Rusijos bombonešis Tu-160

Amerikos žiniasklaida įvardijo "siaubą keliantį" Rusijos ginklą

(atnaujinta 08:57 2020.11.12)
Amerikiečių leidinys pažymėjo, jog iki šiol buvo neįmanoma pamatyti bombonešių Tu-160, Tu-95MS ir Tu-22M3 su potencialia naudingąja apkrova

VILNIUS, lapkričio 12 — Sputnik. Bombonešių Tu-160, Tu-95MS ir Tu-22M3 ginkluotė, kurią lapkričio mėnesį Rusijos gynybos ministerija pademonstravo nuotraukose, yra "kelianti siaubą", rašo amerikiečių leidinys "The Drive".

Vienoje iš nuotraukų yra Tu-160, priešais kurį yra 12 strateginių sparnuotųjų raketų H-55SM.

Ту-160
© Фото : Министерство обороны РФ
Rusijos bombonešis Tu-160

Kita nuotrauka rodo Tu-95MS su šešiomis H-55SM ir aštuoniomis H-101/102.

Ту-95МС
© Фото : Министерство обороны РФ
Rusijos bombonešis Tu-95MS

Trečioje nuotraukoje priešais Tu-22M3 išdėstytos bombos, įskaitant FAB-3000.

Ту-22М3
© Фото : Министерство обороны РФ
Rusijos bombonešis Tu-22M3

Pasak straipsnio autorių, iki šiol buvo neįmanoma pamatyti šių orlaivių su potencialia naudingąja apkrova.

Anksčiau britų ekspertai padarė išvadą, kad Kremliaus karo mašina pasiekė kovinio efektyvumo viršūnę nuo TSRS žlugimo. Šiuolaikinė, gerai aprūpinta, profesionali, motyvuota — taip Rusijos kariuomenė buvo apibūdinta Londono strateginių tyrimų instituto pranešime.

Tegai:
bombonešis, ginkluotė, Rusija, JAV
Rusijos ir ES vėliavos

Vokietija paskelbė apie "aiškesnę Rusijos grėsmę"

(atnaujinta 16:34 2020.11.25)
Vokietijos gynybos ministrė teigė, kad Rusijos pusė investavo į savo ginkluotųjų pajėgų modernizavimą dideles investicijas, kad ji turi naujų ginklų rūšių, kad jos grėsmė tapo dar akivaizdesnė

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Vokietija turi išlaikyti aukšto lygio karines išlaidas, kad Europa galėtų palaikyti dialogą su Rusija "iš stiprybės pozicijos" dėl "aiškesnės" karinės grėsmės po Rusijos ginklų modernizavimo, sakė Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer, praneša RIA Novosti.

"Atsižvelgiant į išsakytas sumas ir neatsižvelgiant į jas, išlieka faktas, kad Rusijos pusė investavo į savo ginkluotųjų pajėgų modernizavimą dideles investicijas, kad ji turi naujų ginklų rūšių, kad jos grėsmė tapo dar akivaizdesnė", — Bundestago posėdyje atsakė ji į deputato klausimą dėl didelių NATO biudžeto išlaidų pagrįstumo, taip pat ir pandemijos fone.

Ministrė teigė rekomenduojanti vesti derybas šiuo klausimu "su kolegomis iš Baltijos šalių, Švedijos, Vidurio ir Rytų Europos". "Jei norime pradėti nusiginklavimo derybas iš tvirtos pozicijos, turime stiprinti savo pozicijas. Tai visada buvo gera tradicinė Vokietijos užsienio politikos pozicija ir tokia turėtų išlikti ateityje", — pridūrė ji.

Pareiškimus apie "Rusijos grėsmę" periodiškai pateikia Vakarų politikai, dažniausiai iš Baltijos šalių ir Lenkijos. Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nepuls nė vienos iš NATO šalių.

Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neketina nieko pulti, o tiesiog naudojasi pretekstu dislokuoti daugiau technikos ir batalionų šalia Rusijos sienų. Maskva ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl aljanso pajėgų susitelkimo Europoje.

Tegai:
grėsmė, Vokietija, Europa, Rusija
Dar šia tema
Rusija apkaltinta bandymu sugadinti Lenkijos reputaciją
Pentagono vadovas su NATO generaliniu sekretoriumi aptarė "Rusijos grėsmę"
Eskadrinis minininkas USS John S. McCain

Britų laikraštis pranešė apie "trečiojo pasaulinio karo grėsmę" dėl JAV eskadrinio mininko

(atnaujinta 15:17 2020.11.25)
Straipsnio autorius pažymėjo, kad pastarosiomis dienomis įvyko du ryškūs incidentai, susiję su JAV kariniu jūrų laivynu

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Amerikos karo laivų veiksmai prie Rusijos krantų gresia pavojingomis pasekmėmis net pasauliniu karu, rašo Daily Express žurnalistas Paulas Withersas.

Straipsnio autorius pažymėjo, kad pastarosiomis dienomis įvyko du ryškūs incidentai, susiję su JAV kariniu jūrų laivynu. Pavyzdžiui, lapkričio 23 dieną eskadrinis minininkas "Donaldas Cook" įplaukė į Juodąją jūrą, kad "užtikrintų saugumą jūroje" vykdydamas NATO operaciją "Atlantic Resolve". Rusijos užsienio reikalų ministerija ne kartą pareiškė, kad laivų buvimas Juodojoje jūroje iš už regiono ribų nenaudingas stabilumui.

Kitas įvykis, į kurį autorius atkreipė dėmesį, yra amerikiečių eskadrinio minininko "John McCain" patekimas į Petro Didžiojo įlankos vandenis.

"Trečiojo pasaulinio karo grėsmė vėl padidėjo po to, kai Rusijos karo laivas perėmė amerikiečių eskadrinį minininką, kuris, kaip tikina Maskva, pažeidė Rusijos sieną Petro Didžiojo įlankoje",  — sakoma straipsnyje.

Anksčiau JAV laivas įplaukė du kilometrus į Rusijos teritorinius vandenis ir buvo priverstas juos palikti tik gavęs įspėjimą apie galimą taranavimą iš priešpovandeninio laivo "Admiral Vinogradov".

Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto narė Jeena Panina JAV veiksmus vertino kaip bandymą eskaluoti Rusijos ir Amerikos santykius, panašią nuomonę išsakė ir buvęs Ramiojo vandenyno laivyno vadas admirolas Viktoras Fiodorovas. O buvęs Juodosios jūros laivyno vadas admirolas Vladimiras Komojedovas NSN radijo stoties eteryje pavadino Amerikos karinę operaciją įžūlumu ir paragino Rusijos vadovybę gerai apgalvoti šalies sienų apsaugą.

Tegai:
laivai, JAV
Dar šia tema
"National Interest" įvardijo penkis pavojingiausius Rusijos karinius laivus
Amerikos karinis laivas pažeidė Rusijos sieną
"Forbes": JAV Kryme surengė "raketinę staigmeną" Rusijai

Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu prieštarauja net Europai, mano ekspertas

(atnaujinta 16:43 2020.11.25)
Rusijos pusė laikosi geros kaimynystės ir abipusės pagarbos principų su Lietuva, priešingai nei Lietuvos politinis elitas, mano ekspertas Dmitrijus Solonikovas

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Rusija neturi užduoties ieškoti sau išorinių priešų ir vykdyti prieš juos specializuotas operacijas, ji yra pasirengusi bendradarbiauti su visomis šalimis, interviu Sputnik Lietuva pasakė Šiuolaikinės valstybės plėtros instituto direktorius Dmitrijus Solonikovas.

"Rusija nuolat kalba apie vienodus bendradarbiavimo, gero kaimynystės principus su visomis buvusios posovietinės erdvės šalimis, su kuriomis ji ribojasi, su visomis šalimis, su kuriomis ją sieja istoriniai ryšiai. Rusija specialiai niekur sau priešų neieško. Rusijos užsienio politika neturi užduoties būtinai rasti išorinį priešą ir pradėti vykdyti prieš jį specializuotas operacijas — politines, ekonomines. Todėl požiūris į Lietuvą yra toks pat — jis remiasi geros kaimynystės ir abipusės pagarbos principais. Rusijos Federacija yra pasirengusi bendradarbiauti su Baltijos šalimis, Lenkija, Didžiąja Britanija ir kitomis šalimis, su kuriomis dabar kyla gana įtempti santykiai dėl tam tikrų klausimų", — pareiškė ekspertas.

Solonikovas pažymėjo, kad Lietuvos elitas vykdo politinį užsakymą ir dažnai jo pareiškimai prieštarauja net santykių kūrimo tarp Europos ir Rusijos principams.

"Kiekvienas vykdo savo politinį užsakymą. Baltijos šalių politinis elitas apskritai ne tieks veikia gyventojų interesais, kiek vykdo tų struktūrų, kurios jai suteikia vadovavimą, užsakymą. Visų pirma, JAV, dalis ES valstybių, bet net Europos Sąjungai Baltijos šalių elgesys dažnai yra nesąmonė ir prieštarauja tiems pagrindiniams principams, kurie egzistuoja Europos judėjime santykiuose su Rusija", — pažymėjo ekspertas.

Pasak Solonikovo, kol kas Baltijos šalių ir Rusijos santykiuose niekas negali pasikeisti.

"Kai tik nacionaliniai orientuotas elitas, kuris dirbs visų pirma savo gyventojų, savo šalies, savo valstybės rėmuose, o nevykdys užsienio politikos užsakymo, tada, žinoma, gali būti pokyčių. Visi supranta, kad ir Ukrainai, ir Baltarusijai ir Baltijos šalims, ir daugeliui kitų šalių, įskaitant Lenkiją, Vengriją ir Slovakiją, daug svarbiau turėti rinką Rytuose ir palaikyti gerus kaimyninius santykius su Rusijos Federacija visais klausimais — ir transporto logistikos , ir prekybos, ir pardavimo rinkos, ir naudingųjų iškasenų įsigijimo, — nei vykdyti politinius užsakymus, kurti neigiamą foną. Bet dar kartą: jei valdantieji elitai dirbs žmonių ir valstybių interesais — politika pasikeis, ar jie vykdys politinį užsakymą tų, kurie juos skiria vadovauti šioms teritorijoms, — nieko neįvyks. Esant dabartinei Lietuvos vadovybei, niekas nepasikeis" , — padarė išvadą ekspertas.

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įgaliojamųjų raštų įteikimo ceremonijoje pareiškė, jog Rusija yra pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais. Pasak Rusijos vadovo, bendradarbiavimas su Lietuva galėtų būti "aktyvesnis ir įvairesnis".

"Juo labiau kad mes, kaip žinote, kaimynai, artimi kaimynai. Mes esame pasirengę bendradarbiauti geros kaimynystės ir pagarbos vienas kitam principais. Ir aš norėčiau tą patį požiūrį matyti ir iš mūsų kolegos iš Lietuvos pusės", — pažymėjo jis.

Rusijos vadovas taip pat pareiškė, kad visos konstruktyvios užsienio šalių ambasadorių iniciatyvos sulauks paramos Rusijoje.

Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios respublikos vadovės Dalios Grybauskaitės, žinomos dėl griežtų antirusiškų pareiškimų ir rusofobiškos pozicijos, valdymo laikotarpį.

Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir reguliariai skelbia apie "Rusijos grėsmę".

Anksčiau buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad prie Vilniaus ir Maskvos santykių žlugimo prisidėjo ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Tegai:
santykiai, Europa, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Rusijos krovinių srautas per Lietuvą gali išaugti
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas