ES vėliavos

Europos Sąjunga pradėjo rengti naują sankcijų Baltarusijai sąrašą

(atnaujinta 16:28 2020.11.26)
Europos Komisijos atstovas pridūrė, kad "ES ir toliau palaikys Baltarusijos demonstrantus, reikalaujančius naujų laisvų ir sąžiningų rinkimų"

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Europos Sąjunga pradėjo dirbti ties trečiu sankcijų Baltarusijai sąrašu, sakė Europos Komisijos narys atsakingas už krizių valdymą Janezas Lenarčičius kalbėdamas  Europos Parlamento plenarinėje sesijoje.

"Mes pradėjome parengiamąjį darbą dėl trečiojo sankcijų sąrašo, kuris bus įtrauktas į esamą sąrašą", — sakė Lenarčičius.

Europos Komisijos atstovas pridūrė, kad "ES ir toliau palaikys Baltarusijos demonstrantus, reikalaujančius naujų laisvų ir sąžiningų rinkimų, apskritai pilietinę visuomenę ir nepriklausomą žiniasklaidą Baltarusijoje".

"Tie, kurie Baltarusijoje pažeidžia žmogaus teises, neturėtų likti nebaudžiami", — pabrėžė Lenarčičius.

Spalio 2 dieną Europos Sąjunga pristatė pirmąjį individualių sankcijų prieš Baltarusijos pareigūnus paketą, apkaltindama juos smurtu prieš protestuotojus ir rugpjūčio 9 dienos prezidento rinkimų rezultatų klastojimu. Iš viso sankcijos taikomos 40 žmonių, tarp jų didžioji dalis iš saugumo pajėgų ir Baltarusijos rinkimų organų atstovai. Lapkričio pradžioje ES paskelbė antrąjį prieš Baltarusiją nukreiptų sankcijų sąrašą, kuriame tarp 15 naujų kaltinamųjų buvo įtrauktas dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Tiems, kurie yra sąraše, bus draudžiama atvykti į ES, be to, visas jų turtas Europos Sąjungoje gali būti įšaldytas.

Vėliau Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai susitarė dirbti ties trečiu sankcijų sąrašu, kuriame turėtų būti ne tik fiziniai asmenys, bet ir organizacijos.

Tegai:
sankcijos, prezidento rinkimai, Baltarusija, ES
Temos:
Protestai Baltarusijoje po prezidento rinkimų (562)
Dar šia tema
Paaiškėjo, apie ką Nausėda kalbėjo su Tichanovskaja
Grybauskaitė su Tichanovskaja aptarė smurtą prieš moteris
Lavrovas paskelbė apie JAV ir ES bandymus kištis į Maskvos ir Minsko reikalus
Pentagonas

NYT: Pentagonas perka duomenis apie žmonių judėjimą be teismo leidimo

(atnaujinta 14:23 2021.01.24)
Anot leidinio, kariškiai duomenis apie buvimo vietą kartais naudoja teisėsaugos tikslais "šalies teritorijoje", o kartais ir žvalgybos tikslais už JAV ribų

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Pentagono žvalgybos valdyba jau keletą metų perka rinkoje prieinamas duomenų bazes su informacija apie amerikiečių ir užsieniečių buvimo vietą ir judėjimus, negaudama teismo orderio, rašo "New York Times" su nuoroda į dokumentus, pateiktus į atsaką į senatoriaus Rono Vaideno paklausimą.

Remiantis dokumentais, valdybos darbuotojai, atlikdami penkis tyrimus, per pastaruosius dvejus su puse metų stebėjo amerikiečių judėjimą naudodamiesi įsigyta duomenų baze, kurioje informacija gaunama iš išmaniųjų telefonų programų.

Anot leidinio, tai atveria spragą Amerikos įstatymuose: nors valdžios institucijos turi prašyti orderio, kad priverstų telefonų bendroves perduoti savo klientų buvimo vietos duomenis, vyriausybė vietoj to gali pirkti panašius duomenis iš tarpininkų be teismo.

Anksčiau žiniasklaida jau pranešė, kad JAV valdžios institucijos tokius duomenis kartais naudoja teisėsaugos tikslais "šalies teritorijoje", pavyzdžiui, imigracijos tyrimuose.

"Taip pat yra žinoma, kad kartais kariškiai duomenis apie buvimo vietą naudoja žvalgybos tikslais", — rašo laikraštis.

Leidinys pažymi, kad valdyba ,"turbūt, pirmiausia perka ir naudoja duomenis apie buvimo vietą, atlikdama su užsieniečiais užsienyje susijusius tyrimus", kad aptiktų grėsmes visame pasaulyje dislokuotoms JAV kariuomenės dalims.

Duomenų brokeriai, iš kurių žvalgyba perka bazes, "neišskiria amerikiečių ir užsienio vartotojų" — filtruoja informaciją ir išskiria į atskirą duomenų bazę esančius JAV teritorijoje užsieniečius jau pati valdyba, pažymi laikraštis. Tada, kad gautų leidimą turėti prieigą prie duomenų bazės su informacija apie amerikiečius, analitikai turi prašyti specialaus leidimo, kuris buvo išduotas penkis kartus per pastaruosius dvejus su puse metų, rašo "New York Times".

Senatorius Vaidenas ketina priimti teisės aktus, kad apsaugotų amerikiečių buvimo vietos duomenis. Jis apibūdino šią praktiką kaip konstitucinių teisių į privatumą pažeidimą. Leidinys nenurodo, informacija apie kurių valstybių piliečius už JAV ribų tokiu būdu gauna valdyba.

Tegai:
duomenų apsauga, žvalgyba, Pentagonas, JAV
Vakcina

PSO pranešė apie didžiulį koronaviruso vakcinų trūkumą pasaulyje

(atnaujinta 09:26 2021.01.24)
Praėjusios savaitės pabaigoje tapo žinoma, kad "Pfizer" sumažins vakcinų tiekimą Europos šalims dėl pertvarkytos gamybos Belgijos gamykloje

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Vakcinų nuo koronaviruso pasaulyje trūkumas yra didžiulis, o tai lemia didelę nelygybę daugelyje šalių, sakė Melita Vujnovič, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovė Rusijos Federacijoje.

"Žinoma, vakcinų (nuo koronaviruso) trūkumas visame pasaulyje yra didžiulis. Jei dabar pažiūrėsime, vakcinos yra prieinamos dideles pajamas gaunančiose šalyse, o tai lemia didelę nelygybę", — televizijos kanalo "Rossija 24" eteryje sakė ji.

Praėjusios savaitės pabaigoje tapo žinoma, kad "Pfizer" sumažins vakcinų tiekimą Europos šalims dėl pertvarkytos gamybos Belgijos gamykloje. Dėl pertvarkymo bendrovė planuoja padidinti vakcinų gamybą nuo 1,3 milijardo dozių per metus iki 2 milijardų dozių.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
vakcinacija, vakcina, koronavirusas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Vakcinacija nuo koronaviruso

Dešimtys žmonių Lietuvoje pasiskundė šalutiniu vakcinos nuo COVID-19 poveikiu

(atnaujinta 14:45 2021.01.24)
Pažymima, kad kai kuriems netgi prireikė medicininės pagalbos, tačiau ne hospitalizacijos. Mirties atvejų nebuvo

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Lietuvoje kelios dešimtys žmonių pasiskundė savo sveikatos būkle po vakcinacijos nuo COVID-19, pareiškė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė, praneša TASS su nuoroda į Lietuvos žiniasklaidos priemones.

Anot jos, žmonės skundėsi raumenų skausmu, pykinimu, vėmimu, galvos skausmais, buvo ir tokių, kuriems smarkiai pakilo temperatūra.

Be to, kai kuriems vakcinuotiems dėl šalutinio poveikio prireikė medicininės pagalbos. Mirties atvejų nebuvo užfiksuota.

"Tačiau mes neturime duomenų, kad jiems (vakcinuotiems — Sputnik) prisireikė stacionarizavimo, ilgalaikio gydymo", — pasakė Pilvinienė.

Lietuvoje vakcinacija prasidėjo gruodžio 27 d. Pirmiausia buvo pradėta skiepyti personalą, kovojantį su koronavirusu. Tada buvo pradėta skiepyti kitas gyventojų grupes.

Naujausiais duomenimis, beveik devyni tūkstančiai gyventojų buvo visiškai paskiepyti, o daugiau nei 58 tūkstančiai žmonių gavo pirmąją dozę.

Lietuvoje užregistruota daugiau nei 176 tūkstančiai COVID-19 atvejų, pasveiko virš 119 tūkstančių žmonių, o mirė — 2649.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau pareikalavo iki liepos pradžios užtikrinti masinę respublikos gyventojų vakcinaciją. Kad Lietuva įgytų kolektyvinį imunitetą koronavirusui, reikia paskiepyti 70 procentų gyventojų.

Tegai:
vakcinacija, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Koronaviruso pandemija palyginta su Černobylio katastrofa
Europa nustatė tikslus sukurti kolektyvinį imunitetą koronavirusui
PSO pranešė apie didžiulį koronaviruso vakcinų trūkumą pasaulyje