Europos Parlamentas

Europos Parlamentas paragino "sustiprinti pasitikėjimą Rusija" panaikinant sankcijas

(atnaujinta 10:38 2020.11.22)
Pasiūlymo priimti rezoliuciją, kurioje siūloma minėta pataisa, pirminėje versijoje neminimos antirusiškos sankcijos ar derybos, skirtos konfliktui Ukrainoje išspręsti

VILNIUS, lapkričio 21 — Sputnik. Europos Parlamento narys Jerome'as Riviere'as paragino panaikinti galiojančias sankcijas Rusijai, rašo RT, remdamasis atitinkamu dokumentu.

Iniciatyvos dėl rezoliucijos priėmimo pakeitime, kurį svarstė Europos Parlamentas, jis pažymėjo, kad konfliktą pietryčių Ukrainoje galima išspręsti tik derybomis "Normandijos formatu".

Tuo tarpu nebuvo nurodyta, kokia rezoliucija buvo svarstoma.

"Pabrėžia, kad sankcijų Rusijai panaikinimas gali padidinti šalių pasitikėjimą ir efektyviau įgyvendinti bet kokius susitarimus", — sakoma dokumente.

Pasiūlymo priimti rezoliuciją, kurioje siūloma minėta pataisa, pirminėje versijoje neminimos antirusiškos sankcijos ar derybos, skirtos konfliktui Ukrainoje išspręsti.

Jis siūlo pakeisti originalų dokumento tekstą.

Santykiai tarp Maskvos ir Vakarų šalių pablogėjo dėl situacijos Ukrainoje ir aplink Krymą, kuris vėl susijungė su Rusija po referendumo pusiasalyje. Vakarai, kaltindami Rusiją kišimusi, įvedė jai sankcijas, Maskva ėmėsi atsakomųjų priemonių, pakeitė importo politiką ir ne kartą pareiškė, kad kalbėti su ja sankcijų kalba yra neproduktyvu.

Rusija ne kartą patikino, kad nėra konflikto Ukrainoje šalis ir Minsko susitarimų objektas. Pastaruoju metu ES šalyse vis aiškiau girdimos nuomonės apie būtinybę panaikinti sankcijas Maskvai.

Krymas tapo Rusijos regionu po 2014 metų kovo mėnesį surengto referendumo, kuriame 96,77 proc. Krymo rinkėjų ir 95,6 proc. Sevastopolio gyventojų balsavo už prisijungimą prie Rusijos. Krymo valdžia surengė referendumą po Ukrainoje 2014 metų vasarį įvykusio perversmo. Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija.

Rusijos vadovybė ne kartą pažymėjo, kad Krymo gyventojai demokratiškai, visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT Chartijos, balsavo už susijungimą su Rusija. Anot Vladimiro Putino, Krymo klausimas uždarytas "visiems laikams". 

Tegai:
sankcijos, Rusija, Europos Parlamentas
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai (277)
Dar šia tema
Dar 18 Rusijos karinių lėktuvų į Armėniją pristatė taikdarius ir įrangą — video
Rusija padidino investicijas į JAV valstybės skolą
Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka

Paskelbta kasmetinės Putino spaudos konferencijos data

(atnaujinta 15:08 2020.11.27)
Tikimasi, kad Rusijos prezidentas palaikys vaizdo ryšį iš rezidencijos Novo-Ogariovo mieste, o žurnalistai susirinks jiems jau pažįstamoje Pasaulio prekybos centro salėje

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gruodžio 17 dieną surengs kasmetinę spaudos konferenciją iš savo rezidencijos, pranešė Kremliaus spaudos tarnyba.

Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Никольский

"Lapkričio 29 dieną 12:00, Rusijos Federacijos prezidento Spaudos tarnybos ir informacijos skyrius pradės akredituoti žurnalistus metinei Rusijos prezidento Putino konferencijai, kuri įvyks 2020 metų gruodžio 17 dieną", — sakoma pranešime.

Pabrėžiama, kad dėl sunkios epidemiologinės situacijos spaudos konferencija vyks vaizdo konferencijos formatu. Planuojama, kad prezidentas palaikys vaizdo ryšį iš savo rezidencijos Novo-Ogaryiovo mieste, o žiniasklaidos atstovai susirinks jiems jau pažįstamoje Pasaulio prekybos centro salėje.

Kaip nurodo prezidento spaudos tarnyba, regioninės žiniasklaidos žurnalistai galės dalyvauti renginyje neišvykdami iš savo federalinės apygardos: kiekviename rajone bus organizuojamos specialios platformos, iš kurių galima bus susisiekti su Maskva.

Pranešime nurodoma, kad žiniasklaidos atstovų dalyvavimo spaudos konferencijoje platformos bus organizuojamos Maskvoje, Tuloje, Sankt Peterburge, Rostove prie Dono, Stavropolyje, Žemutiniame Naugarde, Jekaterinburge, Novosibirske, Vladivostoke.

Tegai:
Vladimiras Putinas, Rusija
Dar šia tema
Putinas paaiškino, kodėl jis nepasveikino Baideno
Rusija pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais
Karinės pratybos Estijoje

Estijos gynybos pajėgų vadas sakė, kad kariai turi ko išmokti Lenkijos

(atnaujinta 15:39 2020.11.27)
Pasak generolo majoro Martino Heremo, dažnai Estijos kariai neperima savo artimiausių kaimynų regione patirties

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Estijos gynybos pajėgų vadas generolas majoras Martinas Heremas ir Lenkijos Ginkluotųjų pajėgų vadas generolas leitenantas Raimundas Andžejčakas Taline aptarė galimybes plėtoti abiejų šalių bendradarbiavimą regioninės gynybos klausimais, pranešė šalies Gynybos pajėgų spaudos tarnyba.

"Mes turime ko pasimokyti iš savo kolegų lenkų. Mes dažnai įgauname proto toli už savo šalies ribų, tuo tarpu nepastebėdami, kad galime pasimokyti iš savo kaimynų ir gerų draugų čia, Baltijos jūros pakrantėje", — pasakė Heremas.

Estijos kariuomenės vadas pažymėjo, kad Lenkija ir Estija turi sąlyčio taškų: visų pirma šalys susitarė, kad valstybės galėtų bendradarbiauti stiprinant jūrų sienų apsaugą ir jau artimiausioje ateityje pasiekti sėkmės šioje srityje.

Lenkija buvo viena aktyviausių Baltijos šalių įstojimo į NATO šalininkių. Pastaruoju metu Estija pradėjo stiprinti bendradarbiavimą su Lenkija gynybos srityje. Abi šalys dalyvauja NATO pratybose. Lenkijos kariai reguliariai dalyvauja kasmetiniuose "Pavasario audros" manevruose Estijoje, o Lenkijos oro pajėgų lėktuvai — NATO misijoje, skirtoje Baltijos oro erdvei apsaugoti.

Tegai:
kariai, Lenkija, Estija
Dar šia tema
Estijos prezidentė iškritikavo ministrų žodžius apie JAV rinkimų falsifikaciją
Estijos vidaus reikalų ministras ruošiasi atsistatydinti po JAV rinkimų kritikos
Estijos prezidentė atleidžia švietimo ministrę
Medikai, archyvinė nuotrauka

"Pramuštas dar vienas dugnas": ligoninės direktorius apibrėžė COVID-19 situaciją

(atnaujinta 16:38 2020.11.27)
Praeitą parą  Šiaulių ligoninėje buvo paguldyta 20 pacientų, kurių amžiaus vidurkis nuo 40 iki 60 metų,  visų jų būklės yra rimtos

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika papasakojo apie itin sudėtingą koronaviruso situaciją gydymo įstaigoje. 

Jo teigimu, pastarąją parą "buvo pramuštas dar vienas dugnas", kai didžioji dalis iš 20 sudėtingos būklės hospitalizuotų asmenų priklauso 40-60 metų amžiaus grupei.

"Šiandien turiu pasakyti, kad Šiaulių ligoninėje vaizdas visiškai kitoks. Praeitą parą mes pramušėme dar vieną dugną – paguldyta 20 pacientų, kurių amžiaus vidurkis nuo 40 iki 60 metų – absoliuti dauguma. Visų būklės yra rimtos. Rentgenologiškai yra pavirtinti labai sudėtingi plaučių uždegimai, apėmę visus plaučius Taigi situacija tikrai yra rimta. Suprantu, kad visuomenė norėtų girdėti kažkokias geras naujienas, bet nesakyti tiesos šiandien nebegalime. Artėjame prie ribos, kada ligoninės bus perkrautos", – pasakojo ligoninės vadovas spaudos konferencijos metu.

Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius pabrėžė, kad artėjama prie tos ribos, kada ligoninės bus perkrautos.

"Jeigu kalbėtumėme apie situaciją regione, vėlgi mes esame turbūt 3–4 savaitės priekyje visos Lietuvos. Tai šiandien visos Telšių ir Šiaulių ligoninės yra atidariusios COVID-19 skyrius. Jie yra užpildyti 80–85 procentų apimtimis. Taigi rezervų yra likę tikrai labai nedaug", – akcentavo Mažeika pažymėjęs, kad visi gydytojai, kiek įmanoma, yra mobilizuoti.

Penktadienį Statistikos departamentas pranešė, kad per praekusią parą Lietuvoje patvirtinti 2339 nauji koronaviruso atvejai. Tai – rekordinis per parą patvirtintų atvejų skaičius šalyje. Iš viso Lietuvoje patvirtinti 56 095 COVID-19 atvejai. 13 514 žmonės pasveiko nuo ligos, o 41 897 – serga. 

Šiuo metu ligoninėse gydomi 1776 COVID-19 pacientai, 126 iš jų – reanimacijoje.

Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Čaplinskas papasakojo, kaip galima įveikti COVID-19 pandemiją per šešias savaites
Analitikai įvertino galimybes grįžti prie seno gyvenimo vakcinos nuo COVID-19 dėka
Lietuvai gresia medikų trūkumas dėl užsikrėtimo koronavirusu
Lietuvoje turimų priemonių atsargų COVID-19 testams atlikti gali nepakakti iki Kalėdų
Lukašenka COVID-19 vadina politine ir ekonomine liga