Maikas Pompėjas

JAV valstybės sekretorius Rusiją vadina Amerikos prieše

(atnaujinta 23:44 2020.12.20)
Be to, Džo Baideno teigimu, Maskva yra JAV "pagrindinė grėsmė saugumui ir aljansams", o Pekinas yra "pagrindinis konkurentas"

VILNIUS, gruodžio 20 — Sputnik. JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas sakė, kad Rusija yra Amerikos priešų sąraše. Jis tai pasakė per Marko Levino radijo laidą, praneša RIA Novosti.

"Visą laiką manęs klausia, kas yra mūsų priešas, ir atsakymas yra toks: yra daug norinčių pakenkti mūsų gyvenimo būdui, mūsų respublikai ir pagrindiniams demokratijos principams. Rusija tikrai yra šiame sąraše ", — sakė jis.

Kartu Pompėjas mano, jog Kinija yra didesnė, "egzistencinė" grėsmė JAV.

Agentūra pažymi, kad paprastai Amerikos valdininkai Rusiją vadina priešo dalimi, o ne prieše.

Rinkimų kampanijos metu demokratas Džo Baidenas, laimėjęs kovą dėl JAV prezidento posto, išdėstė savo poziciją Rusijos ir Kinijos atžvilgiu.

Pasak jo, Maskva yra JAV "pagrindinė grėsmė saugumui ir aljansams", o Pekinas yra "pagrindinis konkurentas".

"Priklausomai nuo to, kaip mes užmegsime santykius, paaiškės, ar esame konkurentai, ar atsidursime rimtesnėje konfrontacijoje, susijusioje su jėga", — sakė jis.

Prieš tai Amerikos politikai ne kartą Rusiją vadino grėsme. Rugsėjo 17 dieną Pentagono vadovas Markas Esperis Rusiją ir Kiniją pavadino pagrindinėmis strateginėmis JAV konkurentėmis. Pasak jo, abi valstybės modernizuoja savo ginkluotąsias pajėgas, taip pat plečia savo galimybes kosmose ir virtualioje erdvėje.

Tegai:
Rusija, JAV
Dar šia tema
"The National Interest" įvardijo "seną" Rusijos ginklą, galintį "sunaikinti pasaulį"
Ekspertė įvertino Rusijos ir Amerikos santykių perspektyvas vadovaujant Baidenui
Lenkijos karys

Lenkija pandemijos metu didina kariuomenę

(atnaujinta 10:23 2021.01.20)
Priėmus atitinkamą įstatymą Varšuvoje, respublikos gynybos išlaidos iki 2030 metų sieks 2,5 proc. BVP

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Nepaisant koronaviruso pandemijos, Lenkija toliau didina savo ginkluotąsias pajėgas, pranešė Lenkijos krašto apsaugos ministras Mariušas Blaščakas.

"Rekrutavimo sistemos reforma duoda vaisių. Nepaisant pandemijos, Lenkijos kariuomenės skaičius buvo padidintas. Praėjusiais metais mes priėmėme daugiau nei 7 tūkst. naujų profesionalių karių", — Twitter'yje parašė Blaščakas.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, nuo 2015 metų Lenkijos kariuomenėje karių skaičius išaugo nuo 95 000 iki 110 100.

Pagal Lenkijoje priimtą įstatymą šalies gynybos išlaidos iki 2030 metų sieks 2,5 proc. BVP. Pagal tą patį įstatymą bendras Lenkijos kariuomenės skaičius galiausiai bus padidintas iki maždaug 200 000 žmonių, iš kurių apie 50 000 bus teritorinės gynybos pajėgos.

NATO stiprina savo pajėgas prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro brangias gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai siekiu sutramdyti "Rusijos agresiją", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai supranta.

Tegai:
išlaidos gynybai, BVP, kariai, Krašto apsaugos ministerija, Lenkija
Dar šia tema
Lietuva prašo NATO solidarumo dėl Rusijos veiksmų prieš Sausio 13-osios bylos teisėjus
NATO generalinis sekretorius nori pradėti bendradarbiauti su Baidenu
Kodėl ES sankcijos netrukdo NATO remontuoti kovinius lėktuvus Baltarusijoje
Asandžą palaikantys protestuotojai

Trampas nesuteikė malonės Asandžui ir Snoudenui

(atnaujinta 09:31 2021.01.20)
Iš viso Donaldas Trampas suteikė malonę 73 žmonėms ir pakeitė bausmę dar 70 žmonių

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas nesuteikė malomės "WikiLeaks" įkūrėjui Džulianui Asandžui ir buvusiam Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) bei Centrinės žvalgybos agentūros (CŽV) darbuotojui Edvardui Snoudenui, rodo asmenų, kuriems prezidentas suteikė malonę, sąrašas, kurį išplatino Baltieji rūmai.

Nepaisant informacijos iš daugelio žiniasklaidos priemonių, sąraše taip pat nebuvo nei paties Trampo, nei jo šeimos narių, nei advokato Rudžio Džiulianio.

"Bloomberg" anksčiau pranešė, kad Trampas parengė platų sąrašą asmenų, kuriuos tikisi atleisti prieš palikdamas pareigas, kuriame tikriausiai buvo ir jis pats, taip pat jo artimieji, draugai ir du garsūs reperiai.

"The New York Times" taip pat pranešė, kad Trampas aptarė galimybę suteikti malonę prieš pasibaigiant prezidento kadencijai sausio 20 dieną.

JAV prezidento malonės negalima apskųsti. Daugelis prezidentų pasinaudojo šia galia, kad panaikintų nuteistųjų, įskaitant jų politinius rėmėjus, baudžiamąjį persekiojimą.

2010 metais Švedijoje dėl seksualinio priekabiavimo ir išprievartavimo kaltinamas Asandžas nuo 2012 metų birželio slapstėsi Ekvadoro ambasadoje Londone, bijodamas ekstradicijos. 2019 metų balandžio mėnesį jis buvo sulaikytas JAV prašymu. Nuo to laiko Asandžas buvo laikomas Belmaršo griežčiausio režimo kalėjime.

Posėdžiai dėl ekstradicijos prasidėjo 2019 metų gegužės 2 dieną. Netrukus po to JAV valdžia paskelbė pareiškusi naujus kaltinimus Asandžui dėl 17 šnipinėjimo ir slaptos informacijos atskleidimo įstatymų pažeidimų. Jei Asandžas bus išduotas JAV, jam grės kalėjimas iki 175 metų.

Sausio 4 dieną Londono centrinio baudžiamojo teismo teisėja Vanessa Baraitser atsisakė išduoti Asandžą JAV valdžios institucijoms, Amerikos advokatai teigė, kad jie ginčys šį sprendimą. Sausio 6 dieną Vestminsterio magistratų teismas atsisakė paleisti Asandžą už užstatą ir jis liks kalėjime, kol laukia JAV apeliacijos dėl jo ekstradicijos.

Lietuvos valstybės atkūrimo minėjimas
© Sputnik / Владислав Адамовский

Prašymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad jis anksčiau pažeidė paleidimo sąlygas. Teismas atmetė visus ankstesnius advokatų prašymus tuo pačiu pagrindu.

2013 metų birželio mėnesį Snoudenas sukėlė didelį tarptautinį skandalą, laikraščiams "The Washington Post" ir "The Guardian" perdavęs daugybę įslaptintos medžiagos apie JAV ir JK žvalgybos tarnybų stebėjimo programas internete. Po to jis išskrido į Honkongą, o iš ten — į Maskvą, kur kurį laiką praleido Šeremetjevo oro uosto tranzito zonoje. Po daugelio kitų šalių atsisakymo Rusija suteikė Snoudenui laikiną prieglobstį metams su sąlyga, kad jis nutrauks savo veiklą prieš JAV.

2014 metų rugpjūčio mėnesį Snoudenas gavo trejų metų leidimą gyventi Rusijoje, kuris leidžia jam keliauti ne tik šalyje, bet ir užsienyje. Vėliau Snoudenui buvo išduotas neterminuotas leidimas gyventi Rusijoje. Tuomet Snoudenas Twitter'yje parašė, kad nusprendė kreiptis dėl dvigubos JAV ir Rusijos pilietybės.

Tegai:
malonė, Edvardas Snoudenas, Džulianas Asandžas
Remigijus Šimašius su žmona Agne, archyvinė nuotrauka

Šimašius skiriasi su žmona

(atnaujinta 10:52 2021.01.20)
Vilniaus meras pranešė, kad netrukus bus pradėtos teisinės procedūros, bei atkreipė dėmesį, jog daugiau jokių viešų komentarų iš jo pusės nebus

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Vilniaus meras Remigijus Šimašius pranešė, kad skiriasi su žmona Agne.

Šimašius pabrėžia, kad po šešiolikos metų bendro gyvenimo, iš kurių vienuolika metų santuokoje, būtent jis priėmė sprendimą skirtis. Jis pabrėžia, kad sprendimas nėra impulsyvus ar neapgalvotas, o "stipriai išjaustas", daug kartų pergalvotas, pamatuotas, įskaitant ir per tuos keletą mėnesių, kai jis gyveno atskirai nuo šeimos.

Pasak jo, vienareikšmiško atsakymo į klausimą "kodėl?" nėra, tačiau pabrėžia, kad šį žingsnį priima kaip savo pralaimėjimą.

"Šis sprendimas nekeičia fakto, kad turėjome gražių akimirkų drauge per tuos šešiolika metų, nestokojome vienas kitam pagarbos ir palaikymo, už ką esu dėkingas Agnei. Agnė yra stiprus, nuoširdus ir geras žmogus, iš kurio daug išmokau, kuriam esu už daug ką dėkingas, bei labai gera mama. Tačiau ilgainiui santykių nepavyko išlaikyti tokių, kad teiktų džiaugsmą bei prisidėtų prie laimės, kurios mes visi nusipelnome", — rašo savo Facebook Vilniaus meras.

Šimašius pabrėžia, kad netrukus bus pradėtos teisinės procedūros, bei atkreipia dėmesį, kad šiuo klausimu daugiau jokių viešų komentarų iš jo pusės nebus.

Tegai:
Remigijus Šimašius