Raketa Škval

JAV susižavėjo "šansų nepaliekančia" Rusijos torpeda

(atnaujinta 22:11 2020.12.28)
Greita povandeninė raketa buvo sukurta sovietmečiu, nes JAV padarė didelį proveržį plėtojant atomines jėgaines

VILNIUS, gruodžio 28 — Sputnik. Amerikos žurnalas "The National Interest" susižavėjo sovietmečiu sukurtos ir pradėtos eksploatuoti torpedos VA-111 "Škval" charakteristikomis.

Poreikis sukurti greitą povandeninę raketą TSRS kilo po didelio JAV proveržio plėtojant atomines jėgaines, sakoma straipsnyje.

Autoriai pažymėjo, kad "Škval" varomas kietojo kuro raketų varikliu, užtikrinančiu maksimalų 370 kilometrų per valandą greitį. Toks rodiklis buvo pasiektas naudojant superkavitaciją — technologiją, kai iš torpedos priekinės dalies buvo išmetamos dujos, kurios aplink sviedinį sudarė dujų burbulą, kuris sumažino sąlytį su vandeniu.

Ekspertai nustatė du torpedos trūkumus: didelis triukšmo lygis judėjimo metu ir palyginti mažas manevringumas.

"Nepaisant to, neįtikėtinas "Škvalo" greitis palieka priešui labai mažai šansų imtis atsakomųjų priemonių, jei jos nebus taikomos tinkamu laiku", — pažymima leidinyje.

Tegai:
ginklavimasis, TSRS, raketa, Rusija, JAV
Dar šia tema
Rusijoje išbandyta nauja priešpovandeninė raketa
JAV pirks TSRS pagamintus ginklus
"National Interest" įvardijo penkis pavojingiausius Rusijos karinius laivus
Donaldas Trampas ir Vladimiras Putinas

Žiniasklaida sužinojo, kur dingo vertėjo įrašai Trampo ir Putino susitikimo

(atnaujinta 12:30 2021.01.17)
Pažymima, jog įstatyme teigiama, kad prezidentas negali sunaikinti įrašų nepasitaręs su nacionaliniu archyvaru ir nepranešęs Kongresui

VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trampas buvo neapdairus dėl dokumentų saugojimo įstatymų, kurie grasina palikti spragų jo prezidentavimo istorijoje, pranešė "Associated Press".

Pažymima, kad Trampas turi "įprotį draskyti dokumentus" ir tada juos mesti, todėl Baltųjų rūmų darbuotojai, dirbantys su popieriais, turi juos klijuoti ištisas valandas. Pasak agentūros, "didėja susirūpinimas", kad neišsamus Baltųjų rūmų įrašų išsaugojimas "paliks skylę Trampo prezidentavimo istorijoje".

Protestai prieš socialinių tinklų blokavimą Varšuvoje
© AP Photo / Czarek Sokolowski

"Jam liepė nustoti tai daryti, bet jis nenorėjo sustoti", —agentūrai sakė buvęs Baltųjų rūmų archyvų analitikas Solomonas Lartie.

Agentūra visų pirma praneša, kad Trampas "konfiskavo" vertėjo įrašus, dalyvavusio jo 2017 metų susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Hamburge.

Be to, agentūros duomenimis, Trampo darbuotojai naudojo asmenines el. pašto ir pranešimų siuntimo programas. Pasak žiniasklaidos, buvęs Baltųjų rūmų patarėjas Donas McGunas 2017 metų vasario mėnesį išsiuntė atmintinę, kurioje nurodė darbuotojams atsisakyti tokios abejotinos praktikos arba išsaugoti medžiagą darant ekrano kopijas. Tačiau organizacijos, propaguojančios valdžios institucijų skaidrumą, mano, kad ekrano kopijos negali pateikti viso informacijos kiekio, teigia agentūra.

"Associated Press" paaiškina, kad Trampo nesilaikymas įstatymų, reikalaujančių saugoti dokumentus, negresia dabartiniam JAV vadovui ir neturės jokių pasekmių. Įstatyme teigiama, kad prezidentas negali sunaikinti įrašų nepasitaręs su nacionaliniu archyvaru ir nepranešęs Kongresui, tačiau prezidentas turi teisę nesilaikyti archyvaro rekomendacijos.

Tegai:
Vladimiras Putinas, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Atvykau pirmą kartą: Rusijos ambasadorius pasidalijo gyvenimo Lietuvoje įspūdžiais
Rusijoje prasideda masinė vakcinacija nuo COVID-19
Kremlius

JAV žurnalistas papasakojo, kur slypi Rusijos galia

(atnaujinta 12:04 2021.01.17)
Kaip pažymėjo žurnalistas, būti rusu reiškia gyventi su viltimis ir jausmais, o ne logika ir šaltais faktais

VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Amerikiečių dramaturgė ir žurnalistė Tuvia Tenenbohm savo straipsnyje "National Review" žurnalui aprašė, kaip rusai gyvena per koronaviruso pandemiją ir kokia yra jų pagrindinė stiprybė.

Autorius pažymėjo, kad Maskvoje, nepaisant epidemijos, dirba prekybos centrai, kavinės ir restoranai.

"Juk negalima laikyti uždaryto visame pasaulyje garsaus Didžiojo teatro. Negalima atsisakyti ir gero rusiško maisto", — prisipažino žurnalistas. Jo nuomone, Rusijos sostinė siūlo skaniausius patiekalus pasaulyje.

Tuo pat metu Vakaruose žmonės dienas leidžia bijodami, kad gali mirti "šiandien, rytoj ar kitą savaitę". Žurnalistas pažymėjo, kad nežino, kuris požiūris yra geresnis, tačiau kasdienis Rusijos gyvenimas atrodo taip, lyg nebūtų pandemijos.

Jis papasakojo, kad į Rusiją atvyko iš Vokietijos. Hamburge jis nusipirko kaukę, kuri atrodo kaip dalis palestiniečių galvos apdangalo. Europoje daugelis nešioja šias kaukes, norėdami parodyti paramą palestiniečiams. Tuo pačiu metu rusai net nepastebėjo neįprastos priemonės.

"Čia, skirtingai nei bet kurioje Europos šalyje, kurioje buvau, niekas negalvoja apie Palestiną", — rašo jis.

Jis pažymėjo, kad Maskvoje policijos pareigūnai budi prieigose prie metro, kur jie tikrina, ar nėra apsaugos priemonių. Tačiau kai kurie rusai eina į metro ir nuima kaukes nuo veidų.

"Rusija — tai kitas pasaulis. Ne tas, prie kurio esu įpratęs. Rusija nėra Vakarai, ir net logika čia kitokia. Kas tai? Aš nesu visiškai tikras. Kartais man atrodo, kad jūs turite būti raketų mokslininkas, kad suprastumėte tai", — sakė rašytojas.

Jis norėjo dalyvauti pamaldose Kristaus Išganytojo katedroje, tačiau negalėjo to padaryti — policija jam paaiškino, kad per daug pavojinga susirinkti vienoje vietoje daugybei žmonių. Tuo pačiu metu maskviečiai ir toliau eina į GUM, nustebo autorius.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į skirtingą žmonių elgesį per pamaldas: Niujorke daugelis stačiatikių krikščionių gieda, o Maskvoje meldžiasi ir gieda gana garsiai.

Kelionės metu straipsnio autorius daug kalbėjosi su rusais. Taigi, studentė, vardu Katia, su kuria keliavo tame pačiame kupė po Sankt Peterburgą, sakė, kad rusės yra pačios gražiausios. Šiaurinėje sostinėje Tenenbohmas atkreipė dėmesį į tai, kad gyventojai vis dar prisimena Leningrado blokadą.

"Mūsų protėviai išgyveno blokadą, o mes išgyvename bet kokį marą", — jam sakė kažkas iš Sankt Peterburgo.

Vaikščiodamas po miestą, autorius pastebi daugybę ženklų ant "nuomojamų" pastatų, kurie, jo nuomone, yra susiję su karantinu. Kita vertus, restoranai yra atviri ir net tušti, transporto priemonėje yra daugybė žmonių — visa tai, autoriaus nuomone, rodo "gyvų žmonių, užsispyrusių Rusijos žmonių, pasiryžusių nepasiduoti iki paskutinio, istoriją".

Jensas Stoltenbergas
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Kaip pažymėjo žurnalistas, būti rusu reiškia gyventi su viltimis ir jausmais, o ne logika ir šaltais faktais.

"Jie yra žmonės, o ne kompiuteriai, ir tai yra jų stiprybė", — sako Tenenbohmas.

Prieš atvykdamas į Rusiją jis nesitikėjo, kad jam taip patiks ši šalis ir jos gyventojai.

"Aš tiesiog norėjau pailsėti nuo nuolatinių žiniasklaidos ir vyriausybės perspėjimų apie COVID-19 ir begalinių istorijų apie Donaldą Trampą. Bet aš įsimyliu šalį ir jos žmones", — rašė žurnalistas.

Pasak jo, rusai yra labai draugiški, šilti ir svetingi, turi puikų humoro jausmą. Labiausiai autoriui patiko Maskva su teatrais ir skaniu maistu.

Manhetene, kur gyvena autorius, vakarais vis dar vyksta veikla palaikant nužudytą afroamerikietį Džordą Floidą. Be to, jei jis praeitų pro šalį ir nepakeltų kumščio palaikydamas protestuotojus, tada jis galėjo būti apkaltintas rasizmu. O Maskvoje septintą vakaro jis ramiai eina į baletą.

"Taip, pasaulyje siautėja pandemija ir tai baisu. Tačiau nereikia to bijoti kiekvieną dieną ir kiekvieną vakarą, kiekvieną minutę ir sekundę", — užbaigė jis.

Tegai:
Rusija, JAV
Vakcina

Santaros klinikos Vilniuje pradėjo antrąjį skiepijimo etapą

(atnaujinta 16:47 2021.01.17)
Anksčiau šioje klinikoje buvo pranešta apie gydytojus, užsikrėtusius COVID-19, gavus pirmąją vakcinos dozę

VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Santaros klinikoje prasidėjo antrasis koronaviruso skiepijimo etapas. Apie tai Facebook pranešė gydymo įstaigos spaudos tarnyba.

Antroji vakcinos dozė skiriama gydytojams, kurie jau gavo pirmąją dozę.

Anksčiau paskiepytiems šios klinikos gydytojams buvo nustatytas koronavirusas. Santaros klinikos Vilniuje Infekcijos centro vadovė Ligita Jančorienė paaiškino, kad rizika susirgti sumažėja praėjus 12 dienų po pirmosios vakcinacijos. Tuo pačiu atsparumą virusui, kurį gamintojai žadėjo — iki 95 proc., Galima pasiekti tik praėjus septynioms dienoms po antrosios vakcinos dozės.  

Pasak Infekcijos centro vadovės, Santaros klinikose nuspręsta, kad tiems, kurie gavo pirmąją vakciną, bus tiriami antikūnai. Remiantis šiais duomenimis, bus priimtas sprendimas dėl antrosios dozės.

Gydymo įstaigos duomenimis, pirmąja doze paskiepyta 4,5 tūkst. darbuotojų.

Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje buvo užregistruota daugiau nei 167 tūkstančiai COVID-19 atvejų, mirė per 2,4 tūkstančio žmonių.

Šalyje nuo koronaviruso jau paskiepyta daugiau nei 46 tūkst. žmonių.

Tegai:
Vilnius, Lietuva, vakcina, Santaros klinikos
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje