Svetlana Tichanovskaja

Tichanovskaja paskelbė apie pagalbos baltarusiams centro Lietuvoje sukūrimą

(atnaujinta 09:36 2020.11.20)
Moteris susitikimo Nyderlanduose metu pabrėžė, kad Baltarusijos piliečiams reikia pasaulio visuomenės pagalbos

VILNIUS, lapkričio 20 — Sputnik. Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja paskelbė apie universalios jurisdikcijos centro sukūrimą Vilniuje, kuriame bus renkami duomenys apie režimo nusikaltimus taikiems baltarusiams. Apie tai pranešė jos spaudos tarnyba "Telegram-kanale".

Moteris darbo vizitu lankėsi Nyderlanduose, kur susitiko su šios šalies ministru pirmininku Marku Rute. Jie aptarė ekonomines sankcijas įmonėms, susijusioms su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka.

"Tichanovskaja pareiškė, kad baltarusiams reikia pasaulinės visuomenės pagalbos, ir pridūrė, kad demokratijos ir žmogaus teisių palaikymas nėra kišimasis į kitos valstybės reikalus. Paklausta apie santykius su Rusija, Svetlana atsakė, kad Baltarusijos revoliucija nėra antirusiška, ji yra prodemokratinė", — rašoma pranešime.

Savo ruožtu Rute pareiškė apie valstybės pagalbą Baltarusijai. Visų pirma pilietinei visuomenei remti buvo skirta 1,6 mln. dolerių.

Dar spalio viduryje Vilniaus savivaldybė pranešė, kad ji išnuomojo patalpas baltarusių bendruomenei tam, kad ten būtų organizuojamas pagalbos baltarusiams centras "Dapamoga".

Patalpose planuojama teikti piliečių teisių apsaugos ir integracijos, psichologinę, laisvalaikio, mokymų, konferencijų, nusikalstamumo prevencijos, socialinės apsaugos, pažeidžiamų socialinių grupių integracijos ir kt. pagalbą ir informaciją.

Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, kuris, CRK duomenimis, surinko 80,1 % balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai.

Opozicija teigia, kad laimėjo Svetlana Tichanovskaja. Malšindamos protestuotojų, kurie nesutiko su balsavimo rezultatais, veiksmus saugumo pajėgos panaudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai. Teisėsaugos institucijos praneša apie protestų Baltarusijoje radikalėjimą.

Tegai:
Lietuva, Svetlana Tichanovskaja, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (503)
Dar šia tema
Dėl humanitarinių priežasčių į Lietuvą leista atvykti daugiau nei 600 baltarusių
Tichanovskaja teigia, kad ES išplės sankcijas Minskui
Lietuva gali išbraukti pasiekimus santykiuose su Minsku, pareiškė Lukašenka
CŽV ženklas ir JAV vėliava

CNN: CŽV pareigūnas mirė Somalyje nuo operacijos metu patirtų žaizdų

Kario asmenybė atskleidžiama, tačiau pranešama, kad anksčiau jis tarnavo JAV karinių jūrų pajėgų specialiosiose pajėgose

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) pareigūnas mirė Somalyje nuo sužalojimų, patirtų per operaciją šalyje, praneša "CNN" su nuoroda į buvusį aukštą JAV administracijos pareigūną, žinojusį apie situaciją.

Pranešama, kad pareigūnas mirė praėjusį savaitgalį ir jo asmenybė atskleidžiama, tačiau šaltinis pranešė, kad anksčiau jis tarnavo JAV karinių jūrų pajėgų specialiosiose pajėgose.

Anksčiau agentūra "Bloomberg" pranešė su nuoroda į šaltinius, kad JAV prezidentas Donaldas Trampas ketina išvesti Amerikos karius iš Somalio.

Jungtinės Valstijos padeda Somalio valdžiai kovoti su radikalia islamistų grupuote "Al-Šabab" (Jaunųjų modžahedų judėjimas), kuri palaiko glaudžius ryšius su tarptautine teroristine organizacija "Al-Qaeda" *.

Remiantis JAV žiniasklaidos pranešimais, šiuo metu Somalyje dislokuojasi iki 700 JAV karių. Pernai buvo pranešta, kad JAV planuoja sumažinti karinį buvimą Somalyje ir sumažinti oro smūgius prieš "Al-Šabab".

* Rusijoje uždrausta teroristinė organizacija.

Tegai:
kariai, Somali, JAV, CŽV
JAV eskadrinis minininkas John S. McCain

"Kursas karo link": vokiečiai įvertino JAV eskadrinio minininko įplaukimą į RF vandenis

(atnaujinta 08:36 2020.11.26)
Vokietijos laikraščio skaitytojai pastebėjo, jog negali prisiminti, kada paskutinį kartą koks nors Rusijos karinis laivas įsiveržė į Amerikos teritorinius vandenis

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Vokietijos laikraščio "Die Welt" skaitytojai pakomentavo incidentą su JAV karinių jūrų pajėgų eskadriniu minininku "Džon Makein", kuris įplaukė į Rusijos teritorinius vandenis, tačiau dingo po perspėjimo iš Ramiojo vandenyno laivyno jūreivių pusės.

Incidentas, kuriame dalyvavo amerikiečių eskadrinis minininkas, įvyko antradienį. JAV karinių jūrų pajėgų laivas dviem kilometrais įplaukė į Rusijos teritorinius vandenis Petro Didžiojo įlankoje. Gavęs Ramiojo vandenyno laivyno įgulos įspėjimą "Džon Makein" iškart grįžo į neutralius vandenis.

Vokiečių skaitytojai įvertino Amerikos karių veiksmus.

"Jei JAV laivas po perspėjimo patraukė neutralių vandenų link, tai reiškia, jis vis gi buvo ten, kur jam nėra ko veikti", — parašė vartotojas Damon X.

"Praėjo ketveri metai, ir Amerika vėl ėmėsi karo kurstymo kurso. Įdomu, ar žiniasklaida tuo žavėsis, kai griausmas tikrai sugriaus", — paklausė Hubert N.

"Tiesą sakant, jausčiausi nejaukiai, jei priešais mano gėlyną staiga pasirodytų būrys, apsiginklavęs iki dantų. Ir kažkaip negaliu prisiminti, kada paskutinį kartą koks nors Rusijos karinis laivas įsiveržė į Amerikos teritorinius vandenis", — išsakė nuomonę Secutor.

Rusijos povandeninis laivas
© Sputnik / Ильдус Гилязутдинов

"Pasaulis mielai atsisakys tokio "pagrindinio JAV vaidmens" pasaulyje. Tik šiurkštumas regionuose, kurie neturi nieko bendro su JAV", — konstatavo Jens H.

"Apmaudu, kad JAV mano, kad reikia imtis tokių provokacijų", — parašė Christian Z.

Anksčiau Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto narė Jelena Panina JAV veiksmus įvertino kaip bandymą eskaluoti Rusijos ir Amerikos santykius, panašią nuomonę išsakė ir buvęs Ramiojo vandenyno laivyno vadas admirolas Viktoras Fedorovas.

Tegai:
laivynas, karinis laivas, Vokietija, karas, Rusija, JAV
Dar šia tema
Amerikos karinis laivas pažeidė Rusijos sieną
"National Interest" įvardijo penkis pavojingiausius Rusijos karinius laivus
"Forbes": JAV Kryme surengė "raketinę staigmeną" Rusijai
Britų laikraštis pranešė apie "trečiojo pasaulinio karo grėsmę" dėl JAV eskadrinio mininko
Vakcina nuo COVID-19

Papasakota apie galimus vakcinos nuo COVID-19 šalutinius poveikius

(atnaujinta 10:38 2020.11.26)
"Moderna" ir "Pfizer" vakcinos tyrimo dalyviai teigė, kad simptomai beveik visada išnyko po dienos, kartais ir greičiau

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Tikėtina, kad pirmieji skiepai nuo koronaviuso Lietuvoje bus suleisti jau sausio mėnesį, savo Facebook paskyroje rašė Seimo narys Antanas Guoga.

Pasak Guogos, pasirodant pirmosioms vakcinoms žmonėms visame pasaulyje turi būti suteikta išsami informacija apie visus galimus šalutinius poveikius.

"Tiek "Pfizer", tiek "Moderna" sukurtoms vakcinoms reikia dviejų dozių. Tarp pirmos ir antros dozės turės praeiti dviejų savaičių — mėnesio laiko tarpas. Todėl kai kurie Amerikos gydytojai nerimauja, ar jų pacientai grįš pakartoti antrą dozę, kada po pirmo dūrio gali pasireikšti nemalonūs šalutiniai simptomai", — rašo Seimo narys.

Abi bendrovės po tyrimų pripažino, kad vakcinos gali sukelti žmonėms šalutinį poveikį, panašų į simptomus susijusius su lengvu COVID–19. Pavyzdžiui, gali pasireikšti raumenų skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas. Gydytojai teigia, kad žmonėms reikalingas visiškas aiškumas.

"Koronaviruso vakcinos injekcijos gali sukelti šiurkštų šalutinį poveikį, todėl jie žinos, ko tikėtis ir todėl nebijos atvykti gauti antrą dozę. Nes susileidus tik vieną dozę, skiepas nebus veiksmingas. Tai tas pats, kas nieko", — pabrėžė jis.

Taip pat, pasak jo, labai svarbu žinoti ir apie galimų šalutinių poveikių trukmę.

"Moderna" ir "Pfizer" vakcinos tyrimo dalyviai dar rugsėjo mėnesį sakė, kad gavę injekcijas jie jaučia aukštą temperatūrą, kūno skausmus, galvos skausmus, silpnumą ir išsekimą. Taip pat dalyviai teigė, kad simptomai beveik visada išnyko po dienos, kartais ir greičiau.

Anksčiau Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad Lietuva perka vakcinas kartu su kitomis ES valstybėmis. Išankstinės sutartys jau yra sudarytos su keturiomis farmacijos kompanijomis, kurios baigia klinikinius bandymus ir jau artimiausiais mėnesiais gali pateikti savo vakcinas registracijai.

Jeigu teigiamas vakcinos naudos ir rizikos santykis bus pagrįstas moksliniais įrodymais, Europos Komisija registruos šį vaistą iškart visose ES valstybėse per įmanomai trumpiausią laiką.

Lietuva planuoja įsigyti 70 proc. šalies gyventojų paskiepyti reikalingą vakcinų kiekį, taip pat vakcinų įsigijimus diversifikuoti tarp kelių gamintojų. Atsižvelgiant į medikų rekomendacijas, toks vakcinų kiekis reikalingas kolektyviniam imunitetui susiformuoti.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Antanas Guoga
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Rusakalbis gydytojas paskelbtas Estijos metų piliečiu už kovą su COVID-19
ES pradėjo derybas su "Sputnik V" vakcinos gamintoju
Seimo nariai raginami atsiprašyti NVSC