Protestai Minske

Baltarusijos URM paragino ES spręsti klausimus be "sankcijų spaudimo"

(atnaujinta 17:01 2020.11.17)
Lapkričio 6 dieną Europos Sąjunga oficialiai pristatė individualių sankcijų Baltarusijai, įskaitant respublikos prezidentą Aleksandrą Lukašenką, paketą

VILNIUS, lapkričio 17 — Sputnik. Baltarusija yra suinteresuota, kad nori su Europos Sąjunga visus klausimus išspręsti konstruktyviai, be "sankcijų spaudimo", antradienį sakė respublikos Užsienio reikalų ministerijos vadovas Vladimiras Makėjus.

"Turime įsitikinti, kad Baltarusijos ir Europos Sąjungos siena yra taikos, ramybės ir saugumo, o ne nestabilumo riba. Mums tai labai rūpi. Mums rūpi, kad visi klausimai būtų sprendžiami konstruktyviai, o ne šantažu ar sankcijų spaudimu", — cituoja jį laikraštis "SB. Belarus Segodnia".

Lapkričio 6 dieną Europos Sąjunga oficialiai pristatė individualių sankcijų Baltarusijai, įskaitant respublikos prezidentą Aleksandrą Lukašenką, paketą.

Sankcijos įsigaliojo paskelbus oficialiame ES žurnale. Dokumente pabrėžiama, kad šis sprendimas yra privalomas visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms. Tiems, kurie yra sąraše, bus draudžiama atvykti į ES, be to, visas jų turtas Europos Sąjungoje gali būti įšaldytas. ES laiko Lukašenką atsakingu už represijas prieš opozicijos kandidatus, taikius demonstrantus ir žurnalistų gąsdinimą prieš ir po šių metų prezidento rinkimų. Savo ruožtu Lukašenka teigė "nesijaudinantis" dėl jam taikomų ES sankcijų.

Lapkričio 13 dieną Europos Sąjunga pareiškime dėl protestuotojo Romano Bondarenkos mirties Baltarusijoje paskelbė apie savo pasirengimą įvesti papildomas sankcijas Minskui.

Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, kuris, CRK duomenimis, surinko 80,1 % balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai.

Opozicija teigia, kad laimėjo Svetlana Tichanovskaja. Malšindamos protestuotojų, kurie nesutiko su balsavimo rezultatais, veiksmus saugumo pajėgos panaudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai. Teisėsaugos institucijos praneša apie protestų Baltarusijoje radikalėjimą.

Tegai:
sankcijos, ES, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (505)
Dar šia tema
Tichanovskaja teigia, kad ES išplės sankcijas Minskui
Lietuvos energetikos ministerija įtaria tiekėjus energijos iš BelAE pardavimu
Aktorius Entonis Hopkinsas

Entonis Hopkinsas išgąsdino interneto vartotojus grėsmingu vaizdo įrašu

(atnaujinta 16:56 2020.11.26)
Komentare 82 metų garsus britų-amerikiečių aktorius paaiškino, kad jis pradeda jausti šalutinius karantino poveikius

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Garsus britų-amerikiečių aktorius ir režisierius Entonis Hopkinsas (Anthony Hopkins) savo Twitter paskyroje paskelbė trumpą vaizdo įrašą, kuriame jis daro piktai vaiposi ir skleidžia baisius garsus.

​Komentare 82 metų aktorius paaiškino, kad jis pradeda jausti šalutinius karantino poveikius 253 dieną.

Kai kurie vartotojai atsakydami parašė, kad Hopkinsas juos išgąsdino ir prisiminė Hanibalą Lektorą iš filmo "Avinėlių tylėjimas". Kiti prisipažino aktoriui meilę, pavadino jį "lobiu" ir prisipažino, kad panašiai jaučiasi izoliacijoje.

Anksčiau Hopkinsas nustebino gerbėjus paskelbęs vaizdo įrašą, kuriame jis groja pianinu ant kelių pasisodinės katiną Niblą.

Vaizdo įrašas, kuriame garsus aktorius grojo beveik nežiūrėdamas į savo rankas, šypsodamasis augintiniui ir kamerai, per parą surinko daugiau nei du milijonus peržiūrų.

"Niblo (katino vardas — Sputnik) tikrina, ar aš gerai jaučiuosi, ir už tai reikalauja, kad aš jį linksminčiau", — tada parašė Hopkinsas.

Vartotojai komentaruose gyrė tiek aktoriaus vaidybą, tiek patį kūrinį.

Tegai:
karantinas, vaizdo įrašas, aktoriai
Temos:
Pasinerk į kino pasaulį
Dar šia tema
Holivudo aktorės surengė masines "peštynes" internete — video
Hju Džekmanas parodė, kaip išlaikyti gerą formą per karantiną
Džonis Depas užsiregistravo "Instagram"
Švarcnegeris su cigaru burnoje padarė špagatą ant virtuvės stalo

Nufilmuotas naujos priešraketinės raketos paleidimas Rusijoje

(atnaujinta 14:17 2020.11.26)
Priešraketinės gynybos sistema skirta apsaugoti nuo aviacijos ir kosminių puolimo ginklų smūgių

Kazachstane įvyko dar vienas bandomasis naujos Rusijos priešraketinės gynybos sistemos raketos paleidimas. Vaizdo įrašą paskelbė Rusijos gynybos ministerija.

Vaizdo įraše galima pamatyti, kaip iš Sary-Šagan poligono buvo paleistas sviedinys.

Komentaruose vartotojai atkreipė dėmesį į didelį zenitinės raketos pakilimo greitį.

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad naujoji priešraketinė raketa patvirtino savo charakteristikas, o koviniai vienetai sėkmingai pataikė į sąlyginį taikinį nurodytu tikslumu.

Priešraketinės gynybos sistema naudojama Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgose. Ji skirta apsaugoti nuo aviacijos ir kosminių puolimo ginklų smūgių.

Ankstesni raketos bandymai vyko 2020 metų spalio pabaigoje, 2019 metų birželį ir liepą, 2018 metų vasarį, liepą, rugpjūtį ir gruodį bei 2017 metų lapkritį.

Balandžio mėnesį JAV kosmoso vadovybės vadovas Džonas Reimondas pareiškė, kad šios raketos bandymai kelia iššūkį amerikiečių gynybai. Anot jo, ši Rusijos sistema sugeba sunaikinti žemoje orbitoje esančius palydovus.

Per pastaruosius metus Rusijos Federacijos gynybos ministerija ne kartą pranešė apie sėkmingus oro gynybos sistemos naujos priešraketinės raketos bandymus Sary-Šagan poligone.

Tegai:
Rusijos oro ir kosmoso pajėgos, Rusijos Gynybos ministerija, raketos, Rusija
Dar šia tema
Rusijos gynybos ministerija parodė komplekso "Murmansk-BN" išskleidimą — video
Rusijos gynybos ministerija nufilmavo oro mūšį su naikintuvais Su-35S
Rusijos gynybos ministerija nufilmavo, kaip parašiutininkai šokinėja iš lėktuvo L-410
Aleksoto inovacijų pramonės parko statybos

Aleksoto inovacijų pramonės parkui suteiktas išskirtinis statusas

(atnaujinta 17:53 2020.11.26)
Aleksoto inovacijų pramonės parkas (AIPP) oficialiai pripažintas visai šaliai reikšmingu objektu

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Vyriausybė Aleksoto inovacijų pramonės parkui suteikė valstybei svarbaus projekto statusą ir nustatė oficialias parko teritorijos ribas. Šis sprendimas žymi reikšmingo etapo įtvirtinimą bei naujų darbų pradžią, rašoma Kauno savivaldybės pranešime.

Vienas iš didžiųjų Kauno infrastruktūros projektų – 30 ha ploto teritorija inovatyvių įmonių pritraukimui, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų vystymui – sulaukė išskirtinio pripažinimo nacionaliniu lygmeniu. Šią savaitę Vyriausybės nutarimu Aleksoto inovacijų pramonės parkas įtrauktas į visai Lietuvai svarbių projektų sąrašą.

Ypatingas statusas suteikiamas tik tiems projektams, kurie ženkliai prisideda prie šalies ekonominio, socialinio, kultūrinio ar politinio augimo. Neseniai šio pripažinimo sulaukė "Rail Baltica", Kauno viešojo logistikos centro bei Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektai.

"Tapimas valstybei ekonomiškai svarbiu projektu yra ganėtinai retas įvykis, tačiau tai tik dar kartą patvirtina didžiulį Kauno potencialą. Tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Turime stiprų Vyriausybės palaikymą čia kurti inovacijų parką su naujomis darbo vietomis, pritraukti užsienio kapitalą bei skatinti mokslo, tyrimų bei verslo sinergiją ir augimą. Kaunas gali ir turi tapti aukštųjų technologijų vystymo centru su ambicija siekti mokslo proveržio. Visa, ko mums reikia – sutelkti Lietuvos ir užsienio talentus bei sukurti jų darbui tinkamą infrastruktūrą", – kalbėjo miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Prognozuojama, kad šiuo projektu Kaunas pritrauks apie 90 mln. eurų privataus kapitalo investicijų, taip pat sukurs virš 1000 gerai apmokamų darbo vietų. 

Šiuo metu tarp Europos prospekto ir Lakūnų plento įsikūrusioje teritorijoje jau paklotos požeminės komunikacijos bei inžineriniai tinklai. AIPP teritorijoje pilnai išasfaltuotos aštuonios gatvės, įrengtas apšvietimas. Šiuo metu čia tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai. 

Строительная площадка инновационного индустриального парка Алексотас
Aleksoto inovacijų pramonės parko statybos.

Užbaigus susisiekimo infrastruktūros vystymo darbus, planuojama rekonstruoti buvusias sraigtasparnių dirbtuves. Didžiulis angaras užima daugiau kaip 10 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Po renovacijos, patalpose įsikurs inovacijų parko administracija ir laboratorijos.

Rekonstruotas erdves taip pat galės nuomotis aukštą pridėtinę vertę kuriančios Lietuvos ir užsienio įmonės, kurios orientuojasi į mokslinius tyrimus, prototipų gamybą ir kitų inovatyvių sprendimų plėtrą.

Kvalifikuotiems tyrėjams, mokslininkams numatyta sukurti virš pusantro šimto darbo vietų. Čia taip pat  bus įsteigti 3 mokslo ir studijų institucijų filialai bei įrengtas verslo inkubatorius.  

Skaičiuojama, kad bendras miesto, Vyriausybės ir Europos Sąjungos indėlis į Aleksoto inovacijų pramonės parką sieks apie 14,6 mln. eurų.

Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė