Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medikai, archyvinė nuotrauka

Pandemija toli gražu nesibaigia, skelbia Europos Komisijos vadovė

(atnaujinta 19:00 2020.12.16)
Pasak Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen, koronaviruso pandemija tęsis dar ilgai

VILNIUS, gruodžio 16 — Sputnik. Naujo koronaviruso pandemija toli gražu nesibaigia, vaizdo pranešime sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

"Pandemija toli gražu nesibaigia", — sakė ji.

"Norint nutraukti pandemiją, būtina paskiepyti iki 70 % gyventojų", — parašė ji savo Twitter paskyroje.

Anksčiau EK pažymėjo, kad būtina kovoti su viruso plitimu pasauliniu lygiu, nes vienoje pasaulio dalyje žmonės nebus saugūs, kol tas pats nenutiks kitoje pasaulio dalyje.

Europos Komisija sutiko įsigyti daugiau nei 2 milijardus ES kuriamų COVID-19 vakcinų, kurios pateks į rinką, jei visi bandymai ir patikrinimai bus sėkmingai atlikti. Pirmoji vakcina jau gruodžio mėnesį gali gauti reikiamus leidimus ES.

Be to, Europos Sąjungoje gyvena mažiau nei 500 milijonų žmonių. EK, derėdamasi su potencialią vakciną gaminančiomis bendrovėmis, numatė galimybę platinti savo preparatą kitoms pasaulio šalims.

Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys paskelbė, kad pirmoji, tačiau labai nedidelė vakcinų partija Lietuvą gali pasiekti jau po savaitės. Pasak jo, numatyta įsigyti daugiau nei 7 mln. dozių vakcinų. Dulkys patvirtino, kad pirmąja siunta bus sulaukta mažesnio kiekio vakcinų, nei tikėtasi, tačiau ji žadama savaite anksčiau, nei planuota. 

Lietuvoje nuo pat pandemijos pradžios jau nustatyta beveik 100 tūkst. atvejų konkretiems žmonėms. Kiekvieną dieną fiksuojami vis nauji protrūkiai. Iš viso nuo koronaviruso mirė jau 907 Lietuvos piliečiai. Nuo gruodžio 16 dienos šalyje įsigaliojo griežtesni apribojimai, valdžia ragina žmones atsisakyti įprasto švenčių šventimo būdo, be to, draudžiama rengti asmenines šventes viešose ir privačiose erdvėse, jei jose dalyvauja daugiau nei viena šeima ir (ar) namų ūkis.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija.

Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
© Sputnik
Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
Tegai:
karantinas, pandemija, COVID-19, koronavirusas, vakcinacija, Europos Komisija
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1432)
Dar šia tema
Nausėda ragino ES paskubėti su COVID-19 vakcina
COVID-19 vakcina į Lietuvą atkeliaus po kelių savaičių, sakė Nausėda 
"Sputnik V" vakcina įrodė veiksmingumą. Kodėl Vakarai visus bando įtikinti priešingai?
Džo Baidenas

Patvirtinęs trečiąją COVID-19 vakciną, Baidenas mato "šviesą tunelio gale"

(atnaujinta 12:08 2021.02.28)
Baidenas pažymėjo, kad, nepaisant sėkmingos kovos su koronaviruso plitimu, "šis mūšis dar toli gražu nebaigtas", todėl JAV piliečiai turi išlikti budrūs

VILNIUS, vasario 28 — Sputnik. JAV prezidentas Džo Baidenas pamatė koronaviruso pandemijos "šviesą tunelio gale", kai Maisto ir vaistų administracija (FDA) leido skubiai naudoti "Johnson&Johnson" vakciną COVID-19. Jo žodžiai cituojami Baltųjų rūmų svetainėje, praneša "Lenta.ru".

Amerikos lyderio teigimu, "Johnson&Johnson" vakcinos naudojimas Jungtinėse Valstijose padės įveikti pandemiją, nes kuo daugiau žmonių paskiepys, tuo greičiau šalis įveiks virusą. "Tai yra įdomi žinia visiems amerikiečiams ir džiuginantis mūsų pastangų įveikti krizę raida", — pabrėžė politikas.

Baidenas pažymėjo, kad, nepaisant sėkmingos kovos su koronaviruso plitimu, "šis mūšis dar toli gražu nebaigtas", todėl JAV piliečiai turi išlikti budrūs. Jis patikino, kad administracija nepadarys klaidos ir į šią grėsmę neatsižvelgs lengvabūdiškai. Pavyzdžiui, padėtis gali pablogėti, kai plinta nauji viruso variantai, o dabartinis patobulinimas gali būti pakeistas.

"Tunelio gale yra šviesa, tačiau mes negalime (...) manyti, kad pergalė yra neišvengiama. Turime (...) elgtis greitai ir agresyviai, stebėti vienas kitą. Tik taip galime kartu pasiekti šį pasaulį", — užbaigė prezidentas.

"Johnson&Johnson" yra trečioji patvirtinta vakcina JAV po "Pfizer"/"BioNTech" ir "Moderna".

Vakciną gamina "Janssen Pharmaceutica", "Johnson&Johnson" padalinys. Skirtingai nuo JAV jau patvirtintų vakcinų, ši vakcina yra vektorinė vakcina, panaši į Rusijos "Sputnik V" ir anglų — švedų"AstraZeneca". Skirtingai nuo kitų JAV patvirtintų vakcinų, šiai vakcinai reikia tik vienos injekcijos, o ne dviejų.

Tegai:
vakcinacija, vakcina, koronavirusas, Džo Baidenas, JAV
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1432)
Talinas, Estija

Estijos ir Rusijos santykiams nustatyta diagnozė. Laikas kviesti greitąją pagalbą

(atnaujinta 16:17 2021.02.28)
Yra nuostabi rusiška patarlė: paprastumas blogiau už vagystę. Ir ji puikiai tinka tam, kas dabar vyksta Estijos užsienio politikoje, ypač santykiuose su Rusija

Prieš kelias dienas Estijos parlamentarai veikė kaip nusikaltėliai dėl naujų sankcijų, kurias Europos Sąjunga įvedė savo rytinei kaimynei. Tada Estijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad vienas iš Rusijos diplomatų buvo išsiųstas iš šalies, tada nemažai politikų su švelniu vietiniu akcentu padainavo ritualinę dainą apie rytietišką lokį ir valdžios politiką, kurią jis neva tik supranta, rašo Estijos Sputnik radijui autorius Nikolajus Nikolajevas.

Ir staiga įvyko akimirksnio dekoracijų pasikeitimas, kitokia foninė muzika, ir jau skambėjo fleitos, paukščiai giedojo, o priekyje mėlyna spalva pasirodė užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets. Plačiai šypsodamasi, tiesindama nepaklusnių plaukų sruogą ir, regis, net mirktelėdama, ji "mėlynomis akimis" kviečia Rusiją skubiai, būtent šią minutę, parodyti geranoriškumą ir ratifikuoti abiejų šalių pasienio sutartį.

Šio dokumento istorija yra tokia įdomi, kad nusipelno atskiros istorijos. Derybos dėl sienos sutarties sudarymo tarp Estijos ir Rusijos prasidėjo 1992 metų balandžio mėnesį. Sutartys dėl Rusijos ir Estijos valstybės sienos ir jūros erdvių Narvoje ir Suomijos įlankose nustatymo buvo parafuotos 1999 metų kovo mėnesį. 2005 metų gegužės mėnesį jas pasirašė abi šalys. Tačiau Estijos parlamentas, ratifikavęs, įtraukė į dokumentus nuostatas, kurios nebuvo numatytos originaliame tekste — preambulėje buvo nuorodos į 1920 metų Tartu taikos sutartį tarp Estijos ir Sovietų Rusijos, kurios galiojimas baigėsi. Maskva tai vertino kaip galimybę ateityje pateikti teritorines pretenzijas Rusijai, o RF parašas ant sutarties buvo atšauktas.

Po devynerių metų jie vėl grįžo prie temos. 2014 metų vasario 18 d. Rusijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai — Sergejus Lavrovas ir Urmasas Paetas — Maskvoje pasirašė susitarimus dėl Rusijos ir Estijos valstybės sienos ir Jūrų erdvių Narvoje ir Suomijos įlankose nustatymo.

Tačiau Estijos ir Rusijos parlamentai šių dokumentų dar neratifikavo, vadinasi, jie neįsigaliojo. Ir nors yra visiškai aišku, kad pasirašydamos juos abi valstybės išspręs ilgalaikę problemą, kuri gerokai užtemdo jų dvišalius santykius, pažangos šiuo klausimu dar nereikia tikėtis.

Labiausiai tikėtina, kad reikalas pakryps tik tuo atveju, jei tarpvalstybiniai santykiai pasikeis jų link. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ne kartą tai pareiškė paprastu tekstu. Bent jau Estija nenumato pažangos tobulėjimo link, tačiau kažkodėl jos vadovybė mano, kad Rusija vis dėlto turėtų jiems daryti nuolaidas. Na, tarsi blondinė, sėdinti prie automobilio vairo, mano, kad visi turėtų jai duoti kelią.

Šalies prezidentė Kersti Kaljulaid neseniai prisijungė prie užsienio reikalų ministro balso. Kartu su pasieniečiais ji slydusi slidėmis palei rytinę sienos atkarpą, žvelgė į Rusijos pusę ir grįžusi į Taliną sakė: "Aš esu iš tų, kurie visada manė, kad svarbu sudaryti sienos sutartį, bet kita pusė privalo būk tam pasirengęs".

Kas yra tokio pasitikėjimo savimi pagrindas, istorija ir Rusija nutyli. Apibendrinant, norėdamas pakelti nuotaiką, pridėsiu pažodžiui vieną faktą, tačiau jis reikalingas teisingai diagnozei nustatyti. Kažkas vardu Haris Kivilas pasiūlė Rusijai sumokėti Estijai už dešiniojo kranto Prinarovye su Ivangorodu ir Pskovo srities Pečoros rajoną, kurie jau yra Rusijos dalis. Ir tada, pasak Kivilo, tarp mūsų šalių bus "tyla ir ramybė, bei Dievo palaima". Ties tuo užuolaidos uždaromos, laikas iškviesti greitąją pagalbą.

Tegai:
Rusija, Estija
Nord Stream-2

Vokietijai susidurs su ieškiniais, jei "Nord Stream-2" projektas bus sustabdytas

(atnaujinta 13:21 2021.02.28)
Vokietijos aplinkos ministrė teigia, kad šalis negali atsisakyti anglies, branduolinės energijos ir dujų vienu ypu

VILNIUS, vasario 28 — Sputnik. Vokietija rizikuoja susidurti su ieškiniais dėl žalos, jei bus sustabdyta "Nord Stream-2" statyba, interviu "Welt am Sonntag" sakė Vokietijos aplinkos ministrė Svenja Šulcė.

"Mes negalime atsisakyti anglies, branduolinės energijos ir dujų vienu ypu", — sakė ji. Anot jos, Vokietijai per šį ir kitą dešimtmetį reikės dujų.

"Be to, jei sustabdysime projektą, rizikuojame susidurti su reikalavimais atlyginti žalą tarptautiniuose arbitražo teismuose", — sakė ji.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — įsipareigojo iš viso finansuoti projektą 50 proc., t. y. iki 950 milijonų eurų.

"Wintershall Dea" paskelbė, kad baigė investicijas į "Nord Stream-2" statybą, iš viso projekto finansavimui skyrė 730 milijonų eurų. 2020 metais "OMV" ir "Shell" paskelbė visiškai įvykdę savo finansinius įsipareigojimus "Nord Stream-2", o Austrijos "OMV" nurodė, kad kaip paskolos dalį į projektą investavo 730 milijonų eurų. "Nord Stream 2 AG" prašymu visi "Nord Stream-2" projekto užsienio partneriai vienu metu skyrė finansavimą jo statybai.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba