Koronaviruso testas

Trampo sūnus užsikrėtė koronavirusu

(atnaujinta 10:39 2020.11.22)
JAV vadovo sūnus testą atliko savaitės pradžioje ir nuo tada buvo saciizoliacijoje

VILNIUS, lapkričio 21 — Sputnik. JAV prezidento Donaldo Trampo jaunesnysis sūnus užsikrėtė koronavirusu, jo tyrimų rezultatas teigiamas. Apie tai praneša CBS kanalas, nurodydamas savo atstovą.

Pasak jo, valstybės vadovo sūnus testą atliko savaitės pradžioje ir nuo tada buvo saciizoliacijoje.

"Iki šiol jis neturėjo jokių simptomų ir laikosi visų gydytojų rekomenduotų taisyklių dėl COVID-19", — pabrėžė jis.

Spalio 2 dieną tapo žinoma, kad prezidentas Trampas užsikrėtė koronavirusu. Jo žmona Melanija taip pat. Po kelių dienų buvo nustatyta, kad prezidentas turi antikūnų prieš infekciją.

Spalio 11 dieną Amerikos lyderis paskelbė pasveikęs nuo koronaviruso ir gavęs imunitetą. Vėliau tapo žinoma, kad jauniausias Donaldo Trampo sūnus Baronas sirgo koronavirusu, jis simptomų COVID-19 virusui nejautė.

Naujo koronaviruso sukeltas COVID-19 protrūkis pirmą kartą buvo užfiksuotas 2019 metų gruodžio mėnesį Uhane, Kinijoje. Nuo to laiko visame pasaulyje buvo užkrėsta daugiau kaip 57,3 milijono žmonių, o daugiau nei 1,3 milijono mirė. JAV iki šiol buvo užkrėsti beveik 11,9 mln.

Tegai:
vaikas, Donaldas Trampas, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (668)
Dar šia tema
Pentagono vadovas su NATO generaliniu sekretoriumi aptarė "Rusijos grėsmę"
Klinton skelbia Amerikos planą pasauliui: geros naujienos Rusijai
Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka

Paskelbta kasmetinės Putino spaudos konferencijos data

(atnaujinta 15:08 2020.11.27)
Tikimasi, kad Rusijos prezidentas palaikys vaizdo ryšį iš rezidencijos Novo-Ogariovo mieste, o žurnalistai susirinks jiems jau pažįstamoje Pasaulio prekybos centro salėje

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gruodžio 17 dieną surengs kasmetinę spaudos konferenciją iš savo rezidencijos, pranešė Kremliaus spaudos tarnyba.

Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Никольский

"Lapkričio 29 dieną 12:00, Rusijos Federacijos prezidento Spaudos tarnybos ir informacijos skyrius pradės akredituoti žurnalistus metinei Rusijos prezidento Putino konferencijai, kuri įvyks 2020 metų gruodžio 17 dieną", — sakoma pranešime.

Pabrėžiama, kad dėl sunkios epidemiologinės situacijos spaudos konferencija vyks vaizdo konferencijos formatu. Planuojama, kad prezidentas palaikys vaizdo ryšį iš savo rezidencijos Novo-Ogaryiovo mieste, o žiniasklaidos atstovai susirinks jiems jau pažįstamoje Pasaulio prekybos centro salėje.

Kaip nurodo prezidento spaudos tarnyba, regioninės žiniasklaidos žurnalistai galės dalyvauti renginyje neišvykdami iš savo federalinės apygardos: kiekviename rajone bus organizuojamos specialios platformos, iš kurių galima bus susisiekti su Maskva.

Pranešime nurodoma, kad žiniasklaidos atstovų dalyvavimo spaudos konferencijoje platformos bus organizuojamos Maskvoje, Tuloje, Sankt Peterburge, Rostove prie Dono, Stavropolyje, Žemutiniame Naugarde, Jekaterinburge, Novosibirske, Vladivostoke.

Tegai:
Vladimiras Putinas, Rusija
Dar šia tema
Putinas paaiškino, kodėl jis nepasveikino Baideno
Rusija pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais
Karinės pratybos Estijoje

Estijos gynybos pajėgų vadas sakė, kad kariai turi ko išmokti Lenkijos

(atnaujinta 15:39 2020.11.27)
Pasak generolo majoro Martino Heremo, dažnai Estijos kariai neperima savo artimiausių kaimynų regione patirties

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Estijos gynybos pajėgų vadas generolas majoras Martinas Heremas ir Lenkijos Ginkluotųjų pajėgų vadas generolas leitenantas Raimundas Andžejčakas Taline aptarė galimybes plėtoti abiejų šalių bendradarbiavimą regioninės gynybos klausimais, pranešė šalies Gynybos pajėgų spaudos tarnyba.

"Mes turime ko pasimokyti iš savo kolegų lenkų. Mes dažnai įgauname proto toli už savo šalies ribų, tuo tarpu nepastebėdami, kad galime pasimokyti iš savo kaimynų ir gerų draugų čia, Baltijos jūros pakrantėje", — pasakė Heremas.

Estijos kariuomenės vadas pažymėjo, kad Lenkija ir Estija turi sąlyčio taškų: visų pirma šalys susitarė, kad valstybės galėtų bendradarbiauti stiprinant jūrų sienų apsaugą ir jau artimiausioje ateityje pasiekti sėkmės šioje srityje.

Lenkija buvo viena aktyviausių Baltijos šalių įstojimo į NATO šalininkių. Pastaruoju metu Estija pradėjo stiprinti bendradarbiavimą su Lenkija gynybos srityje. Abi šalys dalyvauja NATO pratybose. Lenkijos kariai reguliariai dalyvauja kasmetiniuose "Pavasario audros" manevruose Estijoje, o Lenkijos oro pajėgų lėktuvai — NATO misijoje, skirtoje Baltijos oro erdvei apsaugoti.

Tegai:
kariai, Lenkija, Estija
Dar šia tema
Estijos prezidentė iškritikavo ministrų žodžius apie JAV rinkimų falsifikaciją
Estijos vidaus reikalų ministras ruošiasi atsistatydinti po JAV rinkimų kritikos
Estijos prezidentė atleidžia švietimo ministrę
HIMARS, archyvinė nuotrauka

Kodėl HIMARS kelia grėsmę Rumunijai ir Baltijos šalims, o ne Rusijai

(atnaujinta 16:37 2020.11.27)
Jungtinės Valstijos ir jos NATO sąjungininkai neturi ginklų, kurie iš tikrųjų ir galiausiai kelia grėsmę Rusijai Krymo pusiasalyje ar Kaliningrado srityje

NATO sąjungininkų skaičiaus negalima paversti karinių operacijų kokybe net Afganistane (talibai — nėra aukščiausių technologijų priešai).

Amerikiečių nejaudina didelis atsilikimas nuo Rusijos pažangių ginklų technologijų srityje (viršgarsinės raketos, oro gynybos ir elektroninio karo sistemos, povandeninės robotikos sistemos). Praktikuodamos "aukštųjų technologijų karo" taktiką, JAV sausumos pajėgos praėjusią savaitę per kelias valandas iš Vokietijos į Rumuniją skraidino dvi daugkartines paleidimo raketų sistemas HIMARS ("High Mobility Artillery Rocket System"), paleido keletą mokomųjų raketų į Juodąją jūrą ir greitai įrenginius grąžino į Ramšteino bazę.

"Forbes" duomenimis, vienos dienos šaudymo misija Rumunijoje buvo Amerikos kariuomenės "ugnies jėgos atkūrimo" demonstravimas, "žinia Maskvai" ir "raketų staigmena" Rusijos pajėgų grupei Kryme. Kitaip ir būti negali, nes Juodoji jūra "greitai virsta Rusijos ežeru", o tai kelia grėsmę JAV interesams.

Žinoma, du HIMARS paleidimo įrenginiai nelemia orų regione, tačiau 2018 metais Amerikos 41-oji artilerijos brigada grįžo į Vokietiją, į šioje brigadoje buvo keturios HIMARS baterijos (iš viso 36 paleidimo įrenginiai, kurių bendras paleidimas —  216 227 mm kalibro raketų). Amerikiečiai mano, kad didelis HIMARS dislokavimo greitis apsunkins priešo kontršūvius: "Sunku pataikyti į raketų paleidimo įrenginį, kuris žemėje praleidžia tik kelias valandas". Ir jie "ugnies reidus" praktikuoja keliose srityse.

Panašios pratybos "Rail Gunner Rush" su tiesioginiu HIMARS sistemų šaudymu anksčiau buvo surengtos Estijoje, maždaug 110 km atstumu nuo Rusijos sienos. Tokiu būdu 2020 metų rugsėjo mėnesį JAV parodė savo "įsipareigojimą Baltijos šalių saugumui". Savo ruožtu Maskva "Rail Gunner Rush" laikė "provokuojančiomis ir itin pavojingomis regiono stabilumui".

Spektakliai Europai

JAV kariuomenė Europoje linkusi nepaisyti sąjungininkų interesų ir net pačios geografijos. "Forbes" pastebi: "Nuo Rumunijos pakrantės iki Krymo — tik 250 mylių (400 km) palei Juodąją jūrą. HIMARS, kurios buvo perdislokuotos į Rumuniją, kelia rimtą ir nenuspėjamą grėsmę Rusijos kariams regione". Rumunijos armijos vadas generolas majoras Lulianas Berdila patvirtina: "Mirtingumas, šiandien įrodytas per pratybose Juodojoje jūroje naudojamą atstumą, kalba pats už save". Beje, Rumunija ruošiasi įsigyti savo HIMARS sistemas iš JAV ir planuoja pasiekti visišką pasirengimą šių ginklų veikimui 2022 metais.

Panašu, kad Rumunijoje sėkmingai įvyko amerikiečių HIMARS sistemų sąveikos su Rumunijos daugialypėmis raketų sistemomis demonstravimas, NATO suformavo operacinę aplinką ir operacijų teatre sukūrė efektyvią strateginio atgrasymo versiją. Tačiau iš tikrųjų dvi 41-osios artilerijos brigados HIMARS pasinėrė į lėktuvą MC-130J, nuskrido į Rumunijos Kogalniceanu oro bazę, vaizdingai (sąlygiškai) pabendravo su 352-osios JAV specialiųjų operacijų divizijos karininkais ir su Rumunijos sausumos pajėgų daliniais. Negražiai apšaudė Juodąją jūrą ir išskrido atgal į Vokietiją.

Galbūt mes tik stebime logistikos tobulinimą, o realioje kovinėje situacijoje 41-oji JAV armijos artilerijos brigada nuskris į Gruziją ar Ukrainą, arčiau priešo. Net tokiu atveju iškrovimo metu HIMARS sistemos gali būti sunaikintos ore ar aerodromuose, tai leidžia Rusijos kosmoso žvalgybos sistemos, oro gynybos sistemos S-400 ir "Iskander-M". Bet kokiu atveju, tokios JAV kariuomenės operacijos (pasirodymai) Europoje kelia grėsmę ne tiek Rusijai, kiek Rumunijai, Baltijos šalims ir kitoms laikino ar nuolatinio HIMARS sistemos dislokavimo vietoms, kurios reaktyvūs sviediniai ir raketose gali būti aprūpinti taktinėmis branduolinėmis galvutėmis. Maskva yra priversta reaguoti ir kurti atsakomąsias priemones.

Tikrosios galimybės

Kovos sąlygomis Amerikos HIMARS sistema pirmą kartą buvo išbandyta 2010 metų vasario mėnesį Afganistane. Buvo atliktos dvi raketų paleidimo priemonės, kurios gerokai nukrypo nuo reikalaujamos trajektorijos ir nukrito nuošalyje nuo taikinio (dėl to žuvo keli civiliai gyventojai). Tyrimo metu HIMARS operacija buvo sustabdyta, tačiau šiandien daugiau nei 400 raketų yra JAV kariuomenėje.

Irake HIMARS kompleksai buvo naudojami kovoje su teroristais nuo 2015 metų lapkričio. Keli šimtai įvairių tipų raketų buvo paleisti ties įvairių taikinių. Duomenų apie paleidimo efektyvumą nėra.

"High-Mobility Artillery Rocket System" yra labai mobili JAV armijos raketinės artilerijos sistema ant FMTV važiuoklės gali gabenti šešias 227 mm raketas (Rusijos analogai yra daugkartinės paleidimo raketų sistemos "Uragan" ir "Smerč") arba vieną taktinę ATACMS ( rusų "Točka-U" analogas). Galima gabenti orlaiviu C-130 Hercules.

Mašina kompensuoja savo nuosavo paleidimo įrenginio nebuvimą įvairiais konteineriais su įvairaus tipo ir kalibro raketomis. Savaeigis paleidimo įrenginys gali nešti skirtingų savybių (nevaldomas ir valdomas) raketas. Gamykloje sviediniai ir raketos dedami į sandarius transportavimo ir paleidimo konteinerius, techninis patikrinimas prieš šaudymą neteikiamas.

Kovinis savaeigio paleidimo įrenginio svoris su šaudmenų apkrova yra apie 11 tonų. Mašina pajėgi važiuoti iki 85 km / h greičiu, važiuoti turimomis kuro atsargomis be papildymo iki 480 km. Kompleksą kontroliuoja trijų asmenų įgula, esanti salono viduje. Šaudymas galimas bet kuria kryptimi, aukščio kampais iki +60 laipsnių.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
raketos, Rumunija, Baltijos šalys, Rusija, JAV
Dar šia tema
Rusija sureagavo į JAV grasinimus dislokuoti naujas raketas Europoje
Karo ekspertas: naujos Rusijos raketos sukels isteriją JAV
"National Interest" įvardijo penkis pavojingiausius Rusijos karinius laivus