Moteris eina pro eglutes Oksfordo gatvėje, Londone, JK

Britanijos koronaviruso padermė užfiksuota Suomijos ir Rusijos pasienyje

(atnaujinta 16:40 2020.12.28)
Žiniasklaidos duomenimis, Suomijoje, su Rusija besiribojančiame Kiumenlakso regione, užfiksuotas pirmasis užsikrėtimo nauja koronaviruso atmaina atvejis

VILNIUS, gruodžio 28 — Sputnik. Suomijos Kiumenlakso regione, kuris ribojasi su Rusijos Vyborgu, buvo aptiktas pirmasis užsikrėtimo britų koronaviruso paderme atvejis, rašo laikraštis "Kouvolan Sanomat".

"Pirmasis nešiotojas <...> buvo patvirtintas per Kalėdas (gruodžio 24–25 dienomis). <...> Atvyko iš JK", — sakoma pranešime.

Kiumenlakso medicinos rajonas pradėjo sekti infekcijos grandines, kad sustabdytų plitimą. Anksčiau Suomijos sveikatos ir gerbūvio institutas (THL) paragino visus, atvykusius į šalį gruodžio 7 dieną ir vėliau, atlikti koronaviruso tyrimą. Tai taikoma net tiems, kurie darėsi testus anksčiau.

Gruodžio 28 dienos duomenimis, Suomijoje buvo užregistruoti 35 137 COVID-19 atvejai, pasveiko apie 26 tūkst. žmonių, mirė 546 žmonės.

Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad Jungtinėje Karalystėje rasta nauja SARS-CoV-2 padermė. Pirminiais duomenimis, ji yra 70 % užkrečiamesnė už dabar paplitusį koronavirusą, tačiau duomenų apie mirštamumą vis dar nepakanka. Daugelis šalių, įskaitant Lietuvą, sustabdė susisiekimą oro transportu su JK.

Pasak Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos ministro Matt'o Hancock'o, preliminari analizė rodo, kad ši koronaviruso atmaina plinta greičiau nei žinomos. 

Lietuvoje per praėjusią parą nustatyti 1 773 nauji koronaviruso atvejai, dar 15 žmonių mirė. Bendras patvirtintų atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios siekia 132 369. Iš viso mirė 1 269 žmonės.

Gruodžio 26-osios vakarą šalis gavo farmacijos kompanijų "BioNTech" ir "Pfizer" sukurtą vakciną. Buvo pristatyta 9 750 dozių. Vakcinacija prasidėjo sekmadienį, 08:00.

Piktybinė padermė: gyvenimas Londone, nustačius naują COVID-19 mutaciją >>

Pirmąją vakcinacijos dieną nuo koronaviruso buvo paskiepyti daugiau nei du tūkstančiai medicinos darbuotojų. Planuojama, kad visi šalies medikai bus paskiepyti per pirmąjį kitų metų ketvirtį.

Ekspertai tvirtina, kad jau sukurtos vakcinos apsaugos ir nuo naujosios atmainos.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas, Didžioji Britanija, Suomija, Rusija
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1153)
Dar šia tema
Šimašius džiaugiasi vakcina ir skiepysis, kai tik sulauks savo eilės
Lietuva gavo antrą vakcinų nuo COVID-19 siuntą
"Laimingas bilietas": Kasiulevičius pasiskiepijo nuo COVID-19
Garsi Rusijos aktorė Alisa Freindlich gydoma reanimacijos skyriuje
Egiptas

Archeologai Egipte rado 54 senovinius sarkofagus

(atnaujinta 09:02 2021.01.23)
Be to, ekspertai atkasė karalienės Neith, faraono tetos, valdžiusios maždaug prieš 4200 metų, laidojimo šventyklą

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Archeologai Sakaro nekropolyje, į pietus nuo Kairo, atrado 54 medinius sarkofagus, kurių amžius daugiau nei 3 tūkstančiai metų, praneša Reuters.

Be to, ekspertai atkasė karalienės Neith, faraono tetos, valdžiusios maždaug prieš 4200 metų, laidojimo šventyklą.

Archeologų darbui vadovavo Zahi Hawassas. Tarp svarbių radinių yra seni stalo žaidimai, figūrėlės ir kaukės, kurie taip pat datuojami Naujosios Karalystės laikotarpiu.

"Visi šie atradimai perrašys Sakaro ir Naujosios Karalystės istoriją", — sakė Hawassas.

Anksčiau toje pačioje vietoje senovės Egipto vėlyvojo laikotarpio (662–332 m. pr. m. e.) ir Ptolemėjo epochos (332–30 m. pr. Kr.) buvo rasti sarkofagai ir daiktai.

Archeologai nekantrauja pristatyti naujai atrastus artefaktus plačiajai visuomenei, nes Egipto turizmo pramonę labai paveikė koronaviruso pandemija. Turistų skaičius 2020 metais sumažėjo iki 3,5 mln., tuo tarpu 2019 metais jų buvo 13,1 mln.

Tegai:
Egipto piramidės, Egiptas
Ledynas

Mokslininkai nustatė "prarastą" Antarktidos šilumą

(atnaujinta 00:46 2021.01.24)
Jie 25 metus stebėjo Pietų vandenyno temperatūrą pagal bendrą mokslinę programą SURVOSTRAL

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Naujo Prancūzijos ir Australijos mokslininkų tyrimo rezultatai paaiškina, kodėl jūros vandens temperatūra aplink Antarktidą nepakilo tiek, kiek likusių vandenynų. Straipsnis buvo paskelbtas žurnale "Nature Communications".

Visame pasaulyje vandenyno paviršiaus temperatūra kyla dėl visuotinio atšilimo, tačiau aplink Antarktidą esančios jūros išlieka šaltos, kai kur temperatūra net krinta. Okeanologai šį reiškinį vadina "prarastos" Antarktidos šilumos paslaptimi.

Prancūzijos mokslininkai iš Nacionalinio mokslinių tyrimų centro (CNRS), Nacionalinio kosminių tyrimų centro (CNES), Plėtros tyrimų instituto (IRD), Paryžiaus Sorbonos universiteto, Tulūzos Polio Sabatjė universiteto ir Tulūzos III Polio Sabatjė universiteto bei jų kolegos iš Australijos valstybinės mokslinių ir taikomųjų tyrimų asociacijos (CSIRO) 25 metus stebėjo Pietų vandenyno temperatūrą pagal bendrą mokslinę programą SURVOSTRAL.

Tai yra ilgiausia temperatūros stebėjimų serija Pietų vandenyne. Daugumą jų mokslininkai atliko prancūzų laive "L'Astrolabe".

Mokslininkai nuleido XBT zondą, kuris, nardęs iki 800 metrų, užfiksavo vandens gylį, temperatūrą ir druskingumą.

Paaiškėjo, kad nedidelį vandens temperatūros sumažėjimą, pastebėtą paviršiuje, gilumoje pakeičia greitas ir pastebimas atšilimas — maždaug 0,04 laipsnio Celsijaus per dešimtmetį, kas yra penkis kartus greičiau nei vidutinis pasaulio vandenyno rodiklis.

Šis dramatiškas atšilimas gali turėti rimtų pasekmių Antarkties ledui, sako mokslininkai. Faktas yra tas, kad vandenyne prie Antarktidos krantų veikia pakėlimo mechanizmas — giliųjų vandenų iškilimas į paviršių dėl vertikalios cirkuliacijos. Jei gilieji vandenys yra šiltesni už paviršinius, jie reguliariai "pakerta" ledą iš apačios.

Pietų vandenynas tarsi sluoksniuojasi: šalti gėlo vandens srautai, nutekantys į vandenyno paviršių dėl tirpstančio ledo ir sniego, nuolat verčia į gelmes šiltesnius ir sunkesnius sūrius vandenis.

Remiantis autorių vertinimais, šiltas vanduo į paviršių iškyla 39 metrų greičiu per dešimtmetį, tai yra daug greičiau, nei manyta anksčiau. Nerimaujama, kad toks dramatiškas giluminis atšilimas gali susilpninti galingą cirkuliarinę srovę, supančią Antarktidą, suardydamas visą pasaulinės jūrų cirkuliacijos mechanizmą — vieną iš pagrindinių pasaulinės klimato sistemos veiksnių.

Tegai:
Antarktida, mokslininkai
Kauno pilis žiema, archyvinė nuotras

Kauno gatvėse fiksuojama mažiau nelaimių

(atnaujinta 17:51 2021.01.23)
Policijos duomenimis, 2020-aisiais Kauno  keliuose dėl eismo įvykių žuvo 4 asmenys, dešimtadaliu sumažėjo sužeistųjų skaičius, o pačių eismo įvykių kreivė sumenko apie 14 proc

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Kaune per praėjusius metus eismo nelaimėse žuvusių žmonių skaičius sumažėjo beveik 70 proc., praneša miesto savivaldybė.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, praėjusiais metais miesto keliuose dėl eismo įvykių žuvo 4 asmenys. 2019 metais šis skaičius buvo daugiau nei triskart didesnis – 13. Beje, 2020-aisiais Kauno gatvėse dešimtadaliu sumažėjo sužeistųjų skaičius, o pačių eismo įvykių kreivė sumenko apie 14 proc.

"Konkretūs skaičiai geriau už bet kokius žodžius atspindi realią situaciją ir parodo, kas pasiteisina, o kur dar turime pasistengti. Analizuojame juos ir darome atitinkamas išvadas. Nepuolame džiaugtis anksčiau laiko, nes net ir viena prarasta žmogaus gyvybė reiškia didelę netektį", – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Policijos pareigūnų atlikta analizė rodo, kad dažniausiai nelaimės Kaune nutikdavo antradieniais ir ketvirtadieniais, o rečiausiai – sekmadieniais. Daugiausia pasikartojančių eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, užfiksuota Savanorių prospekte (29), V. Krėvės pr. (12), Šiaurės pr. (11) ir Taikos pr. (10).

Darbai keliuose

2020 metais Kaunas toliau tęsė darbus stiprinant saugumą pėsčiųjų perėjose – atnaujintas ženklinimas, pagerintas apšvietimas, įrengti papildomi padidinto atspindžio ženklai. Specialistai neabejoja, kad kasmet prie saugumo užtikrinimo prisideda ir prieš perėjas ant važiuojamosios kelio dalies nubrėžti "rombai".

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Savivaldybės administracija pripažįsta, kad prie spartesnių gatvių infrastruktūros darbų praėjusiais metais prisidėjo pasaulį užklupusi COVID-19 pandemija. Pagrindinėse miesto gatvėse gerokai sumažėję transporto srautai leido efektyviau darbuotis kelininkams.

"Darbininkai ilgą laiką galėjo veikti be didesnių trukdžių, o tuo pačiu nuo papildomų dirgiklių apsaugojome ir vairuotojų kantrybę. Nemažos investicijos su Vyriausybės parama skirtos darbams Taikos prospekte, taip pat Kęstučio ir A. Baranausko gatvėse, kur išsidėstę nemažai "juodųjų dėmių". Didelę dalį jų panaikinsime būtent dabar rekonstravę šias gatves. Toliau atnaujiname sankryžas, naudojame vaizdo stebėjimo kameras", – teigė akė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Šiemet Kaune suplanuota rekonstruoti mažiausiai 5 prastesnės būklės sankryžas, padidinant jose transporto pralaidumą ir saugumo lygį. Tokie darbai numatyti Šauklių ir Šv. Gertrūdos, Gimnazijos ir Šv. Gertrūdos, Baltijos ir J. Grušo gatvių sankirtose, taip pat Rasytės g. ir Baltų prospekto bei Žemaičių pl. 23 esančias sankryžas.

COVID-19 pandemija ir karantinas

Kai pernai Lietuvoje buvo užfiksuoti pirmieji koronaviruso COVID-19 užkrato atvejai, siekiant pažaboti naujojo viruso plitimą, šalies Vyriausybė įvedė karantiną. 

Pirmasis karantinas Lietuvoje buvo paskelbtas 2020 metų kovo 16 dieną ir galiojo iki birželio 16 dienos 24 val. Antrasis karantinas Lietuvoje paskelbtas 2020 metų lapkričio  7 dieną ir galios, kol Vyriausybės nutarimu bus atšauktas. Abiejų karantinų metu apribojimai turėjo įtakos gyventojų judėjimui.

Tegai:
policija, Kaunas
Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė
Dar šia tema
Kaune startavo registracijos platforma skiepams nuo COVID-19
Lietuviška vištiena nepateks į Baltarusijos rinką
Magistralei Vilnius–Kaunas sukako 50 metų
Kauniečiai organizavo neteisėtą alkoholio įvežimą į Lietuvos teritoriją