Dirbtinio kvėpavimo aparatas

Vyras po komos prakalbo su akcentu ir panoro tapti pienininku

(atnaujinta 17:32 2020.12.26)
Ligonio žmona teigė, kad jos vyras Veinas prakalbo su tokiu keistu akcentu po šešių savaičių dirbtinės plaučių ventiliacijos

VILNIUS, gruodžio 25 — Sputnik. Vyras JK pabudo iš klinikinės komos, į kurią buvo įvestas dėl koronaviruso, ir pradėjo kalbėti su stipriu škotišku akcentu, rašo bulvarinis laikraštis "Daily Star".

Jo žmona Luiza Oldham (Louise Oldham) teigė, kad jos vyras Veinas (Wayne) prakalbo su tokiu keistu akcentu po šešių savaičių dirbtinės plaučių ventiliacijos.

Ji prisipažino nebetikėjusi, kad jos vyras išgyvens, ir net planavo jo laidotuves. Iš viso vyras ligoninėje gulėjo 11 savaičių. Gydytojams atjungus jį nuo kvėpavimo aparato, gydytojai padėjo Veinui pasikalbėti nuotoliniu būdu su šeima.

"Jis buvo vangus. <...> Iš pradžių jis tiesiog kliedėjo, po to apkaltino mane, kad nelankiau jo dešimt savaičių, o vėliau pasakė, kad nori pabėgti ir tapti pienininku. <...> Jis kalbėjo su keistu akcentu, panašiu į škotų", — paaiškino Luiza.

Pasak jos, skambutis jai buvo staigmena, tačiau šeima džiaugėsi jį matydama ir girdėdama.

Kaip sakė pats Veinas, pabudęs jis galėjo tik šiek tiek pajudinti galvą.

"Jaučiausi lyg paralyžiuotas. Maniau, kad man nebus geriau. Man skaudėjo kojas", — pasakojo jis. Be to, pasak Veino, jis regėjo košmarus būdamas prijungtas prie kvėpavimo aparato.

Jam prireikė kelių savaičių reabilitacijos, kad vėl išmoktų vaikščioti. Gruodžio 21 dieną jis buvo išleistas namo.

Tegai:
koma
Naikintuvai Su-57, archyvinė nuotrauka

"The National Interest" įvertino Su-57 galimybes oro dvikovoje su F-35

(atnaujinta 10:23 2021.01.21)
Anot straipsnio autoriaus, Su-57 ir F-35 oro mūšis yra labai mažai tikėtinas, nes jis neatitinka šiuolaikinio karo realijų

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Amerikos leidinyje "The National Interest" buvo lyginamos penktosios kartos naikintuvų Su-57 ir F-35 galimybės oro dvikovoje.

Kaip pažymėjo straipsnio autorius žurnalistas Markas Episkoposas, hipotetinis dviejų kovos mašinų susidūrimas įvyks plačiai naudojant priešraketinės gynybos sistemas, pažangius radarus ir daugybę pagalbinių orlaivių. Jo teigimu, oro pilotų dvikova, kurioje dalyvauja du pilotai, neturi nieko bendra su XXI amžiaus karo realijomis.

Pasak Episkoposo, turint omenyje visas lygiavertes abiejų naikintuvų galimybes, F-35 pilotas padarys viską, kas jo galioje, kad visiškai netektų kovoti su Su-57, nes Rusijos kovinė transporto priemonė yra patobulintas oro pranašumo naikintuvas, turintis atitinkamas technines savybes, tuo tarpu amerikiečių orlaivis visų pirma yra smogiamasis naikintuvas, kuris įsiskverbia į priešo oro erdvę, kad sunaikintų gyvybiškai svarbius taikinius ar infrastruktūrą.

"Labai tikėtina, kad F-35, atsidūręs šioje sugalvotoje, hipotetinėje situacijoje (oro dvikova — Sputnik), naudodamasis savo pranašumais, atlikdamas kai kurias slaptas funkcijas bandytų išvengti susidūrimo su artėjančiu Su-57", — sakė jis.

Anot žurnalisto, Su-57 ir F-35 oro mūšis yra labai mažai tikėtinas ne tik dėl to, kad jis neatitinka šiuolaikinio karo realijų, bet ir dėl to, kad toks scenarijus reiškia "katastrofišką ir, laimei, išgalvotą didelio NATO ir Rusijos karo perspektyvą".

Su-57 yra penktos kartos Rusijos naikintuvas, skirtas sunaikinti visų tipų taikinius ore, žemėje ir vandenyje. Pirmą skrydį jis atliko 2010 metais. Sutartis dėl 76 naikintuvų Su-57 tiekimo Rusijos oro ir kosmoso pajėgoms buvo pasirašyta forume "Armija-2019". Šiuo metu vyksta šio orlaivio bandymai, kurių metu tikrinamas jo sistemų veikimas, taip pat antrojo etapo variklio darbo režimai. Rusijos gynybos ministerija ne kartą pareiškė, kad Su-57 sėkmingai išlaikė bandymus Sirijoje.

F-35 yra penktosios kartos naikintuvas, kuris, be JAV, aptarnauja savo sąjungininkus. "Lockheed Martin F-35 Lightning II" programa jau kainavo apie 1,5 trln. JAV dolerių — tai brangiausia ginklų programa istorijoje.

Tegai:
JAV, Rusija, SU-57
Dar šia tema
Rusijos naikintuvas Su-57 užkariauja pasaulį. Kas toliau?
Rusijos naikintuvai "užkariavo" Japoniją
Aleksandrovkos pasienio patikros punktas

Lenkija ir Ukraina nori pritraukti Lietuvą padėčiai pasienyje su Baltarusija spręsti

(atnaujinta 10:20 2021.01.21)
Pasak Ukrainos, padėtis Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje ypač aktuali Kijevui "dėl nuolat aktyvėjančio Rusijos dalyvavimo įvykiuose Baltarusijoje"

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas ir Lenkijos nacionalinio saugumo biuro vadovas Pavelas Solochas dalyvavo vaizdo konferencijoje apie padėtį Baltarusijoje, diskusijos metu Danilovas išreiškė įsitikinimą, kad reikia sukurti nuolatinę darbo grupę saugumo klausimais regione, į tai galimai įtraukiant Lietuvą. Apie tai pranešė RIA Novosti su nuoroda į Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybą.

"Savo įžanginėje kalboje Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pažymėjo, kad dabartinė padėtis Baltarusijos Respublikoje yra nepaprastai svarbi ne tik Ukrainai ir Lenkijai, bet ir visai Europai, ypač atsižvelgiant į didėjančią Rusijos įtaką Baltarusijos politiniams ir socialiniams procesams", — sakoma pranešime.

Ministerija pabrėžė, kad šiame kontekste padėtis Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje įgauna ypatingą svarbą Ukrainai "dėl nuolat aktyvėjančio Rusijos dalyvavimo įvykiuose Baltarusijoje". Danilovas pabrėžė, kad svarbu nuolat keistis informacija apie įvykius Baltarusijoje tarp Ukrainos ir Lenkijos žinybų.

"Šiame kontekste Danilovas išreiškė įsitikinimą, kad reikia sukurti nuolatinę darbo grupę Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos ir Lenkijos Respublikos nacionalinio saugumo biuro lygiu saugumo klausimais regione, vėliau galimai įtraukiant ir Lietuvą", — sakoma pranešime.

Vaizdo konferencijos dalyviai aptarė esamą situaciją Baltarusijoje ir galimus tolesnius įvykius, taip pat "Rusijos faktoriaus įtaką šios šalies vidaus procesams".

Aleksejus Puškovas
© Sputnik / Владимир Федоренко

Pabrėžiama, kad diskusijos dalyviai ypatingą dėmesį skyrė Baltarusijos valdžios institucijų poreikiui laikytis demokratinių standartų ir užtikrinti piliečių teises bei laisves.

Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka (CRK duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų), šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai.

Protestams išsklaidyti saugumo pajėgos naudojo specialias priemones. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį. Protesto akcijos tebevyksta. Teisėsaugos pareigūnai deklaruoja sumažėjusį jų dalyvių skaičių ir persikėlimą iš gatvių į gyvenamųjų namų kiemus.

Tegai:
Lietuva, pasienis, Baltarusija, Ukraina