Megan Markl

Megan Markl populiarumu aplenkė Keitę Midlton ir karalienę

(atnaujinta 14:49 2020.12.13)
"OnBuy" išanalizavo "YouGov" reitingų, "Google" ir "Instagram" paieškų duomenis ir nustatė kiekvieno karališkosios šeimos nario populiarumo procentą

VILNIUS, gruodžio 13 — Sputnik. Sasekso hercogienė Megan buvo pripažinta populiariausia Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos nare. Apie tai praneša laikraštis "Sun".

Remiantis "OnBuy" atliktu tyrimu, amerikiečių aktorės ir princo Hario žmonos, 39 metų Megan Markl populiarumo reitingas yra 14,5 proc. Ji pralenkė Kembridžo kunigaikštienę Keitę Midlton, kuriai skirta 14,4 proc., ir 94 metų karalienę Elžbietą II, kuri liko trečia su 14,3 proc.

Ketvirtoje vietoje liko princas Haris su 14,2 proc. Jo brolis princas Viljamas gavo 13,8 proc. ir pateko į populiariausių JK karališkosios šeimos narių penketuką. Mažiausias populiarumo lygis nustatytas Jorko hercogui princui Endriu — tik aštuoni procentai.

"OnBuy" išanalizavo "YouGov" reitingų, "Google" ir "Instagram" paieškų duomenis ir nustatė kiekvieno karališkosios šeimos nario populiarumo procentą.

Anksčiau rašytojas, istorikas Robertas Leisis (Robert Lacey) sakė, kad Megan Markl "pasitikėjimas savimi pavojingai didelis". Jo nuomone, Didžiosios Britanijos karališkoji šeima nežinojo, ką daryti su princo Hario žmona.

Nuo 2020 m. balandžio 1 dienos princas Haris ir Megan Markl oficialiai atsisakė karališkųjų privilegijų.

Tegai:
Megan Markle
Temos:
Karališkosios naujienos (156)
JAV kariai

Lenkijos žiniasklaida imitavo branduolinio karo tarp Rusijos ir NATO scenarijų

(atnaujinta 20:36 2021.02.25)
Tai ne pirmas kartas, kai Vakaruose pasisakoma apie "Rusijos grėsmę". Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija neketina pulti nė vienos iš NATO šalių

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lenkijos žurnalas "Gazeta Polska" paskelbė tariamą Rusijos norą pradėti ginkluotą konfliktą su NATO šalimis.

Leidinyje teigiama, kad Maskva "neatmeta galimybės naudoti pačius mirtiniausius ginklus", kad neutralizuotų rytiniame aljanso flange dislokuotas pajėgas.

"Galima manyti, kad ataka <...> būtų įvykdyta iš Kaliningrado srities. Strateginė padėtis ir ten dislokuotų ginklų rūšių įvairovė būtų garantavę Rusijai sėkmę pirmosiomis hipotetinio karo valandomis", — rašoma straipsnyje.

Tai ne pirmas kartas, kai Vakaruose pasisakoma apie "Rusijos grėsmę". Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija neketina pulti nė vienos iš NATO šalių.

Visų pirma, vasario pradžioje JAV admirolas Čarlzas Ričardas (Charles Richard) paskelbė regioninio konflikto su Rusija ar Kinija galimybę dėl branduolinių ginklų naudojimo. Tada pirmasis Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto vadovo pavaduotojas Vladimiras Džabarovas priminė, kad profesionalus kariškis bijotų tokį scenarijų įsivaizduoti "net košmare". Jo nuomonei pritarė ir Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas, kuris pažymėjo, kad idėjos apie branduolinį karą "sukasi tik nesveikų politikų galvose".

Tegai:
karas, Lenkija, Rusija, NATO, JAV
Medikas laiko ampulę ir pakuotę su COVID-19 vakcina Sputnik V, archyvinė nuotrauka

Žiniasklaida: "Sputnik V" sugriovė Rusijos kaip "Aukštutinės Voltos su raketomis" įvaizdį

(atnaujinta 17:44 2021.02.25)
Anksčiau Slovakijos ministras pirmininkas Igoris Matovičius iškėlė skiepijimo nuo COVID-19 Rusijos "Sputnik V" vakcina klausimą, tačiau ši iniciatyva sulaukė pasipriešinimo

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Slovakijos laikraščio "Slovo" žurnalistas paaiškino rusofobijos augimą šalyje dėl galimo Rusijos vakcinos "Sputnik V" importo. 

Jo nuomone, šalies ministras pirmininkas Igoris Matovičius iškėlė skiepijimo nuo COVID-19 rusišku preparatu klausimą, kad pagerintų įvaizdį prieš slovakus, kurie suinteresuoti plėtoti santykius su Maskva.

Tačiau ši iniciatyva sulaukė nuspėjamo pasipriešinimo, rašo autorius. Visų pirma, Matovičiaus pasiūlymo priešininkai "Sputnik V" vakciną pavadino Rusijos geopolitiniu ginklu.

"Tai pavojinga diskusijos plėtojimo kryptis. Jei vakcinaciją siesime su geopolitika, tai dalis gyventojų atsisakys vakarietiškų vakcinų, laikydami jas geopolitine Vakarų priemone", — sakė žurnalistas Branislavas Fabry.

Be to, jis įvardijo dėl "Sputnik V" padidėjusios rusofobijos priežastį.

"Faktas yra tas, kad Rusija pirmoji pasaulyje sukūrė savo vakciną nuo COVID-19, kas sunaikino Vakaruose nusistovėjusį jos kaip "Aukštutinės Voltos su raketomis" (TSRS pavadinimas, kuris buvo naudojamas Vakarų spaudoje Šaltojo karo laikais — Sputnik) įvaizdį", — sako Fabry.

Jis pabrėžė, kad rusofobai vis dar negali pripažinti didelių Rusijos technologinių nuopelnų kovoje su koronavirusu.

"Slovakija nenori pripažinti, kad Rusija nukreipė jėgas į teisingą veiklą ir sukūrė keletą vakcinų nuo koronaviruso, tuo tarpu Slovakija bandė atlikti visuotinius antikūnų tyrimus", — apibendrino žurnalistas.

Galiausiai jis paragino valdžios institucijas pasimokyti iš esamos padėties ir parodyti susidomėjimą bendradarbiavimu su Rusija, kas padėtų tapti tiltu tarp Maskvos ir Europos.

Anksčiau Rusijoje gyvenantys suomiai pasakojo, kodėl vakcinacijai nuo koronaviruso pasirinko "Sputnik V". Suomijos bendrovės "Specta" vadovas Erikas Helinas sausio mėnesį pradėjo rinkti informaciją apie vakcinas nuo COVID-19. Helinas teigė, kad didelis vakcinos efektyvumas ir jos prieinamumas Rusijoje nulėmė jo pasirinkimą "Sputnik V" naudai. 

"Sputnik V" Rusijos sveikatos apsaugos ministerija įregistravo 2020 metų rugpjūtį, vakciną sukūrė Gamalėjaus epidemiologinių ir mikrobiologinių tyrimų centras. Ši vakcina nuo COVID-19 — pirmoji pasaulyje. "Sputnik V" sukurta gerai ištirtos ir patikrintos žmogaus adenovirusinių vektorių platformos pagrindu.

Mokslinis žurnalas "The Lancet" anksčiau paskelbė "Sputnik V" klinikinių tyrimų trečiojo etapo rezultatus, patvirtinančius jos aukštą efektyvumą ir saugumą. Klinikinių tyrimų III fazės metu "Sputnik V" parodė aukštus veiksmingumo, imunogeniškumo ir saugumo rodiklius — vakcinos veiksmingumas buvo 91,6 %. Preparatas suteikia visišką apsaugą nuo sunkių naujos koronavirusinės infekcijos atvejų. "Sputnik V" naudojimą patvirtino daugiau nei 30 šalių.

 

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19

 

Tegai:
Slovakija, Sputnik V
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Estų gydytojas stojo ginti rusų vakciną nuo COVID-19 "Sputnik V"
JAV ambasadorius Rusijoje papasakojo, kokia vakcina nuo COVID-19 skiepysis atstovybė
Rusijoje registruota trečioji vakcina nuo koronaviruso
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Lietuva ES vakcinų gamintojams papasakojo, kaip išplėsti gamybą

(atnaujinta 08:55 2021.02.26)
Lietuvos vadovas priminė, kad vakcinų gamybos apimčių augimas būtinas ne tik formuojant visuotinį imunitetą, bet ir efektyviai kovojant su naujomis viruso mutacijomis

VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Lietuva kurti palankias sąlygas Europos gamintojams plėsti esamus ir kurti naujus vakcinų gamybos pajėgumus ES rinkoje, praneša Prezidentūra.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo nuotolinėje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje, skirtoje vakcinų gamybos ir tiekimo iššūkiams spręsti.

"Lietuva kartu su kitomis bendramintėmis valstybėmis siūlo kurti palankias sąlygas Europos gamintojams plėsti esamus ir kurti naujus vakcinų gamybos pajėgumus ES rinkoje. Galima pasitelkti įvairias priemones: plečiant privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimą, skatinant inovacijas, stiprinant tiekimo grandines, teikiant finansinę paramą", — teigė prezidentas.

Nausėda priminė, kad vakcinų gamybos apimčių augimas būtinas ne tik įgyvendinant bendrą ES tikslą suformuoti visuotinį imunitetą dar vasarą, bet ir efektyviai kovoti su naujomis viruso mutacijomis, plintančiomis Europoje.

Pasak prezidento, turime siekti, kad Lietuvoje kurtųsi naujos gamybos įmonės ir tyrimų centrai, o Lietuvos įmonės ir gyvybės mokslo centrai būtų integruoti į Europos vaistų bei vakcinų kūrimo, gamybos ir tiekimo grandines.

Taip pat pažymima, kad sesijos metu buvo pritarta Europos Komisijos pastangoms sukurti mechanizmą, kad ES vakcinos taptų prieinamos trečiosioms šalims, ypač ES Rytų partnerystės valstybėms.

ES vadovai pabrėžė būtinybę išlaikyti bendrą rinką, sukuriant vadinamuosius žaliuosius koridorius greitam prekių pristatymui, ir apsikeitė nuomonėmis dėl ES skiepų paso sukūrimo.

"Paso įvedimas ne tik paskatintų bendrosios rinkos efektyvesnį funkcionavimą, bet ir prisidėtų prie tarptautinių ryšių plėtojimo", — teigė prezidentas.

Šiuo metu Lietuvoje baigės medicinos darbuotojų skiepijimas. Lietuva ne kartą kėlė klausimą dėl Europos vakcinų gamybos ir pristatymo laiko išplėtimo, ragindama gamintojus paspartinti tempą.

Anksčiau vyriausybė nusprendė pratęsti karantiną iki balandžio 1 dienos, judėjimo tarp savivaldybių apribojimai buvo pratęsti iki kovo 15 dienos.

Lietuvoje nustatyta daugiau nei 196 tūkstančiai COVID-19 atvejų, daugiau nei 181 tūkstantis žmonių pasveiko, mirė 3209. Daugiau nei 70 tūkstančių žmonių buvo visiškai paskiepyti.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Gitanas Nausėda, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Pfizer" ir "BioNTech" pradeda trečiosios COVID-19 vakcinos dozės tyrimus
Kultūros bei meno sektoriaus atstovai raginami aktyviai testuotis dėl COVID-19
SAM: atnaujinta į gydymo įstaigas vykstančių asmenų testavimo dėl COVID-19 tvarka