiau kai kurios valstybės žengia tokį žingsnį dėl ekonominių ir socialinių priežasčių.

"Daugybė šalių nusprendė sutrumpinti karantiną iki 10 ar net 7 dienų, o kai kurios taip pat įvedė tyrimus dešimtą ar septintą dieną. Tačiau jei sutrumpinsite karantiną nuo 14 iki 10 dienų, prarasite apie 13 procentų atvejų, kai po šio laikotarpio atsiras simptomų", — sako ji.

PSO rekomenduoja 14 dienų karantiną visiems, turintiems kontaktą su sergančiais žmonėmis. Ekspertė priminė, kad organizacijos pozicija grindžiama inkubacinio laikotarpio trukme, kuri svyruoja maždaug nuo 1 iki 14 dienų. Daugumai žmonių simptomai pasireiškia praėjus 5–6 dienoms po užsikrėtimo, tačiau yra tikimybė, kad simptomai išsivystys tik po 14 dienų.

PSO atstovė Rusijoje Melita Vujnovič teigė, kad koronaviruso padėtis pasaulyje yra kritinė ir ateinančius mėnesius bus sunki.

Tegai:
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (668)
Dar šia tema
Siūloma skelbti karantiną visoje Lietuvoje
Rusija pasirengusi bendradarbiauti su Europa dėl vakcinų nuo koronaviruso
Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka

Paskelbta kasmetinės Putino spaudos konferencijos data

(atnaujinta 15:08 2020.11.27)
Tikimasi, kad Rusijos prezidentas palaikys vaizdo ryšį iš rezidencijos Novo-Ogariovo mieste, o žurnalistai susirinks jiems jau pažįstamoje Pasaulio prekybos centro salėje

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gruodžio 17 dieną surengs kasmetinę spaudos konferenciją iš savo rezidencijos, pranešė Kremliaus spaudos tarnyba.

Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Никольский

"Lapkričio 29 dieną 12:00, Rusijos Federacijos prezidento Spaudos tarnybos ir informacijos skyrius pradės akredituoti žurnalistus metinei Rusijos prezidento Putino konferencijai, kuri įvyks 2020 metų gruodžio 17 dieną", — sakoma pranešime.

Pabrėžiama, kad dėl sunkios epidemiologinės situacijos spaudos konferencija vyks vaizdo konferencijos formatu. Planuojama, kad prezidentas palaikys vaizdo ryšį iš savo rezidencijos Novo-Ogaryiovo mieste, o žiniasklaidos atstovai susirinks jiems jau pažįstamoje Pasaulio prekybos centro salėje.

Kaip nurodo prezidento spaudos tarnyba, regioninės žiniasklaidos žurnalistai galės dalyvauti renginyje neišvykdami iš savo federalinės apygardos: kiekviename rajone bus organizuojamos specialios platformos, iš kurių galima bus susisiekti su Maskva.

Pranešime nurodoma, kad žiniasklaidos atstovų dalyvavimo spaudos konferencijoje platformos bus organizuojamos Maskvoje, Tuloje, Sankt Peterburge, Rostove prie Dono, Stavropolyje, Žemutiniame Naugarde, Jekaterinburge, Novosibirske, Vladivostoke.

Tegai:
Vladimiras Putinas, Rusija
Dar šia tema
Putinas paaiškino, kodėl jis nepasveikino Baideno
Rusija pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais
Karinės pratybos Estijoje

Estijos gynybos pajėgų vadas sakė, kad kariai turi ko išmokti Lenkijos

(atnaujinta 15:39 2020.11.27)
Pasak generolo majoro Martino Heremo, dažnai Estijos kariai neperima savo artimiausių kaimynų regione patirties

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Estijos gynybos pajėgų vadas generolas majoras Martinas Heremas ir Lenkijos Ginkluotųjų pajėgų vadas generolas leitenantas Raimundas Andžejčakas Taline aptarė galimybes plėtoti abiejų šalių bendradarbiavimą regioninės gynybos klausimais, pranešė šalies Gynybos pajėgų spaudos tarnyba.

"Mes turime ko pasimokyti iš savo kolegų lenkų. Mes dažnai įgauname proto toli už savo šalies ribų, tuo tarpu nepastebėdami, kad galime pasimokyti iš savo kaimynų ir gerų draugų čia, Baltijos jūros pakrantėje", — pasakė Heremas.

Estijos kariuomenės vadas pažymėjo, kad Lenkija ir Estija turi sąlyčio taškų: visų pirma šalys susitarė, kad valstybės galėtų bendradarbiauti stiprinant jūrų sienų apsaugą ir jau artimiausioje ateityje pasiekti sėkmės šioje srityje.

Lenkija buvo viena aktyviausių Baltijos šalių įstojimo į NATO šalininkių. Pastaruoju metu Estija pradėjo stiprinti bendradarbiavimą su Lenkija gynybos srityje. Abi šalys dalyvauja NATO pratybose. Lenkijos kariai reguliariai dalyvauja kasmetiniuose "Pavasario audros" manevruose Estijoje, o Lenkijos oro pajėgų lėktuvai — NATO misijoje, skirtoje Baltijos oro erdvei apsaugoti.

Tegai:
kariai, Lenkija, Estija
Dar šia tema
Estijos prezidentė iškritikavo ministrų žodžius apie JAV rinkimų falsifikaciją
Estijos vidaus reikalų ministras ruošiasi atsistatydinti po JAV rinkimų kritikos
Estijos prezidentė atleidžia švietimo ministrę
Skiepytis ar ne?

Skiepytis ar ne? Štai kur mįslė

(atnaujinta 14:51 2020.11.27)
Lietuvoje kol kas nepavyko pažaboti koronaviruso. Naujosios valdžios atstovai teigia iš esmės pakeisiantys kovos su COVID-19 taisykles ir priemones

Tačiau gyventojų vakcinacijos klausimas išlieka pirmoje darbotvarkės vietoje. Tam jau buvo skirtos lėšos, vyksta derybos su gamintojais dėl vakcinos įsigijimo. Bet patys Lietuvos gyventojai pasiskirstė į skiepų oponentus ir šalininkus. Iš tiesų, ilgalaikės vakcinos nuo koronaviruso pasekmės, galinčios paveikti jau egzistuojančias žmonių ligas, vis dar nėra visiškai žinomos.
— Elvyra, girdėjau, kad tau prieš mėnesį buvo diagnozuotas koronavirusas. Kaip susitvarkei su liga?

— Viskas buvo taip, kaip aprašė gydytojai ir užsikrėtusieji. Skonio ir kvapo praradimas, sąnarių skausmas ir karščiavimas penkias dienas. Laimei, kaip sakė gydytojai, patyriau lengvą koronaviruso formą, ir, kaip parodė rentgeno nuotrauka, mano plaučiai nebuvo labiau paveikti nei dėl paprastos plaučių uždegimo. Bet ar organizme atsirado antikūnų, ar ne, dar nežinau. Tam reikia atlikti atskirą tyrimą, o kadangi gydymo įstaigos dabar yra pilnos, jie man liepė kol kas palaukti.

— O man kelia nerimą vakcinacijos klausimas. Aš nepasigavau koronaviruso. Bendravau su užsikrėtusiu asmeniu, tačiau testas parodė neigiamą rezultatą. Ir dabar man neramu, ar skiepytis, ar ne, kai vakcina pasirodys Lietuvoje. Atidžiai stebiu žiniasklaidos informaciją apie skirtingas vakcinas — rusų, amerikiečių, europiečių. Ir kuo daugiau klausausi ir skaitau, tuo blogiau.

— Aš irgi apie tai galvoju. Juk pakartotinės ligos atvejai jau užfiksuoti. Tai reiškia, kad net jei ir susidarė antikūnai, nėra šimtaprocentinės garantijos, kad daugiau nebeužsikrėsiu šia infekcija. Nenorėčiau vėl patirti šį košmarą. Net ne tiek dėl fizinės, kiek dėl emocinės būsenos. Juk prisimink, kaip prieš pusmetį, per pirmąją bangą, žmonės išsigando. Koronaviruso infekcija buvo suvokiama beveik kaip tikra mirtis. Na, kaip AIDS savo laiku.

— Taip, aš prisimenu AIDS baimę praėjusio amžiaus 90-aisiais. Tada daugelis paprasčiausiai atsisakė lytinių santykių, bijodami pasigauti šią mirtiną ligą. O dabar kažkaip nieko nerašo apie AIDS. Ar jis dingo? Kažkaip keista. Gal pamiršime ir koronavirusą?

— Nesvajok, jau sakė, kad bus trečia ir ketvirta bangos. Ir šioje situacijoje aš dar labiau nerimauju dėl savo, o dėl savo tėvų sveikatos. Mano mama turi rimtų virškinimo problemų, o tėvas serga vėžiu. Jei staiga susirgtų koronavirusu, tai gali jį nužudyti. Bet vakcina yra lengvos formos ligos skiepijimas. O kur dar garantija, kad tėvo organizmas, nusilpęs po chemoterapijos, susitvarkys net su lengva forma. Štai kodėl mūsų šeimoje taip atsargiai vertina ne tik virusą, bet ir skiepus. Bet, kaip girdėjau per televiziją, skiepai gali sukelti komplikacijų. O ką tada daryti?

Tegai:
koronavirusas, skiepai