Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas

Bosnijos ir Hercegovinos valdininkai atsisakė susitikti su Lavrovu

(atnaujinta 15:44 2020.12.15)
Vizito Bosnijoje ir Hercegovinoje metu Rusijos užsienio reikalų ministras aplankė Rytų Sarajevą — Bosnijos ir Hercegovinos Respublikos dalį, kur 2017 metais buvo pastatytas paminklas Rusijos Federacijos nuolatiniam atstovui JT Vitalijui Čiurkinui

VILNIUS, gruodžio 15 — Sputnik. Bosnijos ir Hercegovinos prezidiumo nariai — atstovaujantis kroatams Željko Komšičius ir bosniams (slavams musulmonams) Šefikas Džaferovičius — žiniasklaidai papasakojo, kodėl atsisakė antradienį dalyvauti susitikime su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, kuris į šalį atskrido su vizitu. Apie tai pranešė RIA Novosti.

Briuselis, archyvinė nuotrauka
© CC BY 2.0 / www.GlynLowe.com / The European Commission - Berlaymont Building

Gruodžio 14 d. sukako 25 metai, kai Paryžiuje buvo pasirašyta Deitono taikos sutartis, kuri užbaigė kruviną karą tarp Bosnijos serbų, kroatų ir bosnių (musulmonų slavų). Vizito Bosnijoje ir Hercegovinoje metu Rusijos užsienio reikalų ministras pirmadienį aplankė Rytų Sarajevą, Bosnijos ir Hercegovinos Respublikos dalį, kur 2017 metais buvo pastatytas paminklas Rusijos Federacijos nuolatiniam atstovui JT Vitalijui Čiurkinui.

"Visiems aišku, kad ponas Lavrovas — tarp pirmųjų trijų pasaulio diplomatų. Tokią patirtį turintis asmuo visus veiksmus suplanuoja iš anksto. Tai, ką galėjome pamatyti nuo to momento, kai jis atvyko į Bosniją ir Hercegoviną — tai signalai iš jo atstovaujamos šalies", — cituoja "Federalna.ba" televizijos kanalas Komšičiaus pareiškimą trumposios spaudos konferencijos metu.

Pasak jo, Lavrovo palaikymas rezoliucijai dėl vienos iš šalies dalių — Serbijos Respublikos — karinio neutralumo prieštarauja faktui, kad tokius sprendimus galima priimti tik Bosnijos ir Hercegovinos centrinės valdžios lygmeniu. Komšičius ir Džaferovičius taip pat pasipiktino tuo, kad per Lavrovo ir Bosnijos ir Hercegovinos prezidiumo pirmininko, atstovaujančio serbams, Milorado Dodiko susitikimą nebuvo vėliavos ir kitų Bosnijos ir Hercegovinos valstybinių simbolių, buvo tik rusų ir serbų, pažymėjo jie.

"Mes norime draugiškų santykių su Rusija, bet taip pat norime, kad jie gerbtų Bosnijos ir Hercegovinos institucijas", — pabrėžė prezidiumo narys.

Džaferovičius visiškai palaikė Komšičiaus žodžius.

Savo ruožtu Lavrovas pabrėžė, kad Rusija nemato reikalo peržiūrėti Deitono taikos susitarimą Bosnijoje ir Hercegovinoje, ypač kai tokių iniciatyvų imamasi už Bosnijos ir Hercegovinos ribų.

"Vizitas vyksta per 25 Deitono susitarimo metines. Ši sukaktis yra labai svarbi rezultatų, per ketvirtį amžiaus pasiektų, užtikrinant tvarią taiką šalyje ir regione, požiūriu", — spaudos konferencijoje sakė Lavrovas.

Pasak jo, tiek derybose Užsienio reikalų ministerijoje, tiek susitikime su Bosnijos ir Hercegovinos prezidiumo pirmininku Miloradu Dodiku patvirtintas ir tvirtas Rusijos Federacijos palaikymas Deitono susitarimui, kuris užtikrina Bosnijos ir Hercegovinos suverenitetą ir teritorinį vientisumą bei garantuoja plačias konstitucines jos dviejų entitetų (šalies dalių) įgaliojimus ir trijų sudedamųjų tautų lygiateisiškumą. "Nematome reikalo peržiūrėti Deitono susitarimo, ypač kai pastebimos atitinkamos iniciatyvos ne iš Bosnijos", — pabrėžė Rusijos ministras.

Bosnija ir Hercegovina paskelbė apie atsiskyrimą nuo Jugoslavijos 1992 metais, po ko respublikoje prasidėjo karas, kuriame dalyvavo Bosnijos musulmonai (bosniai), serbai ir kroatai.

1995 metų lapkričio mėnesį Amerikos karinėje bazėje Deitone buvo priimta taikos sutartis dėl paliaubų, kariaujančių šalių padalijimo ir teritorijų atsiskyrimo, po ko pasibaigė pilietinis karas respublikoje. Dokumentas buvo pasirašytas Paryžiuje tų pačių metų gruodžio 14 dieną.

Respublikoje taip pat yra NATO būstinė. Pagal 2004 metų NATO ir Europos Sąjungos susitarimus operacija "Alfea" atlieka svarbų taikos palaikymo stabilizatorių vaidmenį pagal karinius taikos susitarimo aspektus.

Tegai:
Bosnija ir Hercegovina, Sergejus Lavrovas, Rusija
Dar šia tema
Rusija tikisi, kad JAV pradės atsižvelgti į kitų šalių interesus
Vokietija siūlo Rusijai alternatyvą Merkel ir Navalnui
Lavrovas atsakė į kaltinimus dėl Maskvos kišimosi į kitų šalių reikalus
Vakcina nuo COVID-19 Pfizer-Biontech

Lenkija gavo perpus mažiau "Pfizer" vakcinų nei buvo planuota

(atnaujinta 12:50 2021.01.18)
Oficialią informaciją apie tiekimo apimties sumažėjimą iš farmacijos įmonės Varšuva gavo tik sekmadienio vakarą

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Lenkija pirmadienį gavo pusę planuoto vakcinų, kurias gamino "Pfizer", kiekio, RMF FM eteryje sakė premjero kanceliarijos vadovas, vyriausybės komisaras dėl skiepų Michalas Dvorčikas (Michał Dworczyk).

Anksčiau "Pfizer" ir "BioNTech" paskelbė apie gamybos atnaujinimą, dėl kurio laikinai sumažėtų vakcinų kiekis, kad vėliau būtų galima padidinti gamybą.

Oro uostas Maskvoje
© Sputnik / Владимир Астапкович

"Pfizer" vakcinos į Lenkiją gabenamos pirmadieniais. Kiekvieną savaitę tiekiama apie 360 ​​000 vakcinos dozių.

"Tai pajus visos ES šalys, nes "Pfizer" perspėjo, kad sumažės tiekimas visoms šalims ir, žinoma, taip pat ir Lenkijai. Šį rytą atkeliavo daug mažesnė vakcinos partija, palyginti su anksčiau deklaruota", — RIA Novosti cituoja Dvorčiką.

Jis teigia, kad vakcinos dozių skaičius yra pusė įprasto. "Iš dėžių skaičiaus daroma išvada, kad jų yra bent perpus mažiau. Mes jas perskaičiuosime Materialinių rezervų agentūroje, kur šiuo metu gabenama vakcina", — sakė vyriausybės atstovas.

Taip pat jis teigė, kad oficialią informaciją apie vakcinos atsargų kiekio sumažėjimą Lenkija iš "Pfizer" gavo tik sekmadienio vakarą.

"Vėlų vakarą iš "Pfizer" gavome oficialią informaciją ir atnaujintą pristatymo grafiką", — sakė jis.

Vyriausybės atstovas paaiškino, kad mažiau dozių nei planuota Lenkija gaus iki vasario vidurio, o po to jų skaičius padidės.

Naujausiais duomenimis, Lenkijoje jau paskiepyta daugiau nei 457 tūkst. žmonių. Užregistruota daugiau nei 130 nepageidaujamų reakcijų atvejų. Reikėjo išmesti daugiau nei 1,3 tūkstančio dozių. Skiepai Lenkijoje atliekami dviem etapais: "Pfizer" ir "BioNTech", taip pat su Amerikos kompanijos "Moderna" vakcina. Visiems paskiepytiems asmenims bus suteiktas pažymėjimas arba elektroninis kodas, patvirtinantis skiepijimo faktą ir leidžiantis nesilaikyti keleto galiojančių apribojimų.

Praėjusios savaitės pabaigoje tapo žinoma, kad "Pfizer" sumažins vakcinų tiekimą Europos šalims dėl pertvarkytos gamybos Belgijos gamykloje. Dėl pertvarkymo bendrovė planuoja padidinti vakcinų gamybą nuo 1,3 milijardo dozių per metus iki 2 milijardų dozių.

Tegai:
vakcinacija, vakcina, koronavirusas, Lenkija
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Mokslininkai išsiaiškino, ar persirgę COVID-19 gali užkrėsti kitus
Europoje paskelbė "Sputnik V" gebėjimą sustabdyti pandemiją
Aleksejus Navalnas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos URM reikalauja naujų sankcijų Rusijai dėl Navalno

(atnaujinta 12:55 2021.01.18)
Vakar Rusijos pilietis grįžo į gimtinę iš Vokietijos ir buvo nedelsiant sulaikytas Šeremetjevo oro uoste

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pažadėjo iškelti klausimą dėl galimo Europos Sąjungos atsako ir naujų sankcijų Rusijai dėl Aleksejaus Navalno arešto, pranešė ministerijos spaudos tarnyba.

"Ministerija šiuos Rusijos teisėsaugos institucijų veiksmus vertina kaip dalį oficialiosios Maskvos inicijuotos Navalno persekiojimo ir sunaikinimo kampanijos. <…> Raginame nedelsiant paleisti A. Navalną, o taip pat atsakomybėn patraukti į jį pasikėsinusiuosius", — sakė URM vadovas.

Savo ruožtu Latvijos užsienio reikalų ministerija paskelbė bendrą trijų Baltijos respublikų užsienio reikalų ministrų pareiškimą. Jie laiko Navalno sulaikymą "visiškai nepriimtinu" ir reikalauja jį paleisti bei įvesti sankcijas Rusijai.

Prieš Navalno sulaikymą pasisakė JAV Valstybės departamentas, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis, daugelio Europos šalių vadovai ir užsienio reikalų ministrai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šiandien surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad Vakarų pareiškimais ketinama "nukreipti dėmesį nuo giliausios krizės, kurioje atsidūrė liberalaus vystymosi modelis". Jis taip pat pažymėjo, kad Maskva iš Berlyno negavo jokių faktinių įrodymų apie jo apsinuodijimą.

Vakar Navalnas buvo sulaikytas Šeremetjevo oro uoste iškart po to, kai atvyko iš Vokietijos. Federalinė bausmių vykdymo tarnyba iš anksto pranešė, kad ketina tai padaryti, nes teismas turės išspręsti klausimą dėl jo lygtinės bausmės pakeitimo realia įkalinimo bausme dėl "piktybinių sąlyginės bausmės pažeidimų".

Federalinės bausmių vykdymo tarnybos Maskvos valdyba nurodė, kad Navalnas vengė teismo jam paskirtos kontrolės, jam ir jo advokatui buvo pranešta apie būtinybę atvykti į inspekciją, nepaisymo atveju teismui gali būti išsiųstas prašymas panaikinti lygtinę bausmę. Jis turi du lygtinius teistumus: po penkerius metus "Kirovleso" ir "Yves Rocher" bylose. Pirmasis atvejis yra susijęs su daugiau nei 16 milijonų rublių švaistymu, antrasis — su grobstymu, viršijančiu 30 milijonų rublių.

Aleksejus Navalnas, archyvinė nuotrauka
© AP Photo / Dmitry Serebryakov

Navalnas 2020 m. rugpjūčio 20 dieną buvo paguldytas į ligoninę Omske, kai sunegalavo lėktuve. Remdamiesi tyrimų rezultatais, Omsko gydytojai kaip pagrindinę diagnozę įvardijo medžiagų apykaitos sutrikimą, dėl kurio smarkiai pasikeitė cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau, pasak Omsko gydytojų, Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nebuvo nerasta.

Vėliau Navalnas lėktuvu buvo pervežtas gydytis į Vokietiją. Po to Vokietijos vyriausybė su nuoroda į karo medicinos gydytojus pareiškė, kad Navalnas neva buvo apnuodytas nuodinga karine "Novičiok" medžiaga. Vokietijos ministrų kabinetas pranešė, kad Vokietijos ekspertų išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos. OPCW pranešė, kad Navalno organizme buvo rasta medžiaga, savo charakteristikomis panaši į "Novičiok", tačiau neįtraukta į draudžiamų cheminių medžiagų sąrašus.

Šiuo atžvilgiu Kremlius pareiškė, kad Berlynas neinformavo Maskvos apie savo išvadas, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusija laukia Vokietijos atsakymo į oficialų paklausimą dėl šios situacijos. Oficiali Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pažymėjo, kad per mėnesį Rusija išsiuntė Vokietijai tris teisinės pagalbos prašymus dėl situacijos su Navalnu, atsakymai į juos nebuvo gauti.

Tegai:
Rusija, Užsienio reikalų ministerija (URM), Lietuva, Aleksejus Navalnas
Dar šia tema
Kodėl Navalnas skuba grįžti į Rusiją