Sunkvežimių eilės

Daugiau nei 700 sunkvežimių ir toliau laukia išvykimo Baltarusijos į ES

(atnaujinta 09:28 2020.11.06)
Antrą dieną iš eilės pasienyje su Lietuva ir Latvija esančiuose kontrolės punktuose išlieka sunkvežimių eilės, Baltarusijos valstybinis muitinės komitetas tvirtina, kad problemos yra gretimoje pusėje

VILNIUS, lapkričio 6 — Sputnik. Prie Baltarusijos sienos su ES šalimis toliau rikiuojasi daugiau nei 700 sunkvežimių, tokie duomenys skelbiami Baltarusijos valstybės sienos komiteto tinklalapyje.

Eilės prie Baltarusijos sienos su kaimyninėmis šalimis išsilaiko pastarąsias septynias savaites. Jos arba didėja, arba mažėja. Ketvirtadienį daugiau nei 710 sunkvežimių buvo pasienyje su Lietuva ir Latvija esančiuose kontrolės punktuose. Penktadienio rytą, Valstybės sienos komiteto duomenimis, padėtis šiek tiek pagerėjo.

Baltarusijos pasienyje su Lietuva didžiausia eilė pastebima Kamennyj Log patikros punkte, kur rikiuojasi daugiau nei 150 automobilių. Privalkoje ir Kotlovkoje taip pat kyla sunkumų išvykstant į ES — sunkvežimių yra atitinkamai 140 ir 130. Beniakonių kontrolės punkte sunkvežimių yra šiek tiek mažiau — apie 90.

Prie Baltarusijos ir Latvijos sienos penktadienį eilės laikosi abiejuose esamuose kontrolės punktuose. Urbanuose į Latviją leidimo išvažiuoti laukia daugiau nei 110 sunkvežimių, Grigorovščinoje — daugiau nei 80.

Šiuo metu prie Baltarusijos sienos su Lenkija ir Ukraina nėra eilių.

Duomenis apie situaciją kontrolės punktuose, kur veikia elektroninė eilė, departamentui teikia laukimo vietų operatoriai.

Anksčiau Gardino muitinė pranešė, kad Lietuva sistemingai pažeidė susitarimus dėl ritmingo transporto priėmimo, dėl ko susidarė eilės.

"Nepaisant susitarimų užtikrinti stabilų kontrolinių punktų darbą, taip pat pakartotinio Lietuvos kontrolės tarnybų informavimo pasienyje apie krovininių transporto priemonių, laukiančių leidimo įvažiuoti į Lietuvą, kaupimąsi, kaimyninės šalies transporto priėmimas šia kryptimi yra nereguliarus. Dėl to susidaro ilgos eilės", — pakomentavo muitinė.

Tegai:
eilės, sunkvežimis, ES, Baltarusija
Dar šia tema
Baltarusijos studentai įstrigo Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje
Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje susidarė kelių šimtų sunkvežimių eilė
Naujagimiai

Moteris Malio pagimdė devynis kūdikius vienu metu

(atnaujinta 08:11 2021.05.08)
Malio sveikatos ministrė pasveikino abiejų šalių medicinos specialistus, kurių "profesionalumas buvo raktas į laimingą šio nėštumo baigtį"

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Vakarų Afrikos šalies Malio gyventoja vienu metu pagimdė devynis vaikus — penkios mergaitės ir keturi berniukai, motinai ir naujagimiams sekasi gerai, praneša respublikos Sveikatos apsaugos ministerija. Rašo RIA Novosti.

Ministerijos teigimu, Halima Cisse, po dviejų savaičių viešnagės Malio sostinės Bamako ligoninėje, kovo pabaigoje šalies prezidento Ba Ndau dekretu buvo perkelta į Maroko kliniką.

"Sveikatos ir socialinės plėtros ministras su malonumu praneša, kad 2021 metų gegužės 4 dieną moteris cezario pjūvio būdu pagimdė devynis kūdikius, o ne septynis, o tai buvo paskelbta remiantis ultragarso tyrimais, atliktais tiek Malyje, tiek Maroke. Naujagimiams (penkios mergaitės ir keturi berniukai) ir mamai sekasi gerai", — sakoma Sveikatos apsaugos ministerijos "Facebook" įraše.

Malio sveikatos ministrė Fanta Sibi pasveikino abiejų šalių medicinos specialistus, kurių "profesionalumas buvo raktas į laimingą šio nėštumo baigtį".

"Agence France Presse" duomenimis, naujagimių motinai yra 25 metai. Po kelių savaičių jie turėtų kartu grįžti į Malį.

Tuo pat metu Maroko sveikatos ministerijos atstovas Rashidas Kudhari sakė nieko nežinantis apie tai, jog kažkur jo šalyje buvo toks retas reiškinys — devynių vaikų gimimas vienu metu.

Tegai:
moteris, naujagimiai, Malis
Maistas

JT paskelbė apie rimtą bado krizę pasaulyje

(atnaujinta 08:10 2021.05.08)
Pasak dokumento, dėl konfliktų, ekonominių sukrėtimų, įskaitant sukeltus COVID-19 pandemijos, ir ekstremalių klimato įvykių 2020 metais mažiausiai 155 milijonai žmonių patyrė stiprų badą

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Žmonių, susiduriančių su ūmiu maisto trūkumu ir kuriems reikalinga skubi pagalba išgyventi ir išsaugoti pragyvenimo šaltinius, skaičius pasiekė aukščiausią lygį per penkerius metus, sakoma Pasaulinio maisto krizių tinklo — tarptautinio JT, ES, vyriausybės aljanso — pranešime ir nevyriausybinės organizacijos, kovojančios su maisto krizėmis. Apie tai rašo RIA Novosti autorius Aleksandras Logunovas.

Pasak dokumento, dėl konfliktų, ekonominių sukrėtimų, įskaitant sukeltus COVID-19 pandemijos, ir ekstremalių klimato įvykių 2020 metais mažiausiai 155 milijonai žmonių patyrė stiprų badą.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos išplatintame pranešime daroma nuvilianti išvada, kad ūmus badas tebėra aktuali problema milijonams žmonių.

Mažiausiai 155 milijonai žmonių 55 šalyse/teritorijose susidūrė su dideliu maisto trūkumu, atitinkančiu krizes ir sunkesnes situacijas 2020 metais — 20 mln. daugiau nei praėjusiais metais. Tai rodo nerimą keliančią tendenciją, kad nuolat didėja didelis maisto trūkumas, pastebėtas nuo 2017 metų, kai buvo paskelbta pirmoji ataskaita.

Maždaug 133 tūkstančiai visų žmonių pateko į "katastrofišką" maisto nepriteklių Burkina Fase, Pietų Sudane ir Jemene, kur reikėjo imtis skubių priemonių, kad būtų išvengta masinės gyventojų žūties ir visos ekonomikos žlugimo.

Dar mažiausiai 28 milijonai žmonių 2020 metais "tiesiogine prasme buvo ant bado ribos" dėl maisto nepritekliaus "kritinės padėties". Skubūs veiksmai 38 šalyse ar teritorijose išgelbėjo gyvybes ir pragyvenimo šaltinius ir užkirto kelią plintančiam badui.

Didelis maisto trūkumas ir toliau yra didžiausias Afrikoje. Apie 98 milijonai žmonių (2 trečdaliai), kurie 2020 metais susidūrė su dideliu maisto trūkumu, gyveno Afrikos žemyne. Tačiau ši problema palietė ir kitas pasaulio šalis, įskaitant Jemeną, Afganistaną, Siriją ir Haitį, kurios pateko tarp dešimties šalių, kuriose praėjusiais metais užfiksuota didžiausia maisto krizė.

Tarp pagrindinių bado problemos masto augimo veiksnių pranešime minimi konfliktai, ekonominiai sukrėtimai, kuriuos daugeliu atvejų sukelia COVID-19 pandemija. Po jų seka orų įvykiai, kurie nukrito į trečią vietą pagrindinių priežasčių sąraše, ir ekstremalūs orų įvykiai.

"Nors 2021 metais konfliktas išliks pagrindiniu maisto krizių varikliu, COVID-19 pandemija ir sulaikymo priemonės, taip pat ekstremalūs orų reiškiniai ir toliau didins ūmų maisto trūkumą ekonomiškai nestabiliose šalyse", — sakoma pranešime.

"Konfliktas ir badas yra vienas kitą sustiprinantys reiškiniai. Norint išspręsti bet kurią iš šių problemų, būtina spręsti abi problemas vienu metu. Turime padaryti viską, kad nutrauktume šį užburtą ratą. Bado problemos sprendimas yra stabilumo pagrindas ir taika", — įvadinėje ataskaitos dalyje sakė JT generalinis sekretorius Antonijas Guterešas.

Tegai:
krizė, maistas, JT Generalinė Asamblėja
Sosnovskio barščiai, archyvinė nuotrauka

Vilniuje planuojama sunaikinti 99 proc. Sosnovskio barščių populiacijos

(atnaujinta 16:49 2021.05.08)
Šį pavasarį pradedamas įgyvendinti veiksmų planas, kuris itin efektyviai mažins šio augalo plotus, kovai su Sosnovskio barščiais skirta apie 94 tūkst. eurų

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Per 2 metus Vilniuje bus sunaikinta 99 proc. Sosnovskio barščių populiacijos, praneša spaudos tarnyba.

Kontroliuodama Sosnovskio barščių populiaciją Vilniaus teritorijose, savivaldybė ėmėsi naujo, kelis metus truksiančio, invazinio augalo gausos reguliavimo plano iki 2022-ųjų.

Iki šiol su Sosnovskio barščiais kovota priemonėmis, kurios šio invazinio augalo plitimą pristabdydavo, tačiau iki galo nesunaikindavo. 

Šį pavasarį pradedamas įgyvendinti visas veiksmų planas, kuris mažins šio augalo plotus itin efektyviai.

Sosnovskio barščių naikinimo plane – purškimas herbicidais, kasimas Verkių-Pavilnių parkų teritorijoje ir šalia vandens telkinių bei šienavimas.

Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje Sosnovskio barščio populiacija aptinkama 18 ha teritorijoje (133 vietose), kur yra užfiksuoti plotai ar invaziniai augalai, tačiau šie plotai nuolat kinta. Teritorija yra urbanizuota, ją supa parkai, saugomos teritorijos, miškai, pievos bei atviri ūkiniu požiūriu nenaudojami plotai, kuriuose Sosnovskio barščiai gali nesunkiai plisti, todėl svarbu kuo skubiau kontroliuoti populiaciją ir neleisti jai išplisti į gretimus plotus. Purškimo darbai pradedami jau šį savaitgalį.

Iš Aplinkos ministerijos ir Savivaldybės biudžeto lėšų kovai su Sosnovskio barščiais skirta apie 94 tūkst. eurų.

Šį piktžolė ir invazinė rūšis yra paplitusi Baltijos šalyse, Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje ir Lenkijoje. Sosnovskio barščių sultyse yra medžiagos, kuri, patekusi ant odos (pavyzdžiui, žmogui ją palietus) ir paveikus saulės spinduliams, sukelia stiprius, net III laipsnio nudegimus.

Tegai:
Sosnovskio barščiai, Vilnius
Dar šia tema
Skirtos lėšos Sosnovskio barščiui naikinti