Rusijos ambasada Lietuvoje

Rusija priminė Lietuvai apie baisius nusikaltimus Antrojo pasaulinio karo metu

(atnaujinta 12:15 2020.12.25)
Taip pat, pasak Rusijos diplomatų, Vilniuje sąmoningai pamirštama apie 1938 metų Miuncheno susitarimą

VILNIUS, gruodžio 25 — Sputnik. Rusijos ambasada Lietuvoje išreiškė apgailestavimą dėl "Lietuvos politikų bandymų savaip interpretuoti sunkius istorinės praeities etapus".

Kaip pažymėjo Rusijos diplomatinė atstovybė, kalbama ir apie Molotovo-Ribentropo paktą, apie kurį kalbėdamas, oficialus Vilnius bando jį pateikti "beveik kaip pagrindinę Antrojo pasaulinio karo pradžios priežastį".

Atsižvelgdami į tai, Rusijos diplomatai patarė Lietuvai prisiminti prieš tai įvykusius įvykius, ypač 1938 metų Miuncheno susitarimą.

Ambasados ​​teigimu, tai buvo "Vakarų šalių vykdomos taikinimo politikos kulminacija". Kaip pabrėžė Rusijos diplomatai, sąmoningai slopinant šį epizodą, įvykusį prieš Antrąjį pasaulinį karą, "istorija iškraipoma".

"Ar tai nėra bandymas nukreipti dėmesį nuo baisių nusikaltimų, įvykdytų Lietuvos teritorijoje pirmaisiais karo metais, ir ne tik nacių įsibrovėlių rankomis?" — pažymima ambasados paskyroje Twitter.

Praėjusią savaitę Vilniuje vyko konferencija-diskusija "Lietuvos žmonių kova už valstybę ir istorinę tiesą: Molotovo-Ribentropo paktas 1939-1989-2020". Renginys, kuriame dalyvavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, buvo susijęs su 1989 metų gruodžio 24 d. įvykiais, kai buvo priimta rezoliucija, kurioje smerkiami slaptieji Molotovo-Ribentropo pakto protokolai.

Nausėda konferencijos metu pareiškė, kad šio dokumento pasirašymo "pasekmės" dešimtmečius "Lietuvą lydėjo kaip slogus sapnas". Taip pat Lietuvos vadovas dokumentą pavadino "gėdingais susitarimais", kurie sukėlė "nenugalimą pasipriešinimo jėgą".

Savo ruožtu oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pabrėžė, kad Lietuva sąmoningai iškraipo faktus ir ignoruoja istorinį kontekstą bei aktyviai propaguoja Antrojo pasaulinio karo istorijos perrašymo idėjas.

Tegai:
Antrasis pasaulinis karas, Rusijos ambasada Lietuvoje, Lietuva, Rusija
Dar šia tema
Nausėda padėkojo Lietuvos istorikui už "atsakymą" į Putino straipsnį
Niurnbergo procesas: prieš 75 metus prasidėjo teismas prieš nacius
Lietuva paragino Rusiją atsiimti įstatymo projektą dėl Molotovo-Ribentropo pakto
RF saugumo tarnyba paaiškino neonacistinių nuotaikų Baltijos šalyse augimą
Vyriškis su kauke, archyvinė nuotrauka

Vokietija nori įsteigti "kalėjimą" karantino pažeidėjams

(atnaujinta 23:09 2021.01.15)
Kokios bus apgyvendinimo naujojoje įstaigoje sąlygos ir kaina, nepranešama. Tačiau teritorija yra aptverta, ją stebės policija

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Saksonijos federalinė žemė ruošiasi sukurti įstaigą "priverstiniam apgyvendinimui" tiems, kurie ne kartą buvo sučiupti už koronaviruso karantino pažeidimus, rašo leidinys Bild.

Šiems tikslams planuojama įrengti pirminį pabėgėlių priėmimo centrą Drezdene, pastatytą 2017 metais. Kaip rašė bulvarinis leidinys, 2020 metų pavasarį Saksonijos sveikatos apsaugos ministrė Petra Köpping pasiūlė karantino pažeidėjus siųsti į psichiatrijos ligonines. Šių planų atsisakyta, kaip ir idėjų juos apgyvendinti viešbučiuose ar ligoninėse.

Kokios bus apgyvendinimo naujojoje įstaigoje sąlygos ir kaina, nepranešama. Tačiau teritorija yra aptverta, ją stebės policija.

Socialinės apsaugos ministerija patvirtino planus įrengti centrą. Tuo tarpu "priverstinis apgyvendinimas" gali kelti grėsmę pakartotinai nusikaltimus padariusiems žmonėms.

"Procedūra yra laipsniška: nuolatinis siūlymas, bauda, ​​teismo nutartis", — sakė jie.

Sveikatos apsaugos ministerija turi pateikti prašymą teismui. Iki šiol Saksonijoje nebuvo tokių precedentų, tačiau valdžia nori ruoštis.

Vokietijoje nustatyta 2 000 958 naujo tipo koronaviruso užkrato atvejai, rodo Roberto Kocho instituto, kuris yra Vokietijos sveikatos apsaugos ministerijos dalis ir tvarko statistinius duomenis apie COVID-19 paplitimą šalyje, duomenys.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos

 

Tegai:
karantinas, ribojimas, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
FNTT pareigūnai tikrins karantino režimo reikalavimų laikymąsi
Apklausa rodo, kad per antrą karantiną būsto kainų lūkesčiai nemažėja
Socialdemokratai ragino kuo greičiau persvarstyti dalį karantino draudimų
Dujotiekis, archyvinė nuotrauka

Pernai Baltijos šalims buvo perduota rekordiškai daug dujų

(atnaujinta 23:00 2021.01.15)
Išskirtinius dujų perdavimo rezultatus iš esmės lėmė itin palankios dujų kainos ir ypač konkurencingas SGD kainų lygis

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid" 2020 metais Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos vartotojams transportavo 33 teravatvalandes (TWh) gamtinių dujų, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Nepaisant pernai metų šiltesnių žiemos orų, 2020 metais buvo perduota 12 proc. daugiau gamtinių dujų, palyginti su 2019 metais, kai šio regiono poreikiams buvo transportuota 29,5 TWh kuro.

Tuo tarpu dujų transportavimas per Lietuvą į Kaliningrado sritį 2020 metais sudarė 24,9 TWh ir buvo 4,2 proc. mažesnis nei 2019 metais, kai į Kaliningradą buvo perduota 26 TWh gamtinių dujų. 

Iš viso per metus "Amber Grid" valdoma Lietuvos dujų perdavimo sistema buvo transportuotas itin didelis 58 TWh dujų kiekis.

"Išskirtinius dujų perdavimo rezultatus iš esmės lėmė itin palankios dujų kainos ir ypač konkurencingas SGD kainų lygis, jų ženklus transportavimas Baltijos šalims ir Suomijai bei išaugęs dujų suvartojimas Lietuvoje dėl didesnės elektros gamybos. Tai skatino rinkos dalyvius naudotis sukurta Lietuvos dujų infrastruktūra, lanksčiomis paslaugomis ir 16 proc. mažesne nei 2019 m. dujų perdavimo kaina", — sako "Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius.

Dujų tranzitas į Latviją per Lietuvos dujų perdavimo infrastruktūrą Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams bei dujų saugojimui Latvijos Inčiukalnio dujų saugykloje išaugo iki 8 TWh per metus. Tai — 33 proc. daugiau nei 2019 metais ir didžiausias istorijoje perduotas dujų kiekis Latvijos kryptimi, pažymi bendrovė. Tikėtina, tam turėjo įtakos ir nuo 2020 metų pradžios veikianti dujų perdavimo jungtis tarp Estijos ir Suomijos. 

Dėl suskystintų gamtinių dujų konkurencingumo rinkoje, didelis buvo ir dujų transportavimas per Klaipėdos SGD terminalą. 2020 metais, kaip ir 2019 metais dujų importas per SGD terminalą sudarė 65 proc. (21,9 TWh) viso per Lietuvą į ES dujų rinką patiekto dujų kiekio. 2018 metais šis rodiklis siekė 35 proc. 

Dujų vartojimas Lietuvoje

Per metus toliau augo dujų vartojimas Lietuvoje.  2020 metais šalyje buvo suvartota 25,1 TWh dujų arba 7 proc. daugiau nei 2019-aisiais, kai buvo fiksuojamas 5 proc. dujų vartojimo augimas. 

Dėl palankių kainų pasaulio rinkose dujas kaip kurą vėl pradėjus naudoti Lietuvos elektros gamybos sektoriuje, pernai šalyje buvo suvartotas didžiausias dujų kiekis per pastaruosius penkerius metus.

Dujos į Lietuvą bei kaimyninėms Baltijos šalims ir Suomijai tiekiamos per Klaipėdos SGD terminalą bei dujotiekiais iš Rusijos per Baltarusiją ir Latviją. Iš Latvijos taip pat dažniausiai šaltuoju metų laiku gaunamos dujos iš Inčiukalnio požeminės dujų saugyklos.

Tegai:
SGD, Baltijos šalys
Dar šia tema
Laivas "Fortūna" išvyko iš Vismaro "Nord Stream-2" tiesti
Ekspertas papasakojo, kada galima tikėtis BelAE pramoninės eksploatacijos pradžios
Žiniasklaida paskelbė "Nord Stream-2" statybų užbaigimo datą
Sausio 16-oji

Kokia šiandien diena: sausio 16-osios šventės

(atnaujinta 18:49 2021.01.15)
Šią dieną 1969 metais SSRS kosmonautai pirmą kartą orbitoje perėjo iš vieno kosminio laivo į kitą

Sausio 16 yra 16-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 349 dienos.

2021 metų sausio 16 dieną saulė saulė teka 08:34, leidžiasi 16:24, dienos ilgis — 7 val. 50min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Marcelis, Norgailas, Norgailė.

Sausio 16-oji Lietuvos istorijoje

1891 metais gimė poetas, vertėjas Nadas Rastenis. Mirė 1980 m.

1891 metais gimė Stanislovas Puzinas, lietuvių poetas. Mirė 1936 m.

1897 metais gimė Kazys Juršys, aktorius, režisierius. Mirė 1967 m.

1906 metais gimė poetas Jonas Gutauskas. Mirė 1986 m.

1917 metais gimė ilgametis Lietuvos operos solistas Vladas Česas. Mirė 2008 m.

1922 metais gimė publicistas, dramaturgas Anatolijus Beriozovas. Mirė 1986 m.

1932 metais gimė dailėtyrininkas Stasys Budrys. Mirė 1970 m.

1941 metais įkurta Lietuvos Mokslų akademija ir jos biblioteka.

1991 metais Vilniuje palaidotos Sausio 13-osios aukos.

2009 metais prie Seimo rūmų įvyko mitingas, kuris baigėsi kruvinomis riaušėmis. Mitinge įvairių profesijų atstovai iš visos šalies protestavo prieš valdžios taupymo planus, slegiančius pačius skurdžiausius visuomenės sluoksnius.

2012 metais 26-oji rašytojos Ievos Simonaitytės literatūrinė premija skirta poetei Elenai Karnauskaitei už eilėraščių rinkinį "Pasaulio krašte".

Sausio 16-oji pasaulio istorijoje

1547 metais karūnuotas Rusijos caras Ivanas IV (Rūstusis).

1778 metais Prancūzija pripažino JAV nepriklausomybę.

1909 metais britų tyrėjas Ernestas Šakletonas atrado magnetinį Pietų polių.

1920 metais JAV uždrausta gaminti ir pardavinėti alkoholį.

1933 metais Niujorke gimė garsi amerikiečių eseistė ir novelistė Siuzan Zontag.

1964 metais Kaire susitikę trylikos arabų tautų lyderiai nutarė suvienyti karines pajėgas, sprendžiant arabų problemas su Izraeliu.

1969 metais SSRS kosmonautai pirmą kartą orbitoje perėjo iš vieno kosminio laivo į kitą.

1987 metais atsistatydino Kinijos komunistų partijos lyderis Hu Jaobangas, prisiimdamas kaltę už politines klaidas per studentų neramumams.

1990 metais Bulgarijos vyriausybė suteikė opozicijai teisę spausdinti laikraščius.

1992 metais Aukščiausiasis Teismas išteisino Graikijos premjerą Andreasą Papandreu 210 mln. dolerių iššvaistymo byloje.

1999 metais keli tūkstančiai Bagdado gyventojų Irake, pažymėdami Persijos įlankos karo aštuntąsias metines, išėjo į gatves, skanduodami antiamerikietiškus šūkius ir degindami JAV vėliavas.

2009 metais sulaukęs 91-erių metų amžiaus savo namuose Filadelfijos priemiestyje mirė garsus amerikiečių tapytojas Endriu Vajetas. 1948 m. dailininkas nutapė savo žymiausią paveikslą "Kristinos pasaulis" (Christina's World).

2012 — būdamas 89 metų mirė paskutinis buvęs Ispanijos diktatoriaus Franco ministrų kabineto narys Manuelis Fraga.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai